Lietuvoje CEO pareigos užimamos vidutiniškai praėjus 12 metų nuo karjeros pradžios ir tai yra dvigubai greičiau, palyginti su JAV. Mūsų šalyje svajonė tapti jaunu ir sėkmingu vadovu iš tiesų yra realistiška, nes vertinama ne tik vadovo sukaupta patirtis, bet ir turimos žinios. Tačiau jauno lyderio visuomet laukia iššūkiai ir netikėtumai. Apie juos pasakoja ISM Globalios lyderystės ir strategijos tarptautinės magistrantūros programos direktorė, profesorė Vita Akstinaitė.
Ar vis dar galioja nuostata, kad gerais vadovais gali būti tik ilgametę vadovavimo patirtį turintys vadovai?
Manau, kad nuostata, jog gerais lyderiais gali būti tik ilgametę patirtį turintys žmonės, keičiasi. Jei pažiūrėtume į statistiką, tai Lietuvoje asmenys įmonės vadovais tampa daug greičiau nei kitose didesnėse šalyse, tokiose kaip JAV. Pavyzdžiui, Lietuvoje generaliniu direktoriumi vidutiniškai tampama praėjus 12 metų nuo specialisto karjeros pradžios ir tai yra dvigubai greičiau, palyginti su JAV, kur žmonėms apie 24 metus tenka kopti karjeros kopėčiomis, kad pasiektų aukščiausią poziciją. Taip pat svarbu pažymėti, kad čia kalbu apie CEO pareigų siekimą, tačiau žvelgiant plačiau, šiais laikais žmonės apskritai greičiau pasiekia vadovaujančias pareigas ir tai lemia kintantis visuomenės supratimas, kad ne visada kalba eina apie amžių, bet ir apie turimus sugebėjimus. Šių sugebėjimų galima išmokti.
Kokios savybės reikalingos jaunam lyderiui?
Savybes, kurių reikia jaunam lyderiui galima suskirstyti į tris grupes: a) asmeninės savybės, su kuriomis gimstame b) savybės ir įgūdžiai, kuriuos galime išsiugdyti c) teigiama aplinka, kuri leistų tobulinti vadovavimui būtinas savybes.
Pavyzdžiui, asmeninės prigimtinės savybės. Vieni gimsta turėdami geresnius bendravimo įgūdžius, kiti – su natūralia verslumo dvasia. Tai puiku. Remkitės į tai, kas yra jūsų asmeninė stiprybė. Antra, ko galite išmokti. Pavyzdžiui, jei viešasis kalbėjimas nėra tai, kame jaučiatės lyg žuvis vandenyje, galite to išmokti. Galiausiai aplinka. Žinomas kanadiečių ir amerikiečių psichologas Albertas Bandura sukūrė labai gerai žinomą socialinio mokymosi teoriją, kuri rodo, kad stebėjimas ir modeliavimas atlieka pagrindinį vaidmenį, kaip ir kodėl žmonės mokosi. Kitaip tariant, atidžiai rinkitės, kuo save apsupate, nes mes sąmoningai ir nesąmoningai mokomės iš aplinkinių žmonių.
O kaip su pasitikėjimo savimi jausmu? Ar sveika jį demonstruoti būnant jaunu lyderiu?
Manau, jog pasitikėjimo savimi jausmas yra labai svarbus kiekvienam, įskaitant ir jaunus lyderius. Manau, kad svarbiausia yra įvertinti tai, kiek pasitikėjimo savimi reikėtų rodyti skirtingose situacijose. Pagalvokime apie pasaulio lyderius, kuriuos visi žinome ir iš kurių galima pasimokyti. Pavyzdžiui, Vladimiras Putinas turi tokį didelį pasitikėjimo savimi lygį, jog dėl to yra pasirengęs sugriauti daugelio žmonių gyvenimus, pradėdamas karą. Steve‘as Jobsas taip pat pasižymėjo didelėmis ambicijomis ir pasitikėjimu savimi, dėl to daugeliui žmonių labai nepatiko dirbti su juo. Tuo pat metu jis prisidėjo prie daugelio žinomų pasaulio išradimų. Galiausiai, tarkime, Elonas Muskas – vieniems jis yra puikus išradėjas, kitiems – pernelyg pasitikintis savimi, ekscentriškas ir labai turtingas žmogus, o tai dažnai yra pavojinga savybių kombinacija.
Grįžtant prie pagrindinio klausimo, ar sveika jaunam lyderiui rodyti pasitikėjimą savimi, manau, kad yra trys pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti: 1) suprasti, kada mūsų pasitikėjimas gal būti perteklinis. Yra siaura riba tarp didelio pasitikėjimo savimi ir egoizmo; 2) įsivertinti, ar darome žalingą poveikį kitiems, t. y., jei mūsų pasitikėjimas pradeda žalingai paveikti aplinkinius ar visuomenę, tai jo yra per daug; 3) nepamiršti laiko svarbos – pasitikėjimas savimi veda į dar daugiau pasitikėjimo savimi, todėl reikia nepamiršti, kad situacijos ir mes, kaip esami ar būsimi lyderiai, keičiamės. Taigi visada turime pasitikrinti, ar mūsų asmenybės kitiems nėra ne per daug.
Vita, su kokiais iššūkiais susiduria užimantys vadovaujamas pareigas?
Pernai atlikome tyrimą Lietuvoje tarp vidutinio ir aukšto lygio vadovų ir vienas iš pagrindinių iššūkių, apie kurį jie komentavo, buvo nepasirengimas lyderio vaidmeniui. Mūsų tyrime taip jautėsi kas 10 lyderis (8 proc.). Kitas didelis iššūkis, kurį minėjo respondentai buvo minkštųjų įgūdžių trūkumas – pavyzdžiui, komunikacija, įtakos darymas, strateginis mąstymas, žmogiškųjų išteklių valdymo įgūdžiai. Dažnai žmonės galvoja, kad žino, kaip viską atlikti, kol neužima vadovaujamų pareigų ir nesusiduria su pirmaisiais iššūkiais.
Kaip lyderiai gali veiksmingai spręsti šiuos iššūkius?
Žinoma, mokydamiesi. To, ko neturi ar ko trūksta, visuomet galima išmokti, todėl ir egzistuoja švietimas, tik reikia surasti sau tinkamą vietą mokytis. Antra – mentorystė. Vėlgi, tyrime, kurį atlikome, maždaug 80 proc. lyderių teigė, kad jeigu jie karjeros pradžioje būtų turėję mentorių, tai būtų jiems labai padėję kelionėje link vadovaujančios rolės. Galiausiai tinkama aplinka. Kartais norint judėti link pasiekimų, reikia pakeisti įprastą aplinką. Įtrauki ir tobulėti skatinanti aplinka bei bendruomenė ir yra tas dalykas, dėl ko dauguma žmonių renkasi grįžti į universitetą.
Vita, kaip jaunieji specialistai turėtų užsitikrinti savo vadovavimo karjerą ateityje? Kokius žingsnius karjeroje siūlytumėte žengti profesionalams, kad jie ateityje taptų stipriais lyderiais?
Savo studentams dažnai siūlau įsivaizduoti savo karjeros planavimą kaip kompiuterinį žaidimą, kuriame atlikus kažkokią užduotį ar įveikus kliūtį, gauname taškų ir todėl reitingų lentelėje kylame į viršų. Už ką gauname taškus žaidime, siekdami užsitikrinti vadovavimo karjerą? Už tinkamą išsilavinimą, už turimą patirtį, už mūsų kontaktus, už pagalbą kitiems, už stiprias tarpasmenines kompetencijas, bei, žinoma, dar yra sėkmės elementas. Taigi mano pasiūlymas jauniems specialistams būtų kaip įmanoma maksimizuoti sukauptų taškų kiekį – ne veltui yra sakoma, jog geriausia investicija yra į save.
Kaip siūlytumėte lyderiams lavinti lyderystės raumenis?
Reikėtų suprasti, kad lyderio vaidmuo yra vadovauti, o vadovavimas yra veiksmažodis – tai reiškia, kad reikia veikti. Taigi, kaip treniruojame raumenis sportuodami, tas pats pasakytina ir apie lyderystę. Svarbu reguliariai ir įvairiais būdais mankštinti lyderystės raumenis – kiekvieną savaitę mokytis kažko, kas susiję su lyderyste, gerti kavą su jus įkvepiančiu lyderiu, lankytis renginiuose, kurie jus šiek tiek išstumia iš komforto zonos. Trumpai tariant, žvelgti į lyderystę kaip į nuolatinį ir nesibaigiantį procesą.
Kokį patarimą turėtumėte tiems, kas nori pasiekti sėkmės kaip jaunas lyderis?
Manau, kad norint būti sėkmingu, reikia atsakyti į tris paprastus klausimus: KĄ/KAS/KUR. Ką šiandien galėtumėte padaryti, kad taptumėte geresniu lyderiu? Kas tas žmogus, su kuriuo galėtumėte susitikti ir išgerti kavos, kad gautumėte palaikymo ar įkvėpimo? Kur turite būti, kad galėtumėte sėkmingai judėti į priekį? Nuolat klausti ir ieškoti atsakymų – toks būtų mano patarimas.
Daugiau apie ISM Globalios lyderystės ir strategijos tarptautinės magistrantūros programą sužinokite ČIA.
