Aukščiausiojo lygio vadovė iš Norvegijos: Lietuvos darbuotojai laimingesni nei norvegai, tačiau daug ką nutyli
2021-10-19

Šiandien jau nekyla klausimų apie organizacijos kultūros svarbą darbuotojų pasitenkinimui darbu, efektyvumui ir rezultatams. Gera atmosfera ir motyvuojančios sąlygos kolektyvą gali paskatinti tapti kompanijos ambasadoriais viešumoje, kurti ir stiprinti gerą organizacijos įvaizdį. Tačiau aukščiausiojo lygio vadovė iš Norvegijos Meretė Berdal, užimanti pasaulinės jūrų ir oro eismo valdymo ryšio tiekėjos (angl. Global Provider of Commuication for Maritime and Air Traffic Control) „Jotron AS“ generalinės direktorės pareigas, sako, kad sąlygas organizacijoje kuria ne tik, vadovai, tačiau ir patys darbuotojai. Prieš 20 metų įsteigusi dukterinę įmonę Kaune ir vienu metu dirbanti su dviejų kultūrų atstovais šiandien ji labai aiškiai gali išskirti lietuvių ir norvegų kultūrinius skirtumus darbo vietoje.

Apie skirtingų kultūrų darbo etiką, darbuotojų ir darbdavių santykius ir per du dešimtmečius pasikeitusį darbuotojų mąstymą pasakoja Meretė Berdal, „Jotron AS“ generalinė direktorė.

Merete, jau bene du dešimtmečius valdote organizaciją, kurios branduolys sudarytas iš dviejų skirtingų kultūrų – lietuvių ir norvegų. Ar galėtumėte pasidalinti, kokius didžiausius šių dviejų kultūrų skirtumus įžvelgiate darbo aplinkoje?

Norvegijos verslo kultūra remiasi skandinaviškomis vertybėmis ir vienas pagrindinių verslo aplinkos akcentų – dėmesys lygybei. Dėl šios priežasties verslo organizacijose hierarchijos yra labai mažai, dominuoja plokščia valdymo struktūra ir vertinamas neformalus bendravimas. Norvegijoje darbuotojai jaučiasi galintys laisvai išreikšti savo nuomonę dėl vadovybės sprendimų, o Lietuvoje iki tokio atvirumo dar toli, nes čia vis dar egzistuoja labai didelis skirtumas tarp įmonės vadovų ir likusių darbuotojų.

Kultūrinius skirtumus savo kompanijoje įveikėme, kai prie komandos prisijungė valdantysis direktorius. Jis yra lietuvis, su norvegiškais verslais jau dirbantis daugiau nei 20 metų. Tai buvo didelė pagalba kuriant vietinę verslo kultūrą.

Mes norvegiškąjį verslo modelį taikome visose savo kompanijose, nes norime, kad darbuotojai jaustųsi galintys pasidalinti savo įžvalgomis nepriklausomai nuo jų statuso. Esu įsitikinusi, kad vadovybė nebūtinai turi visus teisingus atsakymus.

Kokį įspūdį Jums paliko lietuviška verslo kultūra?

Kaip ir kitose Baltijos šalyse, sovietmečiu išugdyta vyresnioji karta jaučia lojalumą ir pagarbą autoritetui bei statusui, o jaunoji karta demonstruoja pirmenybę komandiniam darbui ir tikisi atviro valdymo stiliaus. Lietuviai dažnai atrodo kuklūs, bendrauja švelniu ir diplomatišku tonu, kad nieko neįžeistų, o gaudami pagyrimus yra linkę jaustis nepatogiai, tvirtindami, kad galėjo padaryti geriau. Jie taip pat vengia atvirų konfliktų, yra santūrūs ir tolerantiški kitų tautų kultūroms. Iš kitos pusės, daug kas yra nutylima, stengiantis išvengti tiesioginio konflikto, tačiau visi neišsakyti dalykai paskui ilgai verda įmonės viduje, sukeldami daug nemalonumų tiek darbuotojams, tiek vadovams.

Iš esmės lietuviška verslo kultūra man pasirodė draugiška ir panaši į skandinaviškąją, tačiau tam tikrais atvejais vis dar pasireiškia senamadiškas požiūris. Pavyzdžiui, nuostatos apie darbo našumą. Lietuviai verslo partneriai man yra sakę, kad jis šimtaprocentinis, nes visi dirba visą darbo laiką. Nors iš tiesų šiuolaikinės įmonės dėmesį kreipia į darbo efektyvumą ir būtent jį reikėtų vertinti. Kita vertus, lietuviai man atrodo daug laimingesni – net ir turėdami mažiau materialinės gerovės nei darbuotojai Norvegijoje.

Per du dešimtmečius stipriai pasikeitė ne tik mūsų, lietuvių, suvokimas, požiūris į pasaulį, tačiau ir darbo etika. Kokį ryškiausią pokytį ir virsmą lietuvio darbo kultūroje pastebėjote Jūs?

Nesu bendros verslo kultūros Lietuvoje ekspertė, tačiau mūsų įmonėje „Jotron AS” kultūra dabar daug labiau atitinka Norvegijos verslo kultūrą nei tada, kai pradėjome verslą čia prieš 20 metų. Lietuvių mąstymas pasikeitė – tapo globalesnis. Manau, tai atsispindi ir verslo kultūroje.

Kuo, Jūsų nuomone, skiriasi darbdavio ir darbuotojo santykiai Lietuvoje ir Norvegijoje?

Kaip ir minėjau, didžiausias skirtumas yra organizacijos struktūra. Lietuvoje vis dar dažnai dirbama piramidės principu: vadovai ateina su sprendimais ir juos įgyvendinti tiesiog perduoda žemiau hierarchijoje esantiems darbuotojams. Norvegiškame versle svarbu ne tik bendradarbiauti su darbuotojais, bet ir suteikti sąlygas jiems dalyvauti įmonės sprendimų priėmime – įsitraukę darbuotojai veikia greitai ir kokybiškai, jų pasiūlymai dažnai būna inovatyvūs, nes jie rodo nuoširdų norą dėti tikslingas pastangas. O visa tai nulemia geresnius įmonės darbo rezultatus.

Verslas stipriai atsigręžia į tvarumo temą. Ar Jūs jaučiate požiūrio skirtumą į tvarias verslo praktikas Lietuvoje ir Norvegijoje?

Abi šalys skiria labai daug dėmesio tvaraus verslo kūrimui, tad didelių skirtumų nėra. Norvegija lenkia Lietuvą šiuo klausimu nebent sprendimais valstybiniu mastu – šalis jau seniai skatina žaliosios energijos ir atsinaujinančių resursų panaudojimą. Pavyzdžiui, subsidijuoja elektrinių automobilių pirkimą ir jau šiemet elektra varomos mašinos tapo populiaresnės nei kuro reikalaujantys automobiliai.

Merete, Jūs susidūrėte su dviejų skirtingų verslo kultūrų darbuotojais. Kaip Lietuvos ir Norvegijos darbuotojai reaguoja į pokyčius, ar jų reakcijos skiriasi?

Mano patirtis rodo, kad, dauguma žmonių tiesiog nori stabilumo, nesvarbu, kokiai kultūrai jie priklausytų. Žinoma, visada kyla tam tikrų iššūkių juos įgyvendinant, bet jei darbuotojus įtraukiate į diskusiją ir leidžiate jiems suprasti pokyčių priežastis, viskas išsisprendžia paprastai. Šis klausimas yra ypač aktualus „popandeminiame“ pasaulyje, kai keičiamės daugiau ir dažniau nei bet kada anksčiau. Visos įmonės šiandien privalo išmokti keistis – naujos sąlygos iškeliamos paties darbo organizavimui, keičiasi ir darbuotojų lūkesčiai bei problematika. Šia tematika su Lietuvos ir Norvegijos įmonių vadovais kalbėjausi rugsėjo 9 dieną ISM Vadybos ir ekonomikos universitete įvykusioje konferencijoje „Refocus“, kuri finansuojama Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis. Čia dalijomės savo įžvalgomis, patirtimi bei ieškojome šioje rinkoje būtinais sprendimais.