Vadovų magistrantūra

Jei krizės poveikis įmonei yra vidutinis ar didelis, tenka greitai priiminėti sunkius sprendimus: kokius projektus stabdyti, nepaisant jau atliktų investicijų, o kokius naujus inicijuoti?

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 50 000 šalies įmonių patyrė neigiamą poveikį dėl COVID-19. Tokiose situacijose tinkamas projektų portfelio optimizavimas gali tapti įmonės išgyvenimą lemiančiu veiksniu. Rinkai traukiantis tampa svarbu atsirinkti tas iniciatyvas, kurios organizacijai tikrai naudingos.

Projektų valdymo modulyje nagrinėjami visi organizacijos praktinės veiklos lygmenys:

• strateginis, kuris yra nukreiptas į projektinės veiklos ir strategijos sąveiką siekiant ilgalai­kių organizacijos tikslų įgyvendinimo;
• organizacinis, kuriame siekiama taupyti įmonės išteklius standartizuojant projektinę veiklą ir sukuriant jos palaikymo priemones;
• operatyvusis, kurio svarbiausias tikslas – užtikrinti kokybiškų projektų rezultatus laiku ir neperžengiant biudžeto ribų.

Unikalus modulio turinys yra paremtas šiuolaikiniu požiūriu į projektų valdymo procesus ir jų tobulinimą vadovaujantis organizacijų strateginiais tikslais, o struktūra orientuota į žinių ir gebėjimų auginimą, studijuojant mokslines publikacijas, atliekant grupines užduotis ir pristatant jų rezultatus, diskutuojant bei kritiškai vertinant kolegų darbo rezultatus. Pasirinkusiųjų modulį laukia tiriamasis darbas – konsultacinis projektas, skirtas organizacijų projektinės veiklos tobulinimui.

Modulyje daugiausia dėmesio skiriama praktiniam žinių taikymui. Dauguma dėstytojų, kartu ir modulio vadovas, yra ir aktyvūs praktikai, vykdantys projektų, programų ar portfelių valdymą organizacijose.

Baigę modulį

• Gebėsite atlikti projektų valdymo procesų analizę ir objektyviai vertinti organizacijų projektinę veiklą;
• Sužinosite, kaip identifikuoti prioritetines tobulinimo kryptis ir suderinti jas su organizacijos strategija;
• Žinosite, kaip konstruktyviau planuoti ir įgyvendinti tobulinimo veiksmus;
• Lengviau argumentuosite ir sklandžiau įgyvendinsite projektinės veiklos pokyčius, remdamiesi teorinėmis žiniomis ir praktiniais įgūdžiais;
• Geriau suprasite judriojo (angl. Agile) projektų valdymo teikiamas galimybes ir iššūkius.

PILNAS MODULIO APRAŠYMAS

Modulio vadovas | Dr. Saulius Šimkonis

Konsultantas, dėstytojas, turintis daugiau nei 20–ies metų  patirtį projektų, programų ir portfelių valdymo srityje. S. Šimkonis yra pirmasis nacionalinis „IPMA“ atestuotojas Lietuvoje, turi „IPMA-A“, „Project Management Professional (PMP)“ ir „PRINCE2 Practitioner“, „Certified Scrum Master“, „Certified Scrum Product Owner“ sertifikatus.

Studentų atsiliepimai:

Modestas Ropė |  Perdavimo sistemų vadovas, BITĖS grupė

Modulį rekomenduoju tiems vadovams, kurie yra jau įgiję patirties atskirų projektų operatyviajame valdyme ir siekia efektyvinti visos įmonės strateginių  ar padalinio projektų krepšelio valdymą. Modulis sužavėjo skirtingų dėstytojų įvairove ir modulio vadovo gebėjimu visą medžiagą sujungti į nuoseklią pažinimo grandinę. Daug dėmesio skiriama praktiniam žinių pritaikymui, projektų dalyvių rolių ir jų atsakomybių išgryninimui, rizikų vertinimui ir valdymui, komunikacijai ir bendradarbiavimo efektyvinimui su įmonės akcininkais bei projektų finansuotojais. Baigęs šį modulį įgijau žinių, kokius metodus taikyti vertinant planuojamo ar jau vykdomo projekto įtaką visos įmonės strateginei veiklai, taip pat išmokau nustatyti, aprašyti ir efektyvinti projekto valdymo procesus bei spręsti kylančias problemas įtraukiant platesnę komandą.

Simona Štuikytė | Intrum centrinių pokyčių vadovė

Modulis suformuoja profesionalų suvokimą apie projektinės veiklos vietą įmonės strategijos įgyvendinime. Tai visapusiškos žinios apie pasaulines projektų valdymo praktikas bei šių dienų tendencijas. Dėstytojai – ilgametę patirtį sukaupę profesionalai, iš kurių tikrai yra ko pasimokyti.

Jurgita Nikliauzaitė | UAB HELLA Lithuania gamybos inžinierė

Pagrindinės mano darbo užduotys – naujos gamybinės įrangos užsakymas ir instaliavimo organizavimas, priežiūra gamybos metu. Kasdieną tenka koordinuoti tarptautinės komandos darbą, komunikuoti su suinteresuotais asmenimis, koordinuoti projekto biudžetą, vertinti rizikas, projekto rodiklius. Džiaugiuosi galėdama kasdien pritaikyti modulyje įgytas žinias.

Dėstytojams pavyko surasti labai gerą balansą tarp teorinių žinių ir praktinio pritaikomumo.

Krizės laikotarpiu verslo vystymas atsiremia į efektyvų įmonės finansų valdymą, todėl viena iš svarbiausių įmonės vadovo užduočių – teisingos finansų strategijos pasirinkimas.

Iššūkių akivaizdoje esame labiau linkę priimti neracionalius sprendimus, kurie gali turėti ilgalaikę įtaką verslui. Nagrinėdami Elgsenos finansų (Behavioral Finance) temas, sužinome sprendimų priėmimų anatomiją, šališkumus, kurie daro įtaką mūsų sprendimų priėmimo procesui bei mokomės juos pažinti ir kontroliuoti.

Modulis apima esminius finansų valdymo aspektus – verslo finansavimo alternatyvų vertinimą bei lėšų investavimo strategijų pasirinkimą. Šių esminių gairių kontekste plėtojamos

• verslo vertinimo,
• finansinės rizikos,
• pinigų srautų planavimo,
• vertės paskirstymo,
• finansų rinkų inovacijos (FinTech)
• mokesčių optimizavimo temos.

Nagrinėjami ne tik šiandienos, bet ir rytojaus verslo finansinių iššūkių sprendimai, pasitelkiant mokslo suformuotas teorines ir metodologines žinias bei naujausias finansų rinkų galimybes.

Kompetencijos įgyjamos sprendžiant realias verslo problemas, vertinant esamus naujausius finansų instrumentus, apjungiant finansų teoriją ir nuolat besikeičiančią praktinę verslo aplinką.

Modulis suteikia ne tik būtinas teorines finansų valdymo žinias, bet ir supažindina studentus su realiais verslo finansų iššūkiais. Vienas svarbiausių bet kokio verslo iššūkių – resursų trūkumas – krizės metu tampa dar aktualesnis. Turėdami ribotus išteklius, privalome būti tikri, jog renkamės labiausiai ekonominę vertę didinančius projektus bei atsisakome nenaudingų alternatyvų. Paskaitų metu mokomės skirtingų projektų vertinimo metodų, padedančių užtikrinti didžiausią vertę kuriančių sprendimų priėmimą.

Modulio tikslas – suformuoti profesionalų požiūrį į finansų strategijos vystymą versle, sustiprinant ryšį tarp atskirų įmonės segmentų ir į situacijas žvelgiant per rizikos ir naudos santykio prizmę.

PILNAS MODULIO APRAŠYMAS

Studentų atsiliepimai:

Aiva Dumčaitienė | advokatė / partnerė, Advokatų profesinė bendrija Dumčaitienė, Vosyliūtė ir partneriai

„Finansų strategija ir valdymas“ modulis leido kitaip pažvelgti į įmonės finansines ataskaitas, priimamus finansinius sprendimus ir jų įtaką bendrovės valdymui bei strategijai. Modulis padėjo suprasti, kaip prielaidų pagrindu žongliravimas skaičiais leistinose ribose padeda pasiekti trokštamą rezultatą ar įvertinti realią įmonės būklę. Vadovams išklausyti tokį modulį yra net gi būtina, kad galėtų tikslingai diskutuoti su finansininkais ir priimti skaičiais pagrįstus įmonės valdymo sprendimus.

