Verslumas visą gyvenimą: įtraukesnių verslumo ir inovacijų ekosistemų link

Politikos gairės parengė:

• Doc. Dr. Ieva Žebrytė, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vilnius, Lietuva
• Prof. Dr. Bernadeta Goštautaitė, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vilnius, Lietuva
• Doc. Dr. Irina Liubertė, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vilnius, Lietuva

Šios politikos gairės parengtos vykdant mokslinį projektą, kuriame buvo tiriamas naujai besikuriančių inovatyvių įmonių charakteristikų, jų įkūrėjų amžiaus ir įmonių veiklos rezultatų sąsajos ir atliekamas tarpkultūrinis palyginimas (ENTRELIFE). Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Mokslininkų grupių projektų programą (Sutarties Nr. S-MIP-23-111).

 

Remiantis OECD (2023) ir bendra OECD ir ES (2023) ataskaita, Lietuvos verslumo aplinka pastaraisiais metais reikšmingai pasikeitė. Jai būdingas aktyvus startuolių kūrimasis. Tačiau vis dar matoma ir nelygybė – skirtingi verslo įkūrėjai turi nevienodas sąlygas savo verslumo siekius paversti gyvybingais verslais. Duomenys rodo, kad 2019-2023 m. beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas kūrė verslą, ir tai viršija ES vidurkį. Tačiau įsitraukimas į antreprenerišką veiklą išlieka netolygus verslo įkūrėjus lyginant pagal lytį, amžių, migracijos patirtį, negalios statusą ir užimtumo padėtį.

Moterys, vyresnio amžiaus žmonės, imigrantai ir darbo ieškantys asmenys susiduria su kliūtimis, susijusiomis su įgūdžiais, finansavimu, administraciniu sudėtingumu ir ribotu pagrindinių programų pasiekiamumu. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus asmenys (50 metų ir vyresni) ir moterys sudaro didelę dalį „trūkstamų verslininkų“, o tai atspindi neišnaudotą potencialą, galintį reikšmingai sustiprinti Lietuvos socialinį ir ekonominį atsparumą. OECD įtraukiojo verslumo vertinimas Lietuvai pabrėžia, kad nors verslumas yra įtrauktas į nacionalinius strateginius dokumentus, o verslumo paramos agentūros ir organizacijos teikia plačią paramą, tikslinių priemonių vis dar trūksta, o nepakankamai atstovaujamų grupių pasiekimui vis dar reikia gerokai daugiau pastangų.

Įtrauki verslumo ir inovacijų ekosistemų plėtra atspindi pamatinę demokratinių visuomenių vertybę – lygią teisę būti įtrauktam į ekonomines, socialines ir inovacijų veiklas, nepaisant asmens amžiaus, lyties, negalios, kilmės ar socialinės padėties. Nors Lietuvos verslumo ir inovacijų ekosistema yra dinamiška, struktūriniai pažeidžiamumai išlieka. Lietuvai įtrauki plėtra yra ne vien teisingumo klausimas, bet ir galimybė geriau išnaudoti šalies potencialą bei kurti atsparesnę ir socialiai atsakingesnę ekonomiką.

Rengiant politikos gaires siekta pasidalyti rekomendacijomis, kurios skatintų, remtų ir stiprintų įtraukią Lietuvos verslumo ir inovacijų ekosistemą. Įžvalgos padės politikos formuotojams užtikrinti, kad Lietuvoje verslai galėtų būti kuriami ir sėkmingai plėtojami bet kuriame amžiuje per visą žmogaus gyvenimo laikotarpį, taip prisidedant prie teisingesnės ir įtraukesnės visuomenės bei išnaudojant visuomenės kūrybinį potencialą.

Siekiamybė, kad Lietuva taptų pirmaujančia, amžiui atvira, pasitikėjimu grįsta ekosistema, kurioje poveikiu grindžiami verslininkai kuria socialinę ir aplinkosauginę vertę visais gyvenimo etapais. Verslininkus remia palanki socialinės ekonomikos sistema, tvarūs vietos viešieji pirkimai ir finansavimas bei etiškos, įrodymais grindžiamos komunikacijos normos.

Lietuvoje paramos priemonių pasiūla yra palyginti gausi jaunimui, o taip pat, gerėja situacija ir moterims. Tačiau vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusiesiems skirtų verslo skatinimo priemonių vis dar trūksta. Šalies apžvalgoje (OECD & European Commission, 2023) 50+ metų žmonėms nurodoma tik keletas priemonių, pavyzdžiui, Inovacijų agentūros mokymai „Startuok nuo 50+“ ir pagalba perimant veikiančias įmones.

Vis dėlto nėra vientiso plano, strategiškai apjungiančio įvairias sritis – atranką, mokymus, konsultavimą įsteigus įmonę, finansavimą ir prieigą prie rinkos. Norint plėsti vyresnių žmonių verslumą visoje Lietuvoje, reikia labiau matomos programos skirtos 50+ metų amžiaus asmenims, kuri sujungtų šiuos elementus, užuot kvietus jungtis prie jaunimui skirtų ar bendrų programų. Matomumas svarbus motyvacijai, o aiškiai įvardyta kryptis taip pat palengvina nukreipimą per Užimtumo tarnybą, savivaldybes, vietos veiklos grupes ir nevyriausybines organizacijas (NVO).

Atlikti tyrimai rodo, kad 40 šalių imtyje (daugiau nei 69 tūkstančiai vyresnių nei 40 metų tyrimo dalyvių) amžius yra neigiamai susijęs su verslumo saviveiksmingumu (pasitikėjimu savo jėgomis), o tai savo ruožtu mažina verslininkystę (t.y., vyresni suaugusieji rečiau pradeda naują verslą nei jaunesni). Tačiau šis neigiamas amžiaus poveikis vienodas visose šalyse – šalies kontekstas čia atlieka esminį vaidmenį. Šalyse, kuriose Žmogaus socialinės raidos indeksas (HDI, Jungtinių Tautų organizacijos stebimas suminis rodiklis sudarytas iš ilgaamžiškumo ir sveikatos, žinių, ir gyvenimo standartų) yra aukštesnis, amžius neturėjo neigiamo poveikio verslumo saviveiksmingumui.

Taip nutinka greičiausiai todėl, kad formalios socialinės institucijos sveikatos, švietimo ir ekonominio stabilumo srityse šį mažėjimą sušvelnina. Tačiau neformalios institucijos, kaip, pavyzdžiui, diskriminacijos dėl amžiaus mastai šalyje, gali dar labiau išryškinti saviveiksmingumo ir antrepreneriškos veiklos mažėjimą su amžiumi. Sparčiai besivystančioje visuomenėje, kurioje intensyvi komunikacija ir technologijų raida, aplinkos spaudimas neproporcingai daugiau pakenkia naujų įmonių steigėjams, kurių verslumo saviveiksmingumas mažesnis; pavyzdžiui, taip dažniau nutinka pirmą kartą verslą pradedantiems vyresniems asmenims ar kitų nepakankamai atstovaujamų grupių atstovams.

Esant dabartinei „pitch to grow“ tradicijai (angl. terminas vartojamas apibūdinti startuolių prezentacijoms, kuriose siekiama pritraukti investicijas į spartų įmonės augimą) , verslininkai, toliau ieškodami finansavimo savo verslams, išmoksta pritaikyti tokį komunikacijos stilių, kuris gali sumažinti autentiškumą ir vis dažniau vartoti kalbą, atitinkančią reiškinį „apsimetinėk, kol pavyks“ (angl., „fake it until you make it“), taip pat pasitelkdami apgaulingus būdus lėšoms gauti. Verslo inkubatoriai, akceleratoriai ir kitos paramos ar skatinimo programos moko demonstruoti pasitikėjimą, ir tuo nejučiomis paskatina mažiau dėmesio kreipti į patį turinį, ypač patiriant spaudimą (pvz., bijant patirti nesėkmę, negauti reikiamų investicijų, ar neparodyti reikiamo optimizmo) ir taip atgrasyti kai kuriuos startuolių steigėjus nuo tolesnio „žaidimo“. Todėl raginame verslumo sistemas būti refleksyvesnes (Liubertė and Dimov, 2021), mažiau paveikias apgaulingam „„apsimetinėk, kol pavyks“ strategijų naudojimui ir labiau atviras inovacijų įvairovei.

Bendra OECD ir ES (2023) ataskaita pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonės sudaro didelę „trūkstamų“ verslininkų dalį ir kad jų įmonės, kartą įsteigtos, gali veikti labai sėkmingai. Tačiau politikos priemonės, atsižvelgiančios į amžiaus įvairovę, vis dar nepakankamai išplėtotos. Todėl artimiausiu metu siūlome šias priemones:

• Atlikti pensijų, mokesčių ir išmokų taisyklių auditą, siekiant nustatyti, kas trukdo vėlyvoje karjeroje pradėti verslą ir taikyti laipsniško pasitraukimo iš darbo modelius.
• Kurti sąsajas tarp verslo perdavimo ir tęstinumo programų bei vyresnių gyventojų verslo kūrimo (pvz., „buy-in“ modeliai, bendrasavininkystė su jaunesniais partneriais).
• Pritaikyti gebėjimų stiprinimo priemones, kurios pripažintų vyresnių gyventojų stiprybes (sektorių tinklai, vadybinė patirtis) ir kartu mažintų skaitmeninės rinkodaros, platformų naudojimo ir eksporto procesų spragas.
• Viešojoje startuolių ekosistemų komunikacijoje atsverti amžiaus diskriminacijos naratyvus; ekosistemos veikėjai (inkubatoriai, akceleratoriai, viešieji finansuotojai) gali naudoti visų amžiaus grupių įtrauktį atspindinčius vaizdinius ir pavyzdžius bei diegti mentorių parinkimą, kuris vyresniemss steigėjams leistų dirbti su specifinę industriją išmanančiais mentoriais, o ne remtųsi į komunikaciją orientuotais „demo-day“ formatais.

Apskritai amžiaus diskriminacinėmis normomis grįsti lūkesčiai verslumo ir inovacijų ekosistemose (pvz., investuotojų lūkestis, kad inovacijas kurs jaunimo įkurti ar vadovaujami verslai) mažina vyresnių steigėjų suvokiamą teisėtumą ir prieigą prie galimybių. Mokslinių tyrimų duomenimis, vyresni steigėjai dažnai pranoksta jaunesnių įkūrėjų verslus išlikimo ir augimo mastų statistika, tačiau su amžiumi susiję stereotipai sukuria trintį ankstyvosios įmonės steigimo stadijos paramos, finansavimo ir matomumo srityse.

Todėl Lietuvos verslumo ir inovacijų politika turėtų labiau iškelti vyresniųjų gyventojų verslumą aktyvaus senėjimo politikoje, daugiau dėmesio skiriant verslo pradžios kliūčių įveikimui ir poveikiu grindžiamos verslinės praktikos diegimui. Tai taip pat reiškia, kad reikia peržiūrėti priemones, kurios pernelyg orientuotos vien tik į verslo augimo greitį.

Siekiant nustatyti tolesnius amžiui įtraukios verslumo ir inovacijų politikos žingsnius Lietuvoje, politikos formuotojai gali naudoti „The Better Entrepreneurship Policy Tool“[1] ir savo duomenimis papildyti ES ir OECD ekspertų diagnostinius  įrankius. Šios priemonės taikymas savo veiklos įvertinimui būtų naudingas ir klasteriams, verslo bei sektorinėms asociacijoms, taip pat platesnėms ekosistemos suinteresuotųjų šalių grupėms.

