Norvegijos ambasadorius: pandeminio nuosmukio priešnuodis – tvarus verslas. Atsigavome investuodami į naujus verslo modelius
2021-07-14

2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekybos ir farmacijos sektoriuose. Prie to prisideda inovatyvus vietos verslas, plėtojantis aplinkai draugiškus produktus ir technologijas, taip pat investuojantis į verslo plėtrą kitose šalyse. Kas skatina Norvegijos verslo tvarumą? Kaip Lietuva gali tuo pasinaudoti?

Tvarumas – atsparaus verslo pagrindas

Gausūs Norvegijos gamtos ištekliai – nuo naftos ir žuvų iki vandens, pasitelkiamo hidroelektrinėse – visada buvo svarbus ekonominio saugumo garantas. Be to, pavydėtiną Skandinavijos valstybės gyvenimo būdą sustiprino ir didžiulis turto fondas, padedantis palaikyti visuotinę valstybės gerovę.

Taip buvo iki pandemijos. Krizė, lydima žaliavinės naftos kainų ir Norvegijos valiutos smukimo, paskatino norvegus iš naujo įvertinti ir keisti savo ekonominį požiūrį. Ekonomistai baiminosi, kad smukus pajamoms iš naftos ir dujų sektorių, kurie yra didžiausi Norvegijos pajamų šaltiniai, šalyje įsivyraus ilgalaikis nedarbas ir ekonomikos nuosmukis. Pernai Norvegijos prekybos ir pramonės ministrės Iselin Nybø pateiktais duomenimis, 2020 m. šalies vyriausybė prognozavo, kad ekonomika susitrauks nuo 1,5 iki 7 proc., priklausomai nuo to, kiek ilgai tęsis pandemija.

Ir nors, pasak Norvegijos ambasadoriaus Ole Terje Horpestado, per karantiną visi susidūrė su naująja realybe ir turėjo susiveržti diržus, Norvegijos ekonomikos atsparumas pranoko net ir optimistinius scenarijus. „Vartojimas labai išaugo, o uždarytos sienos padėjo padidinti mažmeninę prekybą Norvegijoje. Nedarbas vis dar gerokai viršija normą, tačiau pastebimai sumažėjo. Situaciją taip pat gelbėjo ir šiemet pakilusios naftos kainos, mokesčių lengvatų paketas naftos pramonei ir mūsų nepriklausomas turto fondas, suteikęs vyriausybei daugiau lankstumo remti verslą krizės metu“, – kalbėjo ambasadorius.

Ole Terje Horpestado, Norvegijos ambasadorius

„Tradingeconomics“ duomenimis, nedarbas Norvegijoje dėl koronaviruso 2020-aisiais padidėjo beveik 2 proc. (nuo 3,4 proc. sausį iki 5,6 proc. liepą). Per pandemiją Norvegijos vyriausybė ėmėsi darbo vietas padedančių išsaugoti priemonių, stiprino sveikatos sektorių ir investavo į žaliąją ekonomiką, todėl bedarbių skaičių pavyko sumažinti iki 5 proc.

„Nors Norvegijos naftos sektorius vis dar yra svarbi mūsų ekonomikos dalis, daugiausia investuojame į atsinaujinančiąją energiją, tvarius verslo modelius ir naujų technologijų kūrimą, nes visi turime kovoti su klimato kaita ir sumažinti anglies dioksido išmetimą. Norvegija per ateinančius dešimtmečius turi ambicingų tikslų šiuo klausimu. Praėjusių metų naftos kainų svyravimas ir užsitęsusi pandemija šį judėjimą tik pagreitino“, – sakė Norvegijos ambasadorius O. T. Horpestadas.

Lyderystės konferencija vadovams

Pandemijos metai verslui buvo neįtikėtinas iššūkis ir pokyčių katalizatorius, parodęs viena: norint sulaukti sėkmės svarbiausia nuolatos keistis, stiprinti savo atsparumą ir lankstumą. Patirtimi, kaip didinti verslo imunitetą, Lietuvos ir Norvegijos organizacijų vadovai keisis rugsėjo 9 d. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete vyksiančioje konferencijoje „Refocus“. Pranešimų ir diskusijų bei bendradarbiavimo sesijų metu vadovai dalysis patirtimi, kaip kurti atsparumą, drauge ieškos būtinų ingredientų efektyviam hibridiniam darbui. Konferencija finansuojama Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis.

Dr. Dalius Misiūnas, ISM rektorius

„Dalijimasis gerosiomis praktikomis ir idėjomis yra pokyčių ir vertės kūrimo pagrindas. Keitimasis informacija ne tik bendrovėje, tačiau ir tarp skirtingų organizacijų ar šalių gali padėti surasti unikalų sprendimą, organizacijai tapti atsparesnei, padėti įmonei pasiruošti ateities iššūkiams. Po sunkių pandemijos metų organizacijų ir valstybių bendradarbiavimas įgyja dar didesnę reikšmę – vienijame vieną didžiausių vadovų bendruomenių Lietuvoje ir matome lyderių poreikį kalbėtis, drauge ieškoti sprendimų ir fokusuotis į ilgalaikę perspektyvą. Todėl vadovus kviečiame į vienos dienos konferenciją „Refocus“, kurioje susijungia dviejų valstybių – Lietuvos ir Norvegijos – patirtys ir sprendimai, kaip stiprinti savo organizaciją, didinti jos tvarumą, atsparumą ir efektyvumą“, – sako dr. Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius.