Įvykdžius plataus masto reformas ir debiurokratizavus viešąjį sektorių, 2027 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų padidėti 5 mlrd. eurų, prognozuoja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekspertai. Savo ruožtu sėkmingai sumažinus biurokratijos lygį, po poros metų realus BVP vienam gyventojui išaugtų preliminariai 6 proc., o valstybės pajamos – 7 proc.
Tokios prognozės ir joms išsipildyti padėti galinčios rekomendacijos pateiktos praėjusią savaitę EBIT konferencijoje pristatytame žvalgomajame biurokratizmo tyrime „Kaip mažinti biurokratizmą Lietuvoje: nuo poreikio link poveikio“.
Bendradarbiaujant su politika.lt, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius Darius Misiūnas, tyrėja Ieva Dunčikaitė-Urmanavičienė, profesorius Modestas Gelbūda bei dėstytojas Adomas Klimantas apžvelgė biurokratinio aparato padėtį bei išanalizavo, kokią įtaką Lietuvos ekonomikai galėtų turėti atitinkamos reformos.
Tyrėjai pažymi – jei Lietuva dar šįmet sėkmingai įgyvendintų debiurokratizacijos reformą, jau 2027 m. šalies BVP galėtų siekti 89,1 mlrd. eurų (vietoje šiuo metu prognozuojamų 84 mlrd. eurų). Įgyvendinus pokyčius, BVP vienam gyventojui būtų 6 proc. didesnis.
„2025 m. įgyvendinus reformas, kurios priartintų Lietuvos biurokratijos naštos lygį prie Švedijos, 2027 m. galima tikėtis 6 proc. aukštesnio realaus BVP vienam gyventojui, o 2030 m. – net 14 proc. aukštesnio pajamų lygio nei neįgyvendinus reformų“, – rašoma tyrime.
Analizės autorių teigimu, iš esmės tai reikštų, jog jau po trijų metų Lietuva galėtų pralenkti ES vidutinį pajamų lygį ir pagal pragyvenimo lygį lygiuotis su Suomija.
6 proc. BVP vienam gyventojui augimas ne tik padidintų šalies ekonominę galią, bet ir leistų pasiekti 5 proc. BVP gynybai finansavimo lygį – be jokių kompromisų kitų sričių sąskaita.
„Sėkmingai sumažinus biurokratijos lygį iki 2025 m., Vyriausybė iki kadencijos pabaigos (…) galėtų įgyvendinti pažadą skirti 5 proc. BVP gynybai, tuo pačiu visiškai išlaikydama pensijų bei švietimo finansavimo lygį“, – prognozuoja ISM ekspertai.
Kas trečias vadovas sako, kad biurokratizmas yra rimta problema Lietuvoje
Tyrime teigiama, jog kas trečias Lietuvoje veikiančios įmonės vadovas ir beveik kas ketvirtas valstybės tarnautojas mano, jog biurokratizmas – perteklinis formalizmas, neveiksnumas, sprendimų vilkinimas ir vengimas spręsti tam tikras problemas – Lietuvoje yra rimtas iššūkis.
Praėjusių metų Eurostato duomenimis, kaip pagrindines veiklos vystymo problemas įmonių vadovai įvardija mokesčius ir jų administravimą, sparčią teisinio reglamentavimo ir politikos kaitą, administracinę naštą ir neaiškumą.
Vienas viešojo sektoriaus darbuotojas „aptarnauja“ maždaug 8 gyventojus
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita, Lietuvos viešasis sektorius, vertinant pagal gyventojų skaičių, yra vienas didesnių. Vis tik, atkreipia dėmesį tyrėjai, nemaža dalis gyventojų išlieka nepatenkinti viešųjų paslaugų kokybe.
„Jau beveik dešimtmetį vienas viešojo sektoriaus darbuotojas ir toliau „aptarnauja“ apie aštuonis Lietuvos gyventojus“, – rašoma tyrime „Kaip mažinti biurokratizmą Lietuvoje: nuo poreikio link poveikio“.
Tyrime akcentuojama, jog Lietuva investuoja į technologinius sprendimus, kuriais siekiama modernizuoti viešąjį sektorių – tam skirti ir šimtai milijonų iš plano „Naujos kartos Lietuva“ – tačiau darbuotojų skaičius jame reikšmingai nemažėja. Ekspertų teigimu, kai kuriose centrinės valdžios įstaigose šis skaičius ir didėja.
„Day Q Analytics“ duomenimis, 2017–2024 m. laikotarpiu ministerijų darbuotojų skaičius išliko beveik toks pats – apie 3,7 tūkst. Tuo metu vadovų ir pavaldinių santykis siekia 1:5, kai pažangiose organizacijose fiksuojamas 1:10 rodiklis.
„Jei būtų pasiektas 1:10 santykis, net taikant konservatyvius skaičiavimus, būtų galima sutaupyti mažiausiai 8,5 mln. eurų per metus“, – teigiama ISM tyrime.
Pastarąjį dešimtmetį viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai augo sparčiau
Be to, remiantis „Day Q Analytics“ informacija, tyrimo autoriai taip pat skaičiuoja, jog per pastarąjį dešimtmetį (2015–2024 m.) viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai augo sparčiau nei privačiame sektoriuje: nuo maždaug 750 eurų iki 2402 eurų „ant popieriaus“. Privačiame sektoriuje šis augimas mažesnis – nuo maždaug 696 eurų iki 2151 eurų „ant popieriaus“. Tad pernai skirtumas tarp bruto atlyginimų siekė 250 eurų.
„Per pastarąjį dešimtmetį viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai vidutiniškai buvo didesni ir augo sparčiau nei privataus sektoriaus darbuotojų, taip dar labiau padidindami skirtumą tarp šių sektorių“, – konstatuoja ISM ekspertai.
Efektyviau administruojant biudžeto perskirstymą, būtų galima sutaupyti 585 mln. eurų kasmet
Praėjusią savaitę pristatytame tyrime taip pat vertinama ir tai, kiek Lietuvai kainuoja administruoti kiekvieną perskirstytą valstybės biudžeto eurą – Eurostato skaičiavimu, 4,84 cento. Pagal tai, pažymima, Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) šalių „vidutiniokė“ – bendroje statistikoje užima 14 vietą iš 27.
„Kitaip tariant, beveik 5 centai nuo kiekvieno surinkto euro atitenka ne paslaugoms, o pačiai sistemai palaikyti“, – rašoma tyrime.
Tuo metu Suomijoje šis rodiklis siekia 2,72 cento. ISM ekspertų vertinimu, jei Lietuvai pavyktų pasiekti tokį lygį, kasmet būtų galima sutaupyti 585 mln. eurų.
„Net priartėjimas prie Estijos (4,42 ct) reikštų apie 116 mln. eurų metinį sutaupymą“, – pažymima tyrime.
Milijonus padėtų sutaupyti pokyčiai viešuosiuose pirkimuose
Analizės autorių teigimu reikšmingas „efektyvumo rezervas“ slypi ir viešuosiuose pirkimuose.
„2024 m. bendra įvykusių pirkimų vertė Lietuvoje siekė 9,76 mlrd. Eurų, ir tai sudarė 12,5 proc. BVP. Net nedidelis efektyvumo pagerėjimas šioje srityje reikštų reikšmingą finansinę naudą. Pavyzdžiui, 1 proc. bendras pirkimų procesų efektyvumo augimas leistų sutaupyti beveik 100 mln. eurų per metus“, – rašoma tyrime, pažymint, kad šį sektorių pradėti tvarkyti būtų galima vieno tiekėjo pirkimų.
Viešojo sektoriaus institucijoms pateikė tris esmines rekomendacijas
Siekiant esminių pokyčių, tyrimo autoriai viešojo sektoriaus institucijoms teikia ir tris esmines rekomendacijas. Viena jų – pradėti skaičiuoti paslaugų vieneto sąnaudas. T. y., kiek mokesčių mokėtojams kainuoja viena konkreti viešoji paslauga (pavyzdžiui, 1 km kelio asfaltavimas, vieno mokinio aptarnavimas ir pan.).
„Tokia analizė leistų prioretizuoti biudžeto paskirstymą, objektyviai vertinti reformų naudą ir priimti duomenimis grįstus sprendimus“, – sako tyrėjai.
Antroji rekomendacija – nusistatyti 1–3 aiškius ir pamatuojamus veiklos efektyvumo rodiklius bei reguliariai viešinti pažangą jų siekiant.
Galiausiai, institucijoms siūloma aiškiai apsibrėžti poveikio visuomenei tikslus, kurie padėtų suprasti, kokią realią vertę jos kuria šalies gyventojams.
ELTA primena, kad vasarį Vyriausybė sutarė sudaryti Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo – vadinamąją, debiurokratizacijos – komisiją.
Komisija, kurią sudaro dalis Vyriausybės ministrų, 8 nevyriausybinių organizacijų atstovai, sprendžia tarpinstitucinius nesutarimus, kurie kyla dėl verslui keliamų administracinių reikalavimų ir pan.
Apie poreikį kurti komisiją, kuri mažintų administracinę naštą verslui, šalyje pradėta diskutuoti šių metų sandūroje, kai pernai gruodį aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pranešė apie planus stabdyti 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ Taivano puslaidininkių gamyklų parko projektą Vilniuje, Liepkalnyje.