Be to, kaip parodė ENTRELIFE projekto metu atlikti tyrimai, norint skatinti įvairove ir lygybe grįstą ekosistemos plėtrą Lietuvos verslumo ir inovacijų kontekste, rekomenduojami žemiau išvardinti veiksmai (Goštautaitė et al., 2025; Liubertė et al., 2024).

Taikyti ekosisteminį požiūrį:

• Teikti nuolatinę, vieta grįstą ir prieinamą verslumo paramą per Trečiojo amžiaus universitetus (TAU) ir Lietuvoje veikiančias kolegijas.
• Įtraukti „ekosistemos jungėjus“ (Krueger, 2023; Žebrytė et al., spaudoje), kurie tarnautų kaip investicijų prieigos tarpininkai („brokeriai“) grupėms, kurioms „pitch to grow“ aplinka yra nepalanki ir todėl jos yra nepakankamai atstovaujamos.

Perkelti dėmesį nuo komunikacijos (alg. „pitch“) teatrališkumo į:

• dokumentuotą problemos ir sprendimo atitiktį,
• patirties kapitalą,
• poveikio ir vertės kūrimo įgyvendinamumą,
• ankstyvuosius validavimo signalus,
• tvirtą poveikio matavimo ir valdymo planą.

Pradėti „Vėlyvos karjeros inovatorių“ programas, kurios apimtų:

• Pasitikėjimą stiprinančius mokymus, paremtus verslumo saviveiksmingumo tyrimais.
• Vyresniems steigėjams pritaikytas sesijas (komunikacijos įgūdžiai, skaitmeniniai įgūdžiai ir kt.).
• Mentorystę, kurią teiktų sėkmingi vėlyvos karjeros steigėjai.
• Lanksčius kelius (ne visą darbo dieną, suderinamus su pereinamuoju užimtumu ar pensija).

Priemonių plėtra ir integravimas į nuoseklią nacionalinę politikos sistemą leistų sudaryti verslumo galimybes, kurios nebūtų ribojamos amžiaus, kilmės ar aplinkybių. Todėl siūlome šiuos veiksmus:

• Inovacijų agentūroje ir Užimtumo tarnyboje nustatyti nacionalinę 50 ir vyresnio amžiaus verslo kūrėjų kryptį su bendrąja atranka, etapais ir rodikliais; programą „Startuok nuo 50+“ atnaujinti kaip įėjimo vartus, o ne kaip atskirą programą.
• Sukurti vyresnio amžiaus asmenų verslo perėmimo priemonę (susiejimas + deramo patikrinimo kuponai + įmonės perėmimo finansavimas), skirtą 50+ metų amžiaus dalyviams tiesiogiai pereiti į darbdavio vaidmenį.
• Savivaldybių ir ministerijų viešuosiuose pirkimuose skelbti vyresnio amžiaus verslininkams palankius kvietimus (galimai taikant ir socialiai atsakingų viešųjų pirkimų režimą), su supaprastintu dalyvavimu ir konsultacijomis dėl pirmojo darbuotojo samdos, įtrauktomis į sutarties pradžios procesą.
• Išbandyti 6-12 mėnesių vyresnio amžiaus žmonių gerovės tilto priemonę su privalomomis užduotimis rengti verslo planą ir garantuotu teisių į išmokas atkūrimu tuo atveju, jei verslo planas nepavyktų; vertinti išlikimo ir užimtumo rezultatus po 24, 36 ir 48 mėnesių.
• Peržiūrėti viešojo ankstyvosios stadijos finansavimo kriterijus, pvz., vietos veiklos grupių (VVG) strategijų įgyvendinimo gaires, kad dėmesys būtų skiriamas turiniui, o ne komunikacijos tobulumui: finansavimą sieti su realiu konkurenciniu pranašumu, poveikiu grindžiamomis ir vietos poreikiams orientuotomis verslo idėjomis.
• Sukurti viešą 50+ krypties stebėsenos skydelį su išlikimo rodikliais, perėjimu į darbdavio „statusą“, užbaigtais perdavimais perėmėjui(-ams), pradėtomis poveikį kuriančiomis verslo iniciatyvomis ir darbo kokybės KPI, išskaidytais pagal lytį ir vietovę, taip sprendžiant šalies apžvalgose ir profiliuose pažymėtą matavimo spragą.