Algis Teišerskis |Laisvai samdomas mokesčių konsultantas

Man, kaip buhalterinės įmones buvusiam vadovui, finansų modulis praplėtė buhalterinių ataskaitų panaudojimo paskirtį: įgalino į ataskaitas (balansą, pelno – nuostolio) pažvelgti ne tik kaip į ataskaitas valstybinėms institucijoms, bet kaip į įrankį planuojant finansus t.y. ruošiant verslo planus, planuojant biudžetus, pinigų srautus.

„14 metų laikotarpį apimantis, Lietuvoje veikiančių įmonių tyrimas parodė, kad tik 0.3% jų sugeba didinti apyvartą 20% ir daugiau per metus bent 6 metus iš eilės. Pasiekti išskirtinį rezultatą įmanoma tik sutelkus visos organizacijos pastangas į keleto svarbiausių tikslų pasiekimą. Tikslų, kuriems pasiekti neužtenka vienerių metų, vienos komandos ar vieno padalinio pastangų. Gebėjimas identifikuoti ir nukreipti pastangas į ilgalaikius organizacijos siekius tapo ypač svarbus dabar, kai dauguma vadovų savo dėmesį skiria išgyvenimui trumpuoju laikotarpiu. Studijuodami šiame modulyje išmoksite kurti ir įgyvendinti ilgalaikes verslo strategijas apimančias visą organizaciją. Lavinsite savo gebėjimą mąstyti ir priimti sprendimus strategiškai. Išmoksite kurtį organizaciją, kuri gali pasigirti išskirtiniais rezultatais“

– Modulio vadovas Benas Adomavičius

Strateginio valdymo modulyje analizuojamos visos pagrindinės strateginio valdymo dalyko turinį sudarančios sritys: nuo strateginio mąstymo bei strategijos kūrimo iki jos įgyvendinimo. Atsižvelgdami į esamą situaciją papildomai dėmesio skirsime ilgalaikei strategijai neapibrėžtumo sąlygomis, t.y. kaip planuoti veiksmus aplinkoje, kurioje vyksta reikšmingi pokyčiai. Ta proga bus aptarinėsime gerąsias praktikas vykusias tokiomis aplinkybėmis. Apžvelgsime naujausius tyrimus ir prognozes kaip pandemijos sukelta krizė paveikė įvairias šalis ir verslo šakas.

Modulio metu formuojamas platus suvokimas apie organizaciją ir jos aplinką. Strateginiai sprendimai yra priimami ir įgyvendinami siekiant pasinaudoti aplinkoje iškylančiomis galimybėmis, išnaudojant esmines organizacijos kompetencijas bei kuriant konkurencinį pranašumą rinkoje.

Baigę modulį:

• Suprasite, kaip sukurti ir įgyvendinti verslo strategiją;
• Išmoksite žvelgti į organizaciją kaip į bendrą visumą – susijusių veiklų sistemą, tuo pat metu nepamiršdami esminių detalių;
• Verslą ugdyti ar plėsti leis strateginio valdymo žinios ir įgyti praktiniai įgūdžiai;
• Konkurencinio pranašumo pasieksite išmokę atrasti, analizuoti ir išnaudoti įmonės privalumus bei galimybes;
• Pirmaujančių pasaulio įmonių pavyzdžių ir praktikos analizė leis savo situacijoms pritaikyti efektyviausius sprendimus;

PILNAS MODULIO APRAŠYMAS

Modulio vadovas | Benas Adomavičius

Benas Adomavičius 15 metų konsultuoja, veda mokymus ir strategines sesijas Lietuvoje, Vokietijoje, Suomijoje, Estijoje ir Baltarusijoje verslo strategijos temomis.  Keleto įmonių bendrasavininkas, patarėjas ir konsultantas. MITA vertinimo ekspertas. Sertifikuotas verslo procesų valdymo ir veiklos vertinimo ekspertas. Strateginio valdymo asociacijos (SMS) narys.

Vadybos magistras (ISM Executive School ir BI), vadybos ir rinkodaros administravimo bakalauras (Northeastern University, JAV). Be aktyvios profesinės ir dėstymo veiklos, vykdo tyrimus strateginio valdymo ir strateginio mąstymo temomis. Skaito pranešimus strategijos temomis EBIT, Login, Verslo gazelių ir kitose konferencijose.

Jis konsultavo ir moderavo strateginių sprendimų priėmimą tokioms įmonėms kaip PwC, MV Group, Nestle Baltics, Palink, Žalgirio Krepšinio centras, Sweco, Klasmann – Deilmann, Argus, BGS, Agecom group, MITA ir daugeliui kitų.

Studentų atsiliepimai

Jonas Banys | UAB „Adell Reklama“ Strateginio planavimo vadovas

„Strateginio valdymo modulis padėjo labai aiškiai suvokti strategijos kūrimo ir įgyvendinimo procesus, jų reikšmę ir svarbą įmonės gyvenime. Atvėrė akis, kad didžioji dalis verslo aplink mus gyvena ir veikia be jokios strategijos“

Vytautas Binkauskas | UAB „Girteka logistics“ strateginio planavimo direktorius

„Strateginio valdymo“ modulį pasirinkau norėdamas susipažinti su laiko patikrintais ilgalaikio veiklos planavimo metodais bei išmokti geriau identifikuoti pagrindinius kriterijus, lemiančius strateginių pasirinkimų sėkmę. Semestro metu koncentruotai pateiktą teorinę informaciją efektyviai papildė įvairiapusiškos diskusijos su bendramoksliais paskaitose bei užmegzti vertingi kontaktai. Ieškantiems verslo ir saviugdos galimybių rekomendavau skirti laiko šiam kursui.“

Pastaruoju metu organizacijose pokyčiai tampa tiek įprasti, kad neturi pradžios ir pabaigos. Tai nebe projektai su aiškiu apibrėžtumu ir terminais, o įprastinė būsena, kai sprendžiamos problemos, greitai reaguojama į besikeičiančią aplinką, ieškoma inovatyvių idėjų ir vystoma organizacija. Tačiau daug pokyčių vyksta nesklandžiai, ne taip, kaip tikėtasi, neapibrėžtai ilgai bei nekryptingai ar netgi skausmingai.

To priežastys – neteisingai nustatomos problemos, standartiniai ir siaurai taikomi metodai („kai turi plaktuką, viskas aplink atrodo kaip vinys“), nurodomasis vadovavimas, o ne įtraukiantis sprendimų priėmimas, menkas suinteresuotųjų šalių įtraukimas ir darbuotojų nuosavybės jausmas priimtiems sprendimams.

Gero pokyčių valdymo pradžia – teisingas ir įtraukiantis sprendimas. Tam vadovas turi gebėti atsitraukti nuo savo išankstinio žinojimo ir sprendimo „nuleidimo žemyn“. Gera praktika – praeiti sprendimo paieškos procesą taip, tarsi tai darytų išorinis konsultantas:

• Atsikratyti savo šališkumo pradedant rinkti duomenis „nuo balto lapo“ ir užtikrinti, kad bus išklausytos visos suinteresuotos šalys,
• Elgtis su suinteresuotomis šalimis tarsi su klientais – jų nuomonė ir nuosavybės jausmas itin svarbūs, nes šiame etape susiburiame pokyčio agentus ir įgyvendintojus,
• Įsitikinti, ar sprendžiama tikrai ta problema, nustatyti tikrąją problemą,
• Parinkti verslo įrankius, padedančius problemai ir jos sprendimui suteikti struktūrą, naudoti inovatyvius idėjų radimo metodus,
• Naudoti technikas, įtraukiančias ir ugdančias komandas, kad jos pasiruoštų pokyčiui psichologiškai, laikytų jį „mūsų“, o ne „tų iš viršaus“, būtų atsakingi už įgyvendinimą ilgą laikotarpį,
• Paruošti organizacijas pokyčiui struktūriškai,
• Pažvelgti į pasirengimą pokyčiui per projekto prizmę – apibrėžtumas laike ir konkretūs veiksmai leidžia išvengti metų metus trunkančių tų pačių problemų aptarinėjimo be sprendimų.

Įvaldęs šiuos principus, kiekvienas vadovas bus pasirengęs ugdyti organizacijas, priimti pokyčius kaip natūralią būseną, kuri vyksta sistemingai, įtraukiančiai ir kryptingai, nebijoti situacijos neapibrėžtumo, nes daugybė šiame modulyje įsisavintų modelių, įrankių ir technikų padės suteikti užtikrintumo sprendimams.

