Tyrimas: vadovo rolei pasirengęs tik kas dešimtas vadovas
2021-05-06

Tik mažiau nei kas dešimtas Lietuvos vadovas (8 proc.) savo karjeros pradžioje jautėsi visiškai pasirengęs vadovauti, rodo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atlikta vadovų apklausa. Dėl vadovavimo žinių trūkumo net 94 proc. vadovų nepavyko išvengti finansinių nuostolių. Kas dešimto vadovo (9 proc.) didžiausia nesėkmė organizacijai kainavo daugiau nei 1 milijoną eurų. Tyrimas taip pat atskleidė, kokios savybės aktualiausios ateities vadovams. Patyrę vadovai išskyrė lyderystę, strateginį mąstymą ir nuolatinį mokymąsi.

Kiek kainuoja patirtis?

Kaip rodo apklausos rezultatai, daugumai respondentų (37 proc.) vadovo poziciją pasiekti užtruko 3–5 metus. Šiek tiek mažesnė dalis (28 proc.) vadovais tapo po 6–10 metų.

Pavykus atsistoti už organizacijos vairo, visiškai pasirengę šiai rolei jautėsi tik 8 proc. vadovų, visiškai nepasirengę 17 proc. respondentų, dalinai pasirengę 73 proc. 49 proc. vadovų sako, kad karjeros pradžioje iš karto puikiais lyderiais nesijautė. Vadovai atvirauja, kad žinių ir pasirengimo vadovo rolei trūkumas neretai lėmė neteisingai priimtus sprendimus, kurie organizaciją palietė ir finansiškai. Taip apklausoje nurodė net 94 proc. respondentų. Daugiausia vadovų (30 proc.) įvardijo, kad jų klaida organizacijai kainavo iki 1 tūkst. eurų. 17 proc. vadovų nurodė, kad jų brangiausia klaida organizacijai kainavo iki 5 tūkst. eurų. 8 proc. atviravo, kad neteisingai priimtas sprendimas atnešė nuo 1 iki 10 mln. eurų nuostolį.

Dalius Misiūnas

„Sprendimų ieškojimas, nežinomybė ir klaidos yra natūrali mokymosi proceso dalis, kuri suteikia vertingą patirtį ir pagerina pasiruošimą vadovavimui. Kiekvienas sprendimas yra galimybė išmokti naujų dalykų ir atrasti naujų galimybių – sėkmingi lyderiai, padarę klaidą, sugeba ją atpažinti, pripažinti, ją išanalizuoti, iš jos išmokti, o gautas pamokas pasitelkti ateities darbams. Klaidos verslo bendruomenėje neturi būti sutiktos negatyviai, tačiau jų karjeros kelyje bus daug mažiau, jeigu vadovai sprendimus priims remdamiesi stipriu žinių ir praktikos pagrindu, kurį universitete galima gauti labai anksti“, – sako dr. Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius.

Kas karjeros pradžioje vadovams sekėsi sunkiausiai?

Apklausos duomenimis, šiandien į savo vadovavimo kelią atsigręžę vadovai, kaip savo vadovavimo klaidas įvardija ne tik finansinius nuostolius, tačiau ir minkštųjų kompetencijų trūkumą. Žvelgdami į savo, kaip vadovo kelionę, lyderiai dažniausiai įvardija, kad vadovavimo pradžioje nemokėjo duoti ir gauti grįžtamojo ryšio, turėjo polinkį į mikrovaldymą ir nepasitikėjo komanda.

Dr. D. Misiūnas sako, kad užėmus vadovo poziciją atsiranda atsakomybė ne tik už savo darbą, tačiau už visos komandos ir organizacijos rezultatą. Vadovas, tiesiogiai nedalyvaudamas procesuose turi užtikrinti sėkmingą ir efektyvią veiklą, todėl atsiranda būtinybė vadovautis kitomis kompetencijomis nei reikėjo iki tampant vadovu.

„Svarbi tampa sklandi komunikacija, bendradarbiavimas, strateginis mąstymas, grįžtamojo ryšio davimas, pasitikėjimas komanda. Apklausa parodė, kad tokių kompetencijų trūkumą vadovai ir pajuto savo karjeros pradžioje. Šių ir kitų vadovavimui reikalingų kompetencijų lavinimas neretai lemia naujojo vadovo sėkmę ir rezultatus. Galvodami apie naujosios kartos vadovų poreikius, jiems reikalingas kompetencijas, žinias ir įgūdžius, paruošėme naują magistrantūros programą „Globali lyderystė ir strategija“, kuri skirta norintiems siekti vadovo karjeros, nepriklausomai nuo turimo išsilavinimo ar darbo srities. Šios studijos suteiks žinių ir įgūdžių, kurių reikia norint užimti vadovaujančias pareigas bet kurioje industrijoje – nuo medicinos iki technologijų“, – sako dr. D. Misiūnas.

Vadovavimas nėra įgimtas

ISM apklausa taip pat atskleidė, kad net 82 proc. respondentų mano, jog anksčiau gautos vadovavimo žinios būtų padėjusios išvengti nemažai padarytų klaidų. Dar daugiau – daugelis apklaustųjų tikina, kad anksčiau gautos vadovavimo žinios (79 proc.) bei kito vadovo mentorystė (87 proc.) jų karjeros pradžioje būtų padėjusios pasiekti dabartinę poziciją daug greičiau. Ypač su mokymosi, vadovavimo žinių ir mentorystės svarba yra linkę sutikti tie vadovai, kurių klaidos organizacijai kainavo daugiau.

Dr. Vita Akstinaitė, programos „Globali lyderystė ir strategija vadovė“ ir lyderystės ekspertė sako, kad priešingai nei dažnai galvojama, vadovavimas nėra įgimtas – jo reikia mokytis. Tokią mintį patvirtina ir 96 proc. apklausoje dalyvavusių vadovų. Šią mokymosi kelionę gali stipriai palengvinti ir sutrumpinti kito vadovo mentorystė, kuri pasireiškia dalijimusi savo patirtimi, praktikomis, pagalba savęs ugdymo ir nuolatinio tobulėjimo procese.

Dr. Vita Akstinaitė

„Mentorystė būsimajam vadovui padeda tobulėti, kaip lyderiui, vadovui, grįžtamasis ryšys padeda atlikti savirefleksiją, vykdyti pokyčius. Bendravimas su patyrusiu lyderiu taip pat gali praplėsti mąstymą ir savo suvokimo lauką. Taigi apie vadovo poziciją svarstantiems profesionalams kito vadovo mentorystė gali būti svarbus postūmis siekiant savo tikslų įgyvendinimo. Programos „Globali lyderystė ir strategija“ studentai galimybę gauti patarimus iš aukščiausiojo lygio vadovų turės visų studijų metu. Pastarasis bendradarbiavimas studentams suteiks išskirtinę galimybę užmegzti vertingus ryšius ir karjerai naudingus kontaktus su lyderiais, kurie su studentais dalinsis savo patirtimi, žiniomis bei idėjomis“, – sako dr. Vita Akstinaitė, ISM Tarptautinės magistrantūros programos „Globali lyderystė ir strategija“ vadovė.

Programos metu studentai taip pat vykdys globalaus verslo projektą, turės asmenines koučingo sesijas, mentorystę iš rinkos lyderių. Svarbus programos išskirtinumas – savaitę truksiantis išvykstamasis studijų vizitas į JAV technologijų lopšiu laikomą Silicio slėnį.

Ateities vadovai – lyderiai, strategai ir mokymosi entuziastai

Apklausa taip pat atskleidė, kad patyrusiems vadovams jų karjeros pradžioje labiausiai trūko strategijos (50 proc.), darbuotojų ugdymo (45 proc.) ir lyderystės (42 proc.) srities žinių. Ilgesnę vadovavimo patirtį turinys vadovai labiau išskyrė ir technologijų išmanymo stoką jų karjeros pradžioje.

„Vadovų karjeros pradžioje įvyksta lūžis, kuomet iš tam tikros srities eksperto ar profesionalo tampama vadovu, lyderiu, sprendimų priėmėju. Atsiranda poreikis palikti eksperto rolę ir pradėti mąstyti organizacijos lygmeniu. Visgi, ne viena studija rodo, kad itin didelis vadovų procentas savo vadovavimo pradžioje patiria nesėkmę. Taip įvyksta dėl minkštųjų įgūdžių stokos. Tyrimai rodo, kad 2 iš 5 vadovų patiria nesėkmę per pirmuosius 18 mėnesių dėl neveiksnaus lyderystės stiliaus. Tad ilgalaikė vadovavimo sėkmė yra grįsta savo įgūdžių tobulinimu ir atvirumu mokymuisi. Tad ne veltui, kalbėdami apie svarbiausias ateities vadovo savybes šią kompetenciją vadovai greta lyderystės ir strateginio mąstymo išskyrė kaip vieną pagrindinių“, – sako dr. V. Akstinaitė.

Apklausa atlikta 2021 m. kovo mėnesį. Joje dalyvavo 415 vadovų.