Sudarius žmonėms galimybes viso gyvenimo eigoje atrasti, auginti ir išlaikyti verslus, Lietuva galės išnaudoti visą savo verslumo ir inovacijų potencialą ir priartėti prie įtraukios visuomenės standartų. Siekiant pasinaudoti aktyvia startuolių kūrimo veikla bei augančių skaitmeninių ir inovacijų sektorių teikiama nauda (OECD, 2023), politikos formavimas turėtų būti grindžiamas „visos ekosistemos“ požiūriu (Žebrytė et al., 2025).

Tokiu požiūriu grįsti veiksmai reikšmingai papildytų ir padėtų subalansuoti įmonės lygmens priemones (pvz., kuponai – angl. vouchers, finansavimas, koučingas / mentorystė) ir sistemos lygmens svertus (tinklai, duomenys, viešieji pirkimai, reguliavimas), kuriuos OECD (2023) analizė sieja su ilgalaikiu produktyvumo augimu ir atsparumu.

Goštautaitė, B., Shao, Y., Liubertė, I., & Žebrytė, I. (2025, October 15–17). Silver entrepreneurship in context: A multilevel investigation across 40 countries [Conference paper]. 8th Age in the Workplace Meeting (AWM Istanbul 2025), Istanbul, Türkiye. Koç University’s College of Administrative Sciences and Economics.

Krueger, N. (2023). Missing link in growing entrepreneurial ecosystems: Growing connectors to grow entrepreneurial ecosystems. In El Tarabishi et al. eds. ICSB Global MSMEs Report 2023. https://www.un.org/sites/un2.un.org/files/icsb-global-msmes-report-2023.pdf

Liubertė, I., & Dimov, D. (2021). “One tiny drop changes everything”: Constructing opportunity with words. Journal of Business Venturing Insights, 15, e00242.

Liubertė, I., Žebrytė, I., & Goštautaitė, B. (2024). The dangers of learning how to pitch: a case of the participants of a SaaS Accelerator. In 9th Annual Entrepreneurship as Practice Conference 2024 (pp. 1-36). Entrepreneurship as Practice Community.

OECD & European Commission. (2023). The Missing Entrepreneurs 2023: Policies for Inclusive Entrepreneurship and Self-Employment. OECD Publishing. https://doi.org/10.1787/230efc78-en

OECD & European Commission. (2023). Country Profile: Lithuania. The Missing Entrepreneurs 2023: Policies for Inclusive Entrepreneurship and Self-Employment. OECD Publishing. https://www.oecd.org/content/dam/oecd/en/publications/reports/2025/05/inclusive-entrepreneurship-policy-assessment-country-notes_48c462fc/lithuania_dce93be4/fc870fed-en.pdf

OECD (2023), OECD SME and Entrepreneurship Outlook 2023. OECD Publishing. https://doi.org/10.1787/342b8564-en

Žebrytė, I., Liubertė, I. & Krueger, N. (in print). EdTech startup BBright: Students leveraging the Lithuanian entrepreneurial ecosystem. In Elgar Cases series “Student Entrepreneurship: A Fast Track to Connect Education, Knowledge, and Innovation” by Parente, R. & Peirone, D. (Eds.). Edward Elgar Publishing.

Žebrytė, I., Liubertė, I., & Goštautaitė, B. (2025, June 25–26). Theorizing The Emergent Field of Young Impact-driven Innovators: Sustainable Entrepreneuring Ecosystem. [Conference presentation abstract]. 10th International Conference on New Business Models (NBM2025). University of Iceland, Reykjavík, Iceland. Book of abstracts NBM2025