PILNAS MODULIO APRAŠYMAS

Modulio vadovė | Rasa Katilienė

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja. R. Katilienės interesų sritys –  lyderystės ir organizacijos kultūros ypatumai. ISM akademikė yra verslo konsultantė, „ICF ACC“ ugdomojo vadovavimo specialistė, lektorė. R. Katilienė yra sertifikuota Spiralinės Dinamikos teorijos „SDi“ praktikė, „DeepChange SQ21“ dvasinio intelekto ugdymo konsultantė, turi dvylikos metų praktinę patirtį vadovavimo, projektų valdymo, pardavimo ir klientų aptarnavimo srityse, sukauptą dirbant telekomunikacijų bendrovėje, asmenybės ugdymo srityje – savanoriaujant ir konsultuojant.

Studentų atsiliepimai:

Diana Macevičė | Gyvybės draudimo UAB „SB draudimas“, komercijos direktorė

Studijų metu praėjau įvairius etapus savo suvokime, kas yra konsultavimas, kiek tai yra man tinkama ir kiek aš esu jam tinkama. Čia ne kartą išgirdau ir supratau prasmę teiginio, kad nuo klausimo priklauso ir atsakymas, kad uždavę neteisingą klausimą, įstringame, o mąstymo pokyčius skatina klausimas „kodėl?“  Pastebėjau, kad po šio studijų pusmečio darbe ir gyvenime pradėjau sąmoningai naudoti daugiau atvirų klausimų, ne tik klausyti, bet ir girdėti,  taikau „koučingo“ metodo elementus, kas duoda rezultatų – leidžia žmogui, su kuriuo bendrauju, tendencingai kreipti savęs analizės link, padėti rasti atsakymus pačiam. Įpratau analizuoti save ir vis įsitikinu,  kad tik pats būdamas autentišku, gali būti nuoširdus ir taip pasiekti rezultatų, kad bendras atsakymų ieškojimas yra svarbesnis už nurodymus, klausimai už atsakymus, o įtampa už komfortą – analogiškai kaip konsultavimo procese.

Skirmantas Rumševičius | UAB ,,Druskininkų viešbutis Pušynas“ direktorius

Modulis suteikė teorines ir praktines žinias kurias sėkmingai taikau profesinėje veikloje. Šio modulio metu įgytos žinios įgalino mane lengviau pasiekti užsibrėžtų profesinių tikslų, geriau pažinti save ir kitus. Atrastas ir identifikuotas, mano kaip vadovo stilius, padeda man atsirinkti tinkamus darbuotojus,  kurti norimą organizacijos kultūrą ir spręsti tarpasmeninius santykius komandoje.

Jūratė Labeckienė | Veiklos architektė, Procesų valdymo ekspertė, Koučerė

Savo profesinėse srityse mes kasdieną tobulėjame, augame ir manome, jog tampame savo srities žinovais, ekspertais. Tačiau čia slypi ir nemažas pavojus tapti vienpusiais, įstrigusiais į tam tikrą kiekį metodikų, kurios puikiai veikė vienoje situacijoje, bet nebūtinai tiks ir veiks kitoje. Šis modulis paskatino praplėsti akiratį, kiekvienoje situacijoje pritaikyti ne vieną ir ne du analizės metodus, bei parinkti tinkamiausius sprendimus.

Šis modulis ženkliai prisidėjo prie mano profesinio tobulėjimo. Esu dėkinga visiems lektoriams, bei rekomenduoju šį modulį visiems vadovams, kurie siekia nuolatinio tobulėjimo. 

Kaip krizės laikotarpiu pritraukti ir išlaikyti geriausius darbuotojus? Kokie yra Covid situacijos padariniai organizacijos klimatui? 

Globalūs įvykiai sudrebinę ekonomiką, palietė ne vieną organizaciją ir jų darbuotojus. Susidūrus su tikra grėsme ir neapibrėžtumu, nauja realybe natūralu jausti baimę, rūpestį, stresą. Atsižvelgdami į iššūkius su kuriais susiduria organizacijos papildėme modulį naujomis, šiandien aktualiomis temomis.

• darbuotojų gerovė – temos nagrinėjimas padės ugdyti organizacijos klimato valdymo, psichologinio atsparumo didinimo kompetencijas.
• virtualaus darbo organizavimas – temoje nagrinėjama virtualaus darbo kaip naujos darbo formos privalumai ir trūkumai. Tai padės ugdyti darbo virtualioje erdvėje bei vadovavimo virtualioms komandoms kompetencijas.

Psichologija padeda suvokti asmenybės motyvacijos šaltinius, grupės dinamikos ypatumus, komandinio darbo dėsningumus, visos organizacijos filosofijos kūrimo ir jos įgyvendinimo pobūdį, reikalingus pokyčius ir sugebėjimą įveikti psichologinį pasipriešinimą pokyčiams. Svarbų vaidmenį atlieka ir vertybinė organizacijos orientacija – siekis, kad aukščiausių rezultatų siekiančios organizacijos kurtų sąlygas, tinkamas atsiskleisti žmogiškajam darbuotojų potencialui. Tam būtinas vadovavimo meistriškumas, kuris ir yra šio modulio  ašis. Geras vadovas, norėdamas vadovauti kitiems, pirmiausia turi pažinti save, o tada pažinti ir kitus. Teorinė modulio medžiaga ir įgūdžių pratybos padeda tai pasiekti.

Per daugiau nei dešimtmetį modulio gyvavimo parašyta daugiau nei 100 tiriamųjų darbų, kuriuose magistrantai sprendė jų įmonėms aktualias problemas. Vieni iš jų rado sprendimus personalo valdymo srityje – sukūrė atrankos, skatinimo, vertybių ar kultūros keitimo, lojalumo gaires, kompetencijų aprašus ar veiklos valdymo modelius. Kiti nustatė psichologinių reiškinių, tokių kaip konkuravimas ar nebendradarbiavimas tarp padalinių, baimė ir stresas, komandų disfunkcijos ir mobingas, raišką ir priežastis. Modulyje studijuojamos organizacijos psichologijos paskirtis yra taikomoji, tad visi tiriamieji darbai padeda gautas žinias iškart taikyti praktikoje.

PILNAS MODULIO APRAŠYMAS

Modulio vadovė | Margarita Pilkienė

Margarita Pilkienė ISM Vadovų mokyklos Taikomosios organizacijos psichologijos ir Žmogiškųjų išteklių valdymo modulių vadovė, Švietimo lyderystės magistrantūros programos vadovė, psichologė, vyr.lektorė. Stažavosi Tarptautinėje vadybos dėstytojų akademijoje (IEDC) ir Adizes Institute (JAV), kur gilino žinias lyderystės ir pokyčių valdymo srityse, The University of Manchester ir European Case Clearing House programose – verslo atvejų rašymo ir dėstymo temomis. Nuolat skelbia mokslinius tyrimus tarptautiniuose leidiniuose, dalyvauja konferencijose, skaitė pranešimus Prancūzijoje, Graikijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir Kinijoje ir kt. Taip pat M. Pilkienė turi daugiau nei 10–ies  metų darbo verslo įmonėse patirtį.

Studentų atsiliepimai

Juratė Kisielienė | Tarptautinės įmonės teisininkų departamento vadovė

ISM Vadovų magistratūros „Taikomosios organizacijos psichologijos“ modulis įnešė daug didesnį indelį į mano kasdienę lyderystę nei tikėjausi prieš jį pradėdama. Dėstytojų įdomiai pateiktas žinias ir mokslo bičiulių atvirai pasidalintą patirtį galėjau pritaikyti nedelsiant.

Živilė Konkulevičiūtė | Ellex Valiunas žmogiškųjų išteklių vadovė

Labai džiaugiuosi, kad pasirinkau „Taikomosios organizacijos psichologijos“ modulį. Modulyje įgytos žinios, visų pirma, leido geriau pažinti save, įgalinti savo stiprybes, tuo pačiu – geriau pažinti bei suprasti kitus. Dirbu žmogiškųjų išteklių srityje, tad buvo labai naudinga pasigilinti į organizacijos veikimo subtilybes iš psichologijos perspektyvų. Labai patiko, kad modulyje buvo daug įvairių praktinių analizės atvejų bei diskusijų.

Šiandieninių organizacijų realybė yra neatsiejama nuo sparčios kaitos, todėl konkurencingos organizacijos yra tos, kurios geba sėkmingai veikti neapibrėžtumo aplinkybėmis, numatyti pokyčius, tinkamai reaguoti, lanksčiai prisitaikyti, o esant nepalankiems iššūkiams ar sukrėtimams – greitai atsitiesti. Galiausiai, atsparesnės organizacijos geba kurti vertę santykinai nepriklausomai nuo trikdžių bei pasitelkti pokyčius konkurenciniam pranašumui pasiekti ar sustiprinti.

