V. Akstinaitė: kaip vadovai komunikuoja skirtingose kultūrose?
2021-06-22


Dr. Vita Akstinaitė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto programos Globali lyderystė ir strategija vadovė

Drauge dirbantys skirtingų kultūrų ir šalių atstovai jau seniai verslo pasaulyje nebėra retenybė ar egzotika. Karantino įtvirtintas nuotolinis darbas pasaulį dar labiau sumažino ir organizacijos darbo atmosferoje sustiprino daugiakultūriškumo potyrį. Tad šiandien, kuomet išvien veikia ir bendrų tikslų siekia globalios komandos, iškyla sklandžios komunikacijos tarp skirtingų kultūrų klausimas. Dėl skirtingos istorijos, patirties, supančios aplinkos ir geografijos – skirtingų šalių gyventojai tuos pačius komunikacijos signalus neretai supranta ir interpretuoja nevienodai. Kas vienoje šalyje dažnai laikoma stipraus lyderio savybėmis, kitoje neretai – silpnybe. Tad kaip teisingai komunikuoti daugiakultūrinėje organizacijos aplinkoje?

Moksliniai tyrimai rodo, jog vadovo sprendimų priėmimą ir bendravimo stilių stipriai lemia geografinis regionas, kuriame jis dirba. Kai kuriose pasaulio dalyse, pavyzdžiui Azijoje, Nyderlanduose, intensyvus vadovų bendravimas su kolegomis dažniausiai nėra įprasta ir patraukli darbo forma – darbuotojai iš vadovo tikisi, jog jie greitai ir be užuolankų koncentruosis ties darbiniais klausimais. Tad tokiose šalyse dirbantys vadovai turėtų komunikuoti tiesiogiai, orientuotis į užduotį ir darbus.

Tokiose šalyse, kaip Naujoji Zelandija, Švedija, Kanada ir didžioji Lotynų Amerikos dalis, verslo srityje yra vertinamas malonus ir netiesioginis bendravimas, daug laiko skiriama ne tik diskusijoms apie darbą, tačiau neretai su darbu nesusijusiems klausimams. Čia dirbantys vadovai turėtų komunikuoti švelniau ir diplomatiškiau.

Kinijos vadovai kolegų atvirai ar kitų akivaizdoje niekuomet nekritikuos. Priešingai jiems elgiasi olandai, kurie visuomet stengiasi būti sąžiningi ir tiesūs, taigi kritiką bei nuomonę dažnai reiškia tiesmukiškai. Amerikiečiai bei anglai dažnai teigiamas ir neigiamas žinutes pateikia vieną po kitos, panaudodami gerai žinomą „sumuštinio principą“. Prancūzų verslininkai neretai kitus aistringai kritikuoja, tačiau teigiamus atsiliepimus teikia subtiliai.

Amerikiečių autorė Erin Meyer, išleidusi knygą apie kultūrų skirtumų poveikį verslui, teigia, jog skirtingų kultūrų vadovai tomis pačiomis frazėmis neretai komunikuoja skirtingas žinutes, kurias žmogus iš kitos šalies neretai gali neteisingai interpretuoti. Pavyzdžiui, britų vadovo teiginys „labai įdomu“ greičiausiai reiškia „man tai nepatinka“. Tačiau vadovas iš Olandijos tą patį teiginį gali suprasti kaip „mes esame sužavėti“. Tam, kad versle vadovai ir organizacijos atstovai išvengtų nesusipratimų ir kitaip verslą paveikti galinčių klaidų, vadovai turi puikiai išmanyti skirtingų kultūrų komunikacijos ypatumus.

Pateiksiu pavydį iš savo asmeninės patirties. 2019 metais net keliose skirtingose šalyse kandidatavau į vadovaujančią poziciją. Komunikacijos skirtumai tarp skirtingų šalių pasijuto jau atrankos metu. Darbo pokalbis su atrankos komisija Japonijoje buvo labai oficialus, be humoro, jo metu pokalbis buvo fokusuojamas tik į darbines kompetencijas. Anglijoje komisijos nariai bendravo oficialiai ir perdėtai mandagiai. Australijoje bei Kanadoje atrankos nariai noriai dalijosi asmenine informacija, atvirai juokavo bei bendravo neformaliai.

Tad komunikacijos meno tiek savo, tiek užsienio šalyje reikia mokytis. Stiprūs vadovai turėtų suprasti efektyvios komunikacijos organizacijose principus, atsižvelgti į kultūrinį kontekstą, išmokti kaip panaudoti savo bendravimo įgūdžius rezultatams pasiekti bei išplėsti savo vadovavimo įgūdžius efektyvios komunikacijos pagalba. Gera žinia yra tai, jog komunikacijos galima išmokti!

Daugiau apie Tarptautinės magistrantūros programą Globali lyderystė ir strategija ČIA.