Hibridinis darbas turėtų padėti lengviau derinti karjerą ir šeimą, tačiau ne visada taip nutinka. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkių atliktas tyrimas atskleidė paradoksą: galimybė dirbti lanksčiau vadovėms mamoms leidžia nuveikti daugiau, tačiau kartu skatina prisiimti papildomų atsakomybių, didina kasdienį krūvį ir gali prisidėti prie fizinio bei psichologinio išsekimo.
„Hibridinis darbas suteikia moterims daugiau galimybių derinti profesinį ir šeimos gyvenimą, tačiau daugiau lankstumo nebūtinai reiškia balanso ir daugiau laiko sau. Sutaupytas laikas dažnai užpildomas naujais įsipareigojimais. Moterys dažnai tarsi įjungia „turbo režimą“ – stengiasi daugiau nuveikti darbe, daugiau suspėti namuose ir nė vienoje srityje ne tik nemažinti sau keliamų reikalavimų, o netgi juos padidinti“, – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėja dr. Jūratė Čingienė.
„Turbo režimas“: suspėti daugiau ar gyventi geriau?
Tyrimas atskleidė, kad lanksčiau ir efektyviau organizuodamos darbus hibridiniu būdu, sutaupytą laiką vadovės mamos neretai skiria papildomoms veikloms: vaikų būreliams, sporto renginiams ar namų ruošai. Tačiau lankstumas turi ir kitą pusę – profesinės užduotys vis dažniau persikelia į vakarus ar savaitgalius, todėl ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo tampa vis mažiau aiškios.
„Hibridinis darbas gali sustiprinti lūkestį, kad moteris vienu metu gebės būti gera vadove, rūpestinga mama ir šeimos kasdienybės organizatore. Pavyzdžiui, susirgus vaikui, vadovės neretai stengiasi ne tik juo pasirūpinti, bet ir užtikrinti, kad jų nebuvimas nepaveiktų komandos darbo. Tai gali reikšti darbą prižiūrint sergantį vaiką ar užduočių atlikimą vakarais. Taigi galimybė „turėti viską“ tampa ir papildomo spaudimo šaltiniu“, – sako ISM universiteto profesorė dr. Bernadeta Goštautaitė.
Kai namai tampa biuru, o šeima – dar viena komanda
Tyrimas, kuriame dalyvavo moterys vadovės, turinčios ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų, taip pat atskleidė, kad hibridinio darbo sąlygomis dažnai persipina profesinėje veikloje ir šeimos gyvenime taikomi gebėjimai bei praktikos. Vadovaujant nuotoliu dirbančioms komandoms, ypač svarbūs tampa tarpasmeninių santykių kūrimo ir palaikymo gebėjimai, empatija, gebėjimas atpažinti darbuotojų emocinę būseną ir stiprinti komandos motyvaciją.
Kita vertus, profesinės vadybos praktikos perkeliamos ir į namų aplinką. Tyrimo dalyvės dažnai pasakojo apie būtinybę strategiškai planuoti šeimos kasdienybę, derinti pareigas su partneriu, organizuoti vaikų veiklas ir paskirstyti laiką. Tam jos kartais pasitelkė ir profesinėje veikloje naudojamus organizavimo įrankius, pavyzdžiui, bendrus šeimos kalendorius ar „Excel“ lenteles. Kai kurios dalyvės savo šeimos veiklų planavimą apibūdino kaip šeimos vadybą.
Per didelio produktyvumo kaina – išsekimas ir kaltės jausmas
Intensyvus gyvenimo tempas daliai tyrimo dalyvių turėjo neigiamų pasekmių. Vadovės pasakojo apie kaltės jausmą dėl per dayg darbui skiriamo laiko, suprastėjusius santykius šeimoje ir darbe, prastėjančią fizinę bei psichologinę savijautą. Kai kurios susidūrė ir su dideliu išsekimu.
„Viena ryškiausių tyrimo įžvalgų – moterys dažnai jaučia, kad pačios turi rasti būdą viską suderinti. Jeigu nespėja, sprendimo pirmiausia ieško savyje: kaip geriau planuoti laiką, kaip tapti efektyvesnėms. Tačiau problema ne visada yra laiko planavimas. Kartais tiesiog neįmanoma vienu metu atitikti visų lūkesčių, kurie keliami ir vadovei, ir mamai“, – pastebi dr. J. Čingienė.
Susidūrusios su šiais sunkumais, kai kurios moterys pradėjo sąmoningiau nustatyti darbo ir asmeninio gyvenimo ribas, mažinti tempą, daugiau dėmesio skirti santykiams su artimaisiais bei kolegomis. Hibridinis darbas joms tapo ne tik būdu suspėti daugiau, bet ir galimybe kurti tvaresnę kasdienybę
Vien lankstumo nepakanka: atsakomybę turi prisiimti ir darbdaviai
Tyrimo rezultatai rodo, kad hibridinis darbas savaime neužtikrina geresnės darbo ir šeimos gyvenimo pusiausvyros. Nors suteikia daugiau laisvės organizuoti dienotvarkę, jis nebūtinai sumažina įsipareigojimus. Be to, atsakomybę už skirtingų vaidmenų suderinimą moterys dažnai prisiima pačios.
„Organizacijoms svarbu suprasti, kad lankstus darbas savaime nereiškia geresnės darbuotojų savijautos. Jei žmogus gali dirbti iš bet kurios vietos, bet kartu jaučia pareigą būti nuolat pasiekiamas ir išlaikyti tokį patį ar net didesnį produktyvumą, lankstumas gali tapti papildomo spaudimo šaltiniu. Todėl turime kalbėti ne tik apie tai, kur dirbame, bet ir apie darbo krūvį, lūkesčius bei teisę atsijungti nuo darbo“, – teigia prof. B. Goštautaitė.
Tyrėjų teigimu, hibridinio darbo sėkmė turėtų būti vertinama ne vien pagal produktyvumą, bet ir pagal tai, ar šis darbo modelis padeda palaikyti darbuotojų sveikatą bei gyvenimo kokybę ir iš tiesų sudaro sąlygas tvariau derinti profesinį ir šeimos gyvenimą, ypač moterims, einančioms vadovaujančias pareigas, neperkeliant visos atsakomybės už šį derinimą vien joms.
Parengta įgyvendinant mokslinį projektą, kurio metu buvo tiriama dirbančių vadovių mamų, turinčių ikimokyklinio arba mokyklinio amžiaus vaikų hibridinio darbo (angl. hybrid work) patirtys. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Podoktorantūros stažuočių programą (projekto Nr. S-PD-24-164).
Daugiau apie tyrimą rasite čia:
Šeimai ir karjerai palankus hibridinis darbas: gairės politikos formuotojams Lietuvoje