Į atsparumo stiprinimą nukreiptas vadovavimas siekia užtikrinti tiek efektyvią kasdienę veiklą, tiek ir ilgalaikius rezultatus, paremtus nenutrūkstamu vertės kūrimu. Taigi, vystydami ir kultivuodami atsparumą, vadovai padeda organizacijai persiorientuoti iš efektyvumo trumpuoju laikotarpiu į ilgalaikį konkurencingumą ir pasiruošti ateities iššūkiams.

Ilgainiui, atsparesnės organizacijos tvariau veikia jas supančioje ekosistemoje, kurios dalyviai yra neišvengiamai vieni nuo kitų priklausomi, ir tampa patrauklesnėmis bei patikimesnėmis suinteresuotoms šalims, įtraukiant akcininkus ir investuotojus, klientus, partnerius.

Organizacijų atsparumo modulis apima (bet neapsiriboja) šiais pagrindiniais klausimais:

– Kas yra organizacijos atsparumas ir ką jis reiškia vadovui – lyderiui?
– Kokie bruožai ir veiksniai skiria atsparesnes organizacijas nuo kitų ilguoju laikotarpiu?
– Kokios strategijos ir praktikos gali talkinti vadovui siekiant atsparios organizacijos?
– Kaip diegti ir vystyti atsparumą asmeniniu, grupės, organizacijos ir jos ekosistemos lygmenimis?
– Kaip įveiklinti organizacijos atsparumą trumpuoju (sukrėtimų ir krizių) bei ilguoju laikotarpiais?

Orientuojantis į vadovo vaidmenį organizacijoje, pagrindines kompetencijas ir paveikias praktikas vystant atsparumą, pagrindiniai modulio metu nagrinėjami pjūviai apima organizacijos elgseną, lyderystę, strategiją, ir organizacijos kultūrą.

Modulio metu:
– Ugdysite gebėjimą analizuoti organizaciją iš atsparumo perspektyvos per individualų, grupinį, organizacijos ir ekosistemos lygmenis
– Nagrinėsite organizacijų atsparumo vystymo praktikas
– Formuosite savo organizacijos atsparumo didinimo planą ir palaikomąsias priemones bei praktikas

Taikydami įgytas žinias praktikoje, modulio metu trijų – keturių žmonių grupės atlieka tiriamąjį (konsultacinį) projektą, kurio metu rengia organizacijos atsparumo vystymo planą.

Modulis skirtas jums, jeigu:
– Ieškote atsakymų, kaip išsaugoti organizacijos veiklą nuolatinės kaitos, nestabilumo ar krizės sąlygomis
– Organizacijos gebėjimą įveikti krizę suprantate kaip nepakankamą sėkmės rodiklį ilguoju laikotarpiu
– Siekiate, kad organizacija būtų atspari ne tik rytojaus pokyčiams ar krizėms, bet ir tolimoje ateityje
– Siekiate savo organizacijoje diegti ir stiprinti proaktyvumo kultūrą

Baigę modulį vadovai gebės strategiškai ruošti organizaciją nenutrūkstamai veiklai, ateities pokyčių ir nuolatinės kaitos sąlygomis, suvokdami savo vaidmenį ir bendradarbiaudami organizacijos viduje bei išorėje.

PILNAS MODULIO APRAŠYMAS

Modulio vadovė | Vadovų magistrantūros direktorė doc. dr. Olga Štangej

Doc. dr. Olga Štangej – Modulio vadovė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė, Vadovų magistrantūros programos vadovė. Daugiau kaip 9 metus lygiagrečiai vykdo akademinę veiklą, verslo bei konsultavimo praktiką Lietuvoje ir užsienio šalyse. Specializuojasi lyderystės, antreprenerystės, šeimos verslo srityse. Vykdo mokslinius ir taikomuosius tyrimus, kurių rezultatai publikuojami akademiniuose žurnaluose ir knygose, pristatomi tarptautiniuose moksliniuose ir praktiniuose renginiuose.

Modulio dėstytojai 

Eglė Daunienė: https://youtu.be/4_FhA44Hfuc

Doc. dr. Olga Štangej: https://youtu.be/a9EqunPS5cI

ISM Vadovų magistrantūros Organizacijų atsparumo modulis: Doc. dr. Olga Štangej

Kaip kurti vertę organizacijai ir visuomenei? Kaip išlaikyti konkurencingą verslą pandemijos metu? Kokios priemonės tinka ekonomikos skatinimui naujoje realybėje?

„Šis neapibrėžtumo laikotarpis aiškiai parodė, kad ekonomika yra ne tik apie priežastis ir pasekmes, bet ir apie vertybes. Mes rinkų “neatrandame” kaip duotybės, mes jas patys kuriame. Kokias rinkas ir kokį verslą kursime ateityje? Kaip suderinti iš pirmo žvilgsnio nederančius tikslus – būti pelningais ir kurti vertę ne tik sau, bet ir visuomenei? Šio modulio metu analizuosime įvairius verslo atvejus ir diskutuosime, kaip ši neeilinė pandemijos situacija gali atverti galimybes verslui„

– Modulio vadovė Doc. dr. Virginija Poškutė

Organizacijų pažangumą ir konkurencingumą lemia ne tik vidiniai resursai, tačiau ir aplinka, kurioje įmonės veikia bei vyraujančios rinkos tendencijos. Gebėjimas suprasti supančią aplinką, atpažinti kritinius veiksnius ir analizuoti ekonominę, socialinę bei politinę informaciją vadovams leidžia priimti racionalius, konkurencinį pranašumą nulemiančius sprendimus.

Šiuolaikiniam lyderiui svarbu suprasti ne tik vartotojų ir organizacijų elgseną, bet ir gebėti interpretuoti makroekonominę aplinką. Makroekonominių rodiklių pokyčiai atveria naujas verslo galimybes ir kuria iššūkius konkurencingumo strategijai.

Modulyje analizuojamos konkurencingumo aktualijos paremtos Harvardo verslo mokyklos (JAV) Strategijos ir konkurencingumo instituto, steigėjo – prof. Michael Porter, parengta medžiaga. ISM Vadybos ekonomikos universitetas – pirmasis ir kol kas vienintelis universitetas Lietuvoje, kuriam suteikta teisė integruoti šią medžiagą į savo dėstomas disciplinas.

Temos, nagrinėjamos modulio metu, padės suprasti, kada ir kaip šalys ir verslai gali tapti konkurencingais, kas apsprendžia konkurencingumą XXI a. Modulio užsiėmimų metu diskutuosite kartu su ekspertais, kurie turi skirtingus požiūrius į ekonomiką, valstybės ir verslo santykius, verslo vaidmenį visuomenėje.

Baigę modulį išmoksite kritiškai analizuoti šalies, regiono ar verslo konkurencingumą, diskutuoti ir vertinti skirtingų ekonominės minties mokyklų požiūrius į valstybės ir verslo vaidmenis kuriant asmens ir šalies gerovę. Suprasite, kokias naujas verslo galimybes atveria gebėjimas reaguoti į socialines problemas visuomenėje ir ribų tarp privataus ir valstybinio sektoriaus bei civilinės bendruomenės nykimas.

PILNAS MODULIO APRAŠYMAS

Modulio vadovė | Doc. dr. Virginija Poškutė

Doc. dr. Virginija Poškutė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja. Vilniaus universitete studijavo ekonominę kibernetiką, Europos socialinės politikos analizės magistro laipsnį jungtinių studijų metu įgijo Roskildės universitete (angl. Roskilde University) Danijoje ir Bath universitete (angl. University of Bath) Jungtinėje Karalystėje. Socialinių mokslų (ekonomikos) daktaro laipsnio studijos vyko Vilniaus universitete ir Tilburgo universitete (angl. Tilburg University) Nyderlanduose.

Doc. dr. Virginija Poškutė stažavosi ilgalaikėje mokslinėje Fulbright stažuotėje verslo etikos ir socialinės atsakomybės tematika. Taip pat stažavosi Harvardo verslo mokykloje (angl. Harvard Business School), Londono ekonomikos mokykloje (angl. London School of Economics), Fudano universitete (angl. Fudan University), Singapūro vadybos universitete (angl. Singapore Management University), Lorange verslo institute (angl. Lorange Institute of Business Zurich), Bledo vadybos mokykloje (angl. Bled School of Management).

Mokslininkė yra sukaupusi didelę tarptautinio darbo (Jungtinių Tautų vystymo programa, Leuveno universitetas, CEPS/INSTEAD institutas Liuksemburge, kitų tarptautinių organizacijų projektai) ir dėstymo patirtį. Docentės interesų sritys: gerovės ekonomika, konkurencingumas, socialinė politika, verslo ir valstybės bendradarbiavimas, verslo etika ir socialinė atsakomybė.

Studentų atsiliepimai 

Eglė Karčiauskaitė | VĮ „Lietuvos oro uostai“ Projektų vadovė

„Studijas ISM vadovų magistrantūroje pasirinkau dėl noro tobulėti ne tik darbinėje aplinkoje. Didelę įtaką modulio pasirinkimui turėjo dėstytojai ir nuomonės lyderiai, kurių komentarus ir straipsnius sekiau viešojoje erdvėje, tačiau nemažiau  maloniai nustebino universitete sutikta akademinė aplinka – studentai, turintys ilgametę, unikalią patirtį skirtinguose sektoriuose. Sinergija tarp studentų ir dėstytojų  motyvuoja, įkvepia ir  suteikia neįkainojamą galimybę pažvelgti į praktines situacijas kitomis akimis.“

Jurgita Vaičiulionienė | UAB „Fondia Lietuva“ Direktorė

„Kokia gerovės valstybė kuriama Lietuvoje? Kuo naudinga privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė? Kaip įgyti ir išsaugoti konkurencinį pranašumą? Modulis – itin praplečiantis akiratį, suteikiantis galimybę susipažinti ne tik su įvairiomis patirtimis – valstybių, verslų, lektorių, kolegų, bet ir ateities tendencijomis. Lengviau skirtingais pjūviais vertinti gaunamą informaciją, ypač viešąją, šiandien šalyje ir pasaulyje vykstančius procesus. O tai lemia kokybiškesnių sprendimų priėmimą.“

Kaip vadovui pagrįsti sprendimus finansinėmis įžvalgomis?

„Pandemijos laikotarpis išryškino įmonių finansines problemas, privertė peržiūrėti strategijas. Šios sritys ir toliau reikalaus ypatingo vadovų dėmesio, ieškant galimybių pagrįsti priimamus sprendimus ir numatyti jų poveikį verslui. Šio modulio dalyviai įgauna konkrečius įrankius, išmoksta užduoti teisingus klausimus ir gauti atsakymus apie produktų savikainą, pelningumą, įmonės pinigų srautus, investicijų poreikį, atsiperkamumą, priimtų sprendimų poveikį verslo vertei – tai leidžia jiems operatyviau įvertinti pokyčių įtaką įmonės finansiniams rezultatams, užtikrinant įmonės gyvybingumą ir verslo vertės kūrimą net ir sudėtingu neapibrėžtumo laikotarpiu„

– Modulio vadovė Dr. Dalia Kolmatsui

Įvairaus lygmens ir sričių vadovai, savo karjerą pradėję nuo konkrečios srities specialisto (pardavimų, teisės, rinkodaros, plėtros, gamybos, technologijų) pareigų, augant atsakomybėms ima stokoti finansinių žinių sprendimams priimti. Modulis atliepia šių vadovų poreikį gauti bazines finansų valdymo žinias, kartu gilinant kaštų analizės įgūdžius, vėliau juos integruojant į investicinių projektų vertinimo ir verslo vertės didinimo sprendimus.

Modulis skirtas

Vadovams, kurie kopė karjeros laiptais nebaigę specializuotų vadybos bei finansų studijų ir tapo įmonių lyderiais būdami puikiais savo srities specialistais, tačiau vis dar stokoja vadovams reikalingų finansinių žinių. Modulis nėra skirtas finansų valdymo profesionalams ar tiems įmonių vadovams, kurie jau yra baigę išplėstines finansų studijas.

Modulio temos

• Finansinių ataskaitų (balanso, pelno/nuostolio ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos) analizė;
• Tradiciniai ir šiuolaikiniai kaštų apskaitos metodai (Activity Based Costing);
• Kaštų valdymo ir kainodaros sprendimų pagrindimas;
• Verslo finansinis planavimas;
• Investicinių projektų vertinimas;
• Strateginis organizacijos pasiekimų matavimas (Balanced Scorecard) bei finansinių rodiklių analizė;
• Bendrovių valdysena (Corporate governance);
• Praktiniai valdymo apskaitos sistemų diegimo aspektai įmonėse.

Baigę modulį

• Suprasite, kaip priimti svarbiausius valdymo sprendimus, kurie didina įmonės vertę, remiantis ne intuicija, o valdymo apskaitos informacija;
• Įgysite bazinių finansų valdymo žinių, kurios leis Jums analizuoti įmonių balansus, pelno nuostolio, pinigų srautų ataskaitas;
• Įgysite metodinių žinių, kurios padės nesuklysti vertinant atskirų įmonės padalinių, produktų ir jų portfelio, taip pat paslaugų, projektų ar darbų kaštus, pelningumą ir vertę įmonei;
• Sužinosite, kokie kaštų ir efektyvumo kriterijai yra taikomi skirtingose situacijose – gaminti patiems ar pirkti iš išorės, išnaudojant ribotus gamybinius pajėgumus, siekiant optimizuoti produktų portfelį;
• Išmoksite atlikti finansinių rodiklių analizę, finansinius rodiklius vertinti kitų įmonės rodiklių kontekste taikant subalansuotų rodiklių sistemą;
• Suprasite, kaip įvertinti investicinių projektų atsiperkamumą, ir gebėsite įvertinti piniginę laiko vertę;
• Susipažinsite su mokesčių optimizavimo, vidinės kainodaros sprendimais.

Praktinė modulio vertė

Neretai įmonės, investuojančios į darbuotojų studijas, jų atsiperkamumą pamato dar mokymosi metu: atlikdami produktų pelningumo, sąnaudų, investicijų atsiperkamumo analizę, dalyviai savo įmonėms sutaupo nuo keliasdešimties iki kelių šimtų tūkstančių eurų arba analogiška suma padidina verslo vertę.

Tiriamuosiuose darbuose, kuriuos studentai rengia viso modulio metu, dažniausiai analizuojama konkrečių įmonių, kurias atstovauja studentai, produktų kaštų nustatymo problematika, išmokstama suskaičiuoti gaminamų produktų ir teikiamų paslaugų kaštus. Pavyzdžiui, pieno perdirbimo įmonei atlikus produktų kaštų analizę paaiškėjo, kad produktas, kuris tariamai buvo pelningiausias, iš tiesų yra nepelningas. Vadovai privalėjo peržiūrėti strategiją ir daugiau dėmesio skirti tiems produktams, kurie buvo nuvertinti.

Vertindami savikainą, įmonės vadovai atlieka ir darbo laiko analizę. Mažmeninės gamybos įmonės vadovas atlikęs tyrimą įsitikino, kad brangūs įrengimai naudojami tik pusę darbo laiko. Jam kilo klausimas, ar reikia gaminti produktus, kuriems reikalingi specialūs, bet neišnaudojami įrengimai? Galbūt vertėtų įrengimus nuomotis, taip padidinant bendrą įmonės pelningumą?

Tiriamajame darbe siuntų tarnybos vadovė paskaičiavo, kad vienai siuntai pakrauti darbuotojas užtrunka net 8 minutes, nors siuntą reikia tiesiog paimti iš lentynos ir įdėti į automobilį – tai trunka ne daugiau kaip minutę. Po šio darbo įmonė atliko darbuotojų funkcijų optimizavimą ir sutaupė kaštus.

Netikėtų rezultatų parodo ir investicijų atsiperkamumo analizė. Pavyzdžiui, vienos mėsos perdirbimo įmonės vadovė analizavo naujų produktų pelningumą. Įmonė kas mėnesį išleidžia po kelis naujus produktus, bet neįvertina, kiek kainuoja produkto įvedimas į rinką. Paaiškėjo, kad paprastai naujas produktas yra išimamas iš prekybos, o į rinką leidžiami nauji produktai. Tai, vertinant finansiniu aspektu, nuostolinga. Jei siekiama optimizuoti vertę, toks kiekis naujų produktų nėra reikalingas, verta dirbti su esamais produktais ir taip didinti pelną. Į šiuos klausimus nebūtų galima atsakyti neatlikus finansinės, kaštų analizės ir investicijų atsiperkamumo vertinimo.

PILNAS MODULIO APRAŠYMAS

Modulio vadovė | Dr. Dalia Kolmatsui

Dr. Dalia Kolmatsui – socialinių mokslų daktarė, verslo valdymo ekspertė, turinti daugiau nei 20-ies metų mokymų vedimo ir vadovavimo versle patirtį. Finansų valdymo dalykus dėsto daugiau kaip 16-a metų. Interesų sritys – strateginis valdymas, rizikos valdymas, finansų valdymas, finansinės institucijos. Dr. D. Kolmatsui yra atlikusi konsultacinius projektus ir vedusi seminarus kainodaros srityje (Maxima, Iki) kaštų valdymo srityje, dėsto ISM ir VDU Finansų valdymo, Rizikos valdymo, Finansinių institucijų, Finansinio tarpininkavimo dalykus. Šiuo metu dirba turto valdymo bendrovėje „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadove, prieš tai dirbo pensijų fondų valdymo bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ generalinio direktoriaus pavaduotoja, buvo mokymų įmonės „Amber Training and Development“ akcininkė ir vadovė.

Studentų atsiliepimai

Justinas Kanopa | „Rokiškio mėsinė“ Generalinis direktorius

„Modulis suteikė man valdymo įrankius, kuriuos iš karto pritaikiau organizacijoje. Vadovaudamasis įgytomis žiniomis įmonėje įdiegiau naują produktų kainodaros sistemą, kuri padeda mums greičiau ir tiksliau priimti sprendimus. Taip pat, pritaikęs TOC metodikas įdentifikavau butelio kakliukus gamyboje, kurių plėtra ir optimizavimas yra prioritetas„

Edita Krasauskienė | UAB „Skubios siuntos“ Apskaitos ir finansų padalinio vadovė

„Šis modulis praplėtė naudojamų įrankių ir geriausių vadybos praktikų arsenalą. Man tai buvo puiki galimybė pakilti aukščiau kasdienės rutinos ir pasimokyti, kaip kitos įmonės valdo verslą, kokios inovacijos ir naujienos yra vadybos moksle bei rasti naujų idėjų ir tai pritaikyti savo darbe„

Verslo procesų valdymas – sisteminis vadybos metodas, leidžiantis realizuoti organizacijos strateginius tikslus ir kurti vertę klientams bei didinti konkurencinį pranašumą. Procesinis požiūris yra vienas iš efektyviausių būdų siekiant pakeisti chaotiškus, istoriškai susiklosčiusius procesus. Didesnis našumas, augantys pardavimai, patenkinti darbuotojai ir klientai – įprasti procesų tobulinimo rezultatai. Vadovams tai galimybė pasižiūrėti į savo organizaciją iš šalies, peržiūrėti vadovo vaidmenį, rasti atsakymus, kaip į procesų tobulinimą įtraukti žmones ir pritaikyti procesus robotams. Jie į įmonę parsineša žinių, turi galimybę jas praktiškai pritaikyti ir pasiekti išliekantį gerą rezultatą, nes valdant verslo procesus persipina žmonės, sistemos, technologijos ir vadovų kuriama aplinka. Augant konkurencijai, išlieka tik efektyviausiai dirbančios bendrovės, todėl verslo procesų valdymas sparčiai populiarėja ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje.

Modulio temos

Verslo procesų valdymo modulio programa kuria tvirtus verslo procesų valdymo pagrindus, paremtus pagrindinėmis metodologijomis ir įrankiais (Total Quality Management, Six Sigma, BPTrends, Lean, automatizavimas, klientinis požiūris ir inovacijos), bei suteikia aiškumo, kaip kurti procesinę organizaciją ir įgalinti vadovus ją palaikyti ir vystyti. Modulio dalyviai ne tik supažindinami su populiariausiais procesų valdymo metodais, bet ir gilinasi į verslo procesų tarpusavio sąsajas, integraciją su įmonės strategija ir rodikliais, o taip pat turi galimybę pamatyti kaip aptarti metodai taikomi ir patys juos išbandyti patyriminių vizitų į įmones metu bei rengdami savo tiriamąjį darbą. Programoje išlaikomas balansas tarp teorijos ir praktikos, naujausių mokslinių tyrimų ir konkrečių įmonių atvejų bei patirčių nagrinėjimo.

Modulio vadovė

Vilma Nasteckienė, UAB IMPROVEMENT partnerė ir holistinės vadybos trenerė, geba perprasti kompleksinės organizacijos vadybos ir veiklos procesus, įžvelgti pačios įmonės susikurtas rizikas būsimam pokyčiui. Sertifikuota ICC koučerė, dirbanti su vadovais ir komandomis. Po keliolika metų trukusios karjeros tarptautinėje finansinių paslaugų įmonėje, nuo 2011 metų  padeda klientams tvariai kurti holistinės Lean vadybos kultūrą paslaugų ir gamybos įmonėse su IMPROVEMENT komanda.

Turi moksliniais tyrimais, stebėjimais ir ilgamete praktika patvirtintus atsakymus, kaip veiksmingai integruoti rizikos valdymą į strateginio planavimo ir kasdienio valdymo procesus ir savo įžvalgomis dalijasi mentorystės sesijų metu rizikosmenas.lt.

Modulio vadovė vadybos magistro laipsnį įgijo Vytauto Didžiojo universitete, studijavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Weber State universitete ir Norvegijoje, BI Norwegian Business School. Šiuo metu savo profesines žinias gilina ISM vadybos ir ekonomikos universitete, socialinių mokslų srities vadybos krypties doktorantūros studijose. Tyrimų sritis – formalios ir neformalios rizikos valdymo praktikos paslaugų įmonėse.

Šis modulis – praktinis kliento vertės bei verslo modelio inovacijų kursas įvairių funkcijų bei lygmens vadovams, ieškantiems naujų augimo galimybių ir pasirengusiems kurti rezultatyvesnę strateginės rinkodaros (vertės kūrimo bei monetizavimo) funkciją šiuolaikinėje organizacijoje.

Strateginės rinkodaros kaip vertės kūrimo disciplinos kompleksiškumą šiandien atspindi nebe tiesinės vertės grandinės, o žmonių ir mainų objektų tinklų valdymas. Deja, daugelis organizacijų tam dar nepasiruošę. Rinkodara viduje dažnai suvokiama kaip vertės grandinės gale esanti taktinė komunikacijos dalis. Ji atskirta nuo bendrųjų strateginio planavimo procesų, tad vertės inovacijos vyksta nesistemingai. Rinkodaros lėšos laikomos ne investicija, o išlaidomis, o verslo vieneto lygmenyje dar gana įprasta matyti atskirus verslo strategijos ir rinkodaros planus. Esamų rinkodaros specialistų kompetencijos organizacijose neretai izoliuotos, nepilnai išnaudojamos valdymo lygmenyje, vadovai rinkodaros „nesupranta“. Skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto, kiti technologiniai sprendimai dažnai atliekami anksčiau nei vertės analizė.

Ateities rinkodara nebe ta, kurią galima atiduoti į vieno, kad ir labai atsakingo, rinkodaros specialisto ar padalinio rankas. Norint konkuruoti skaitmenizacijos ir daugialypių rinkų aplinkoje, strateginės rinkodaros kompetencijas būtina integruoti į visų lygių vadovų, savininkų bei kitų organizacijos narių sprendimus.

Produktyviausi pokyčiai vyksta tada, kai naujus mąstymo modelius, vertės kūrimo tendencijas perpranta „savininkas“ – vadovas, jaučiantis savininko atsakomybę (angl. sense of ownership). Argumentuotus sprendimus taip pat privalo gebėti siūlyti ir bet kurios funkcijos – IT, HR, finansų, ir, žinoma rinkodaros, komercijos, pardavimų vadovas ar valdybos narys, siekiantis kryptingai auginti organizacijos vertę.

Modulis skirtas:

• Visos įmonės ar tam tikros funkcijos vadovams, atstovaujantiems verslo savininko ambicijas ir galintiems inicijuoti strateginius veiksmus.
• Už rinkų analizę bei strateginius rinkodaros sprendimus atsakingiems asmenims bei šios srities patarėjams, samdomų išorės agentūrų atstovams.
• Tinklus bei ekosistemas išmanyti siekiantiems verslo konsultantams, rinkų analitikams ir kt.

Baigę modulį dalyviai įgyja nuoseklų supratimą apie šiuolaikinės rinkodaros funkcijos turinį bei organizavimo principus, šios funkcijos organizavimo praktikas, išmano skirtingus vertės kūrimo bei matavimo būdus, geba efektyviau organizuoti strateginės rinkodaros (vertės kūrimo bei inovacijų) veiklas, kritiškai įvertinti įmonės verslo modelį, analizuoti daugialypes rinkas, identifikuoti geriausius vertės kūrimo scenarijus ir vertės monetizacijos alternatyvas šiuolaikinėje ekonomikoje.

PILNAS MODULIO APRAŠYMAS

Modulio vadovė | Kristina Maikštėnienė

Kristina Maikštėnienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja. Modulio vadovė nuo 2000 metų. Vadybos magistrė (MBA, JAV Northwestern University Kellogg School of Management), finansų ekonomikos magistrė (Central European Univ. & Univ. of the State of New York), taikomosios matematikos magistrė (KTU). Dirbo Procter&Gamble Rygos bei Varšuvos padaliniuose (rinkodara Baltijos šalių ir Baltarusijos rinkose). Academy of Management (AoM), Strategic Management Society (SMS), American Marketing Association (AMA), Professional Pricing Society (PPS) narė, žurnalo „Baltic Journal of Management“ (Emerald Publishing) redakcinės kolegijos narė. 19 metų konsultuoja įvairių šalių verslo įmones, veda vidinius bei išorinius verslo mokymus, kuria ilgalaikes, į rezultatus orientuotas mokymosi akademijas. Nuo 2013-ųjų metų gilinasi į tinklų ekonomikos subtilybes ir platformų verslo modelius, šiomis temomis nuolat skaito pranešimus pasaulio verslo mokyklose bei akademinėse konferencijose.

Studentų atsiliepimai

Aurimas Stikliūnas | VĮ „Lietuvos Oro Uostai“ Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas

„Viena pagrindinių ISM Executive School Strateginės rinkodaros ir vertės inovacijų modulio verčių, kurią gavau studijų metu – per neoklasikinės rinkodaros sampratą ir jos pritaikymą naujiems (platformų) verslo modeliams sukurtas naujas požiūris į rinkodarą. Šiame modulyje, remiantis naujausiomis rinkos analizės, rinkodaros strategijų kūrimo ir įgyvendinimo teorijomis, daromos rinkodaros strategijų ar jos atskirų elementų įgyvendinimo realios simuliacijos ir sprendžiamos tikros problemos, kurias modulio studentai atsineša iš savo įmonių ir nuosavų verslų. Šio modulio metu atliktas tyrimas sėkmingai prisidėjo ir prie Lietuvos oro uostuose diegiamos naujos paslaugos įvedimo į rinką, o pakeistas požiūris į rinkodarą ir įgytos patirtys toliau sėkmingai naudojamos darbinėje veikloje.„

Vilius Kontrimas | UAB „Advantes technologies“ Įkūrėjas ir Generalinis direktorius

„Pasirinkdamas Strateginės rinkodaros ir vertės inovacijų modulį tikėjausi sukurti stiprų žinių karkasą rinkodaros bei inovacijų srityse ir lūkesčiai pasiteisino su kaupu. Iš karto praktikoje panaudojau rinkos analizės, segmentavimo, pozicionavimo, marketingo priemonių žinias, naujų produktų kūrimo įžvalgas. Šiuo metu mūsų versle vykdome tarptautinę plėtrą, kuriame daug naujų produktų. Buvo ypatingai įdomu nagrinėti praktinius kitų kompanijų atvejus ir karštai diskutuoti su kitais modulio dalyviais. Modulyje susipažinau su būriu labai stiprių vadovų ir papildžiau savo vertingų kontaktų tinklą. Studijuoti buvo labai įdomu, smagu, naudinga. Rekomenduoju visiems norintiems augti, prasmingai praleisti laiką, praplėsti akiratį ir vertingų pažinčių ratą.“

Modulio anotacija. Nuolat besikeičiantys verslo poreikiai ir rinkos sąlygos priverčia įmones labai greitai reaguoti į pačius įvairiausius rinkos iššūkius ir būti pasiruošusioms prognozuoti  svarbius išorinius ir vidinius verslo aplinkos pokyčius. Siekdama didinti įmonės konkurencingumą, įmonės vadovybė dažnai susiduria su būtinumu užtikrinti priimamų sprendimų efektyvią informacinę paramą: įsidiegti verslo analitikos ir duomenų apdorojimo technologijas bei skatinti įmonės analitikos kultūros vystymą. Šių esminių faktorių kontekste modulis supažindina vadovus su verslo duomenų valdymo principais, analitikos pagrindais, verslo duomenų apdorojimu ir analitika pagrįstomis technologijomis, padedančiomis  įmonės vadovybei priimti optimalius strateginius ir taktinius sprendimus, apibrėžti ir realizuoti verslo analitikos strategiją, pasiekti analitikai iškeltus tikslus per įmonės informacinių poreikių detalizavimą ir realizavimą. Taip pat modulis apima įvairius verslo informuotumo gerinimo aspektus ir strategiškai svarbius duomenų valdymo klausimus, supažindina su pažangiomis verslo analitikos technikomis.

Skirta Jums, jei esate novatoriškai mąstantis vadovas, siekiantis gerinti verslo informuotumą ir dalinimąsi informacija bei žiniomis ir vystyti analitiką savo įmonėje. Modulis padės susipažinti su verslo įžvalgos (angl. Business Intelligence) ir duomenų analizės technologijomis, perprasti, kaip formuoti užduotis analitikams ir kaip jų pateikiamus atsakymus paversti vertę generuojančiais sprendimais, sužinoti apie šiuolaikines verslo analitikos ir duomenų valdymo tendencijas ir iššūkius, orientuotis IT rinkoje siūlomų produktų gausoje.

Baigę modulį, mokėsite apibrėžti informacinius poreikius, reikalingus sėkmingam verslo analitikos taikymui įmonėje, gebėsite suformuluoti strateginius ir taktinius  klausimus bei numatyti jų sprendimų gaires ir realizavimą įmonės informacinės platformos pagalba, žinosite kaip organizuoti ir taikyti duomenų valdymo ir verslo analitikos procesus įmonėje, mokėsite nustatyti analitinių ir kitokių susijusių IT produktų savybes, atitinkančias tikrą įmonės poreikį, įgausite bazines pažangios analitikos žinias.

Modulio vadovas dr. Michail Kazimianec turi ilgametę patirti duomenų valdymo ir verslo analitikos srityse, yra mokslinių straipsnių verslo įžvalgos ir duomenų gavybos temomis autorius, Swedbank, AB verslo įžvalgos tarnybos duomenų integravimo ir modeliavimo departamento vadovas, baigęs informacinių technologijų doktorantūrą (Free University of Bozen-Bolcano, Italy).

Kodėl svarbu studijuoti dabar?

„Lyderio vaidmuo svarbus visada – jis brėžia tikslą, sutelkia komandą, rodo pavyzdį, užtikrina, kad būtų pasiektas rezultatas. O neapibrėžtumo laikotarpiu lyderio vaidmuo tampa kritinis: visų pirma, jis suteikia aiškumą, ką darysime, nuramina žmones arba atvirkščiai – energizuoja, mobilizuoja pakrikusią komandą, o taip pat tai yra tas žmogus, kuris gali, o kartais ir turi, priimti nepopuliarius sprendimus. Modulyje kalbame apie svarbiausius lyderystės dėmenis: įkvepiantį tikslą, būdus, kaip sukurti ir parodyti prasmę žmonėms, darbuotojų sutelkimą ir motyvavimą, balansą tarp orientacijos į rezultatą ir žmogų, savęs pažinimą – kaip išlikti stipriu ir būti pavyzdžiu kitiems„

– Modulio vadovė Dr. Alisa Miniotaitė

Atsakymų į lyderystės „kaip“ ieškoma ne pirmąjį šimtmetį. Kaip sutelkti žmones? Kaip kartu siekti bendro tikslo? Kaip komandą vesti paskui save? Daugelis tyrimų patvirtina, kad kiekvienas kontekstas, kiekviena asmenybė (lyderis), kiekvienas sekėjas ir kiekviena unikali situacija daro įtaką šiam lyderystės „kaip“.

Lyderystės modulyje pasveriamos per daugelį metų sukauptos ir išbandytos lyderystės bei organizacijų elgsenos žinios, tyrinėjamos ir pasimatuojamos šiuolaikinės lyderystės mokyklos, mokomasi pažinti lyderystės prasmę ir kurti ją kitiems. Baigę modulį gebėsite atsakyti į klausimus – kodėl renkuosi lyderystės kelią, ką galiu pasiūlyti savo sekėjams ir kodėl žmonės turi mane sekti.

Modulio temos

Versle nukopijuoti galima beveik viską, tik ne lyderio sukurtus santykius ir tvarią komandą. Vadovų mėginimai mėgdžioti sėkmingus lyderius retai suteikia norimą rezultatą. Kiekvienas lyderis, kiekviena organizacija ir situacija – unikali. Todėl būtina rasti savo kelią, savo sprendimą, kuris tinka Tavo sekėjui, Tavo atvejui, Tavo organizacijai. Lyderystė – tai drąsa eiti savo keliu ir pakviesti juo žengti kitus.

Modulis skirtas

Organizacijų ir įvairių grandžių vadovams, ieškantiems atsakymų į lyderystės „kaip“.

Baigę modulį:

• Pažinsite skirtingus lyderystės tipus, jų privalumus ir trūkumus;

• Įgysite kompetencijas, leisiančias suformuoti lyderio–sekėjo santykį, kurti viziją, prasmę darbuotojams;
• Sustiprėsite kaip asmenybė, vadovas ir lyderis;
• Rasite savo lyderystės sprendimą, kurį galėsite suteikti savo sekėjams ir organizacijai.

PILNAS MODULIO APRAŠYMAS

Modulio vadovė | Dr. Alisa Miniotaitė

Dr. Alisa Miniotaitė – personalo atrankų bendrovės „ALISA MANAGEMENT LABORATORY“, veikiančios Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, įkūrėja. A. Miniotaitė yra sertifikuota „ICC“ ugdomojo vadovavimo trenerė, organizacijų „Academy of Management ir „International Leadership Association“ narė, stažavosi Danijos, Norvegijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų universitetuose. A. Miniotaitės tyrimų ir profesinių interesų sritys – vadovavimas ir lyderystė, organizacijų elgsena.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitete dėstanti ekspertė yra vedusi vadovams ir lyderiams skirtą Žinių radijo laidą „Lyderio dilema“, rengia komentarus Lietuvos naujienų portalams, taip pat daugiau nei 15–ka metų konsultuoja Lietuvos ir užsienio kompanijas, veda mokymus jų darbuotojams.

Studentų atsiliepimai

Laura Joffė | VĮ „Lietuvos oro uostai“ Vykdomoji direktorė

„Mano mintis apie modulį. Nors dėliojau keliais sakiniais, bet visgi manau šituo vienu vieninteliu sakiniu jis yra apibūdinamas geriausiai:

Tai modulis skirtas atrasti save: kaip lyderį, kaip sekėją, kaip asmenybę.“

Modestas Ancius | UAB „Baltnetos komunikacijos“ Generalinis direktorius

„Bijai vilko – neik į mišką. Bijai pažinti save ir suprasti gyvenimo laikinumą – neik į lyderystės modulį. Modulio metu ne tik galutinai atsakai sau į klausimą, kuo skiriasi vadovas nuo lyderio, bet ir supranti kokiu lyderiu tu nori būti pats, kokias asmenines savybes turi  patobulinti, kad tavimi ir tavo vizija patikėtų kiti.“

Lietuvos pramonė pagal kuriamą pridėtinę vertę nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio atsilieka net tris kartus. Nespėję pasivyti Europos veiklos efektyvumu, pavijome darbo užmokesčio sąnaudomis. Tuo tarpu fabrikų pajėgumai globalioje rinkoje viršija globalią paklausą kone visose kategorijose. Tad nenuostabu, kad net ir tie tautiečiai, nestokojantys drąsos eksporto rinkose, vis dažniau “nepraeina su kaina”.

Brangiau parduoti nepavyksta, o sąnaudų spausti nėra kur. Ambicingiems akcininkams tai nė motais, kaip ir bankams, sekantiems menkiausius nukrypimus nuo paskolų grafiko.

ISM Vadovų magistrantūros studijų modulio Gamybos įmonės pelningumo didinimas tikslas – talentingiems vadovams suteikti žinias ir įrankius, kurie padėtų atrasti ir išnaudoti gamybos įmonių potencialą, pagerinti vykdomos veiklos produktyvumą ir ženkliai padidinti kuriamą pridėtinę vertę.

Modulis padės atrasti Jūsų įmonės konkurencinį pranašumą, nepaisant  visų iššūkių ir neretai lydinčio neapibrėžtumo. Kurso pagrindą sudaro Apribojimų teorija (angl. Theory of Constraints), ilgus metus taikoma tokiose kompanijose, kaip „General Motors“, „Tata Steel“, „General Electric“, „Hewlett Packard“, „Motorola“, „Phizer“, „First Solar“, „Procter&Gamble“ ir kitose pažangiose gamybos įmonių grupėse.

Numatomos modulio temos

• Gamybos įmonių esama realybė.Lean garsus entuziazmas ir tylūs nusivylimai. Kodėl sutaupytos sėkundės gamyboje nevirsta eurais PN ataskaitoje? Kaip įveikti Industrie 4.0 iššūkį su Apskaitos 1.0, Pardavimų 1.0 realybe? Viable Vision (eksponentinio augimo) koncepcija ir būtinosios sąlygos jai įgyvendinti. Neapibrėžtumų gamyboje valdymas.
• TOC 5 fokusavimosi žingsniai, jų taikymo teoriniai (P&Q) ir praktiniai pavyzdžiai. Apribojimo sąvoka, apribojimų tipai. Vadovybės dėmesys kaip didžiausias apribojimas. Apribojimai skirtingo verslo modelio įmonė
• Vadybos apskaita ir sprendimų priėGlobalūs ir lokalūs įmonės rodikliai. Kokios tradicinės kaštų apskaitos prielaidos yra klaidingos ir kada ji netinkama vadybos sprendimams priiminėti? Kaip pralaidumo apskaitos taikymas padeda organizacijoms uždirbti daugiau pinigų?
• Pralaidumo apskaitos taikymas esant pinigų apribojimui.
• Gamybos planavimas ir valdymas.4 fundamentalieji srauto valdymo principai. Specifika, atsižvelgiant į gamybinių srautų tipus (V, A, T, I). Specifika, atsižvelgiant į gamybų tipus (Make-to-Stock; Make-to-Order; Engineer-to-Order); MTO-MTS mix’ DBR, S-DBR gamybos planavimo metodai. Gamybos valdymas pagal Buffer Management principą (realių įmonių real-time pavyzdžiai). Planned-Load kaip kontrolės mechanizmas apsauginiam pajėgumui.
• Lean fabrikų plėtra su TOC.
• Tiekimo grandinės logistika.
• Pralaidumo ekonomika.Produktų krepšelio sprendimai, kainodaros sprendimai. Naujų gaminių kainodaros sprendimai einant į naujas rinkas.
• Projektinė gamyba ir multiprojektinė aplinka
• Distribucijos sprendimas.„Kol galutinis pirkėjas nenupirko, tol niekas tiekimo grandinėje nepardavė“. Kiekvienos tiekimo grandinės grandies tikslo supratimo svarba. Tipinės nepageidaujamos pasekmės tiekimo grandinėje. Tiekimo grandinės kertinis konfliktas. Mažmenininkas: tipinės nepageidaujamos pasekmės, kertinis konfliktas, lokalios taisyklė Distributorius: tipinės nepageidaujamos pasekmės, kertinis konfliktas, lokalios taisyklės.
• Pardavimų konvejeris. Kaip standartizuoti ir sustyguoti pardavimų procesus įmonė Fundamentaliųjų srauto principų taikymas pardavimuose. Klasikiniai konfliktai tarp gamybos ir pardavimų: kas juos lemia? Win-win sprendimų priėmimo algoritmas make-to-stock ir make-to-order gamybos įmonėms. B2B marketingas: rinkos segmentavimas, potencialių klientų suradimas ir apšildymas.
• Konkurencinio pranašumo sukūrimas (Mafia-Offer).Mafia-Offer kūrimo procesas. Klientų problemų analizė pasitelkiant TOC mąstymo procesus (veikiančių įmonių pavyzdžiai). Neatmetamo pasiūlymo (Mafia Offer) sukūrimas, pateikimas ir tobulinimas. Buy-In procesas: 6 pasipriešinimo lygių įveikimas (pavyzdžiai). Neatmetamo pasiūlymo pavyzdžiai įvairiose industrijose. Neatmetamų pasiūlymų pardavinėjimas srauto principu: įrankių rinkinys, rodikliai pasiūlymų ištobulinimui.
• Inovacijų ir naujų produktų kūrimas (naujausia TOC aplikacija, pristatyta 2020 m.). Kaip sistemingai kurti naujus produktus, kurie suformuotų iki šiol neegzistavusias rinkas? Kaip apjungti kūrybiškumą, mąstymo procesus ir gamybos technologiją sukuriant inovatyvius gaminius ir juos masiškai pardavinėjant?
• Konkurencinio pranašumo strategija ir taktika.TOC strategijos sąvoka ir pagrindai. Strategijos taikymo apžvalga: gamyba, projektinė aplinka, distribucinė/retail companija. Vertės suvokimo didinimas klientui, kurį konkurentai sunkiai galėtų nukopijuoti. Praktinio segmentavimo įdiegimas. Konkurencinio pranašumo faktoriaus radimas/diegimas. Strateginis segmentavimas. S&T medž

Baigę modulį

• Turėsite aiškų planą, kaip įgyti ir vystyti