Gairės politikos formuotojams Lietuvoje
Politikos gairės parengė:
Doc. Dr. Ieva Žebrytė, Vilniaus universitetas, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vilnius, Lietuva
Prof. Dr. Bernadeta Goštautaitė, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vilnius, Lietuva
Doc. Dr. Irina Liubertė, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vilnius, Lietuva
Šios politikos gairės parengtos vykdant mokslinį projektą, kuriame buvo tiriamas naujai besikuriančių inovatyvių įmonių charakteristikų, jų įkūrėjų amžiaus ir įmonių veiklos rezultatų sąsajos ir atliekamas tarpkultūrinis palyginimas (ENTRELIFE). Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Mokslininkų grupių projektų programą (Sutarties Nr. S-MIP-23-111).
Remiantis OECD (2023) ir bendra OECD ir ES (2023) ataskaita, Lietuvos verslumo aplinka pastaraisiais metais reikšmingai pasikeitė. Jai būdingas aktyvus startuolių kūrimasis. Tačiau vis dar matoma ir nelygybė – skirtingi verslo įkūrėjai turi nevienodas sąlygas savo verslumo siekius paversti gyvybingais verslais. Duomenys rodo, kad 2019-2023 m. beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas kūrė verslą, ir tai viršija ES vidurkį. Tačiau įsitraukimas į antreprenerišką veiklą išlieka netolygus verslo įkūrėjus lyginant pagal lytį, amžių, migracijos patirtį, negalios statusą ir užimtumo padėtį.
Moterys, vyresnio amžiaus žmonės, imigrantai ir darbo ieškantys asmenys susiduria su kliūtimis, susijusiomis su įgūdžiais, finansavimu, administraciniu sudėtingumu ir ribotu pagrindinių programų pasiekiamumu. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus asmenys (50 metų ir vyresni) ir moterys sudaro didelę dalį „trūkstamų verslininkų“, o tai atspindi neišnaudotą potencialą, galintį reikšmingai sustiprinti Lietuvos socialinį ir ekonominį atsparumą. OECD įtraukiojo verslumo vertinimas Lietuvai pabrėžia, kad nors verslumas yra įtrauktas į nacionalinius strateginius dokumentus, o verslumo paramos agentūros ir organizacijos teikia plačią paramą, tikslinių priemonių vis dar trūksta, o nepakankamai atstovaujamų grupių pasiekimui vis dar reikia gerokai daugiau pastangų.
Įtrauki verslumo ir inovacijų ekosistemų plėtra atspindi pamatinę demokratinių visuomenių vertybę – lygią teisę būti įtrauktam į ekonomines, socialines ir inovacijų veiklas, nepaisant asmens amžiaus, lyties, negalios, kilmės ar socialinės padėties. Nors Lietuvos verslumo ir inovacijų ekosistema yra dinamiška, struktūriniai pažeidžiamumai išlieka. Lietuvai įtrauki plėtra yra ne vien teisingumo klausimas, bet ir galimybė geriau išnaudoti šalies potencialą bei kurti atsparesnę ir socialiai atsakingesnę ekonomiką.
Todėl rengdamos šias politikos gaires siekėme pasidalyti rekomendacijomis, kurios skatintų, remtų ir stiprintų įtraukią Lietuvos verslumo ir inovacijų ekosistemą. Tikimės, kad mūsų įžvalgos padės politikos formuotojams užtikrinti, jog Lietuvoje verslai galėtų būti kuriami ir sėkmingai plėtojami bet kuriame amžiuje per visą žmogaus gyvenimo laikotarpį, taip prisidedant prie teisingesnės ir įtraukesnės visuomenės bei išnaudojant visuomenės kūrybinį potencialą.
Mūsų vizija – kad Lietuva taptų pirmaujančia, amžiui atvira, pasitikėjimu grįsta ekosistema, kurioje poveikiu grindžiami verslininkai kuria socialinę ir aplinkosauginę vertę visais gyvenimo etapais. Verslininkus remia palanki socialinės ekonomikos sistema, tvarūs vietos viešieji pirkimai ir finansavimas bei etiškos, įrodymais grindžiamos komunikacijos normos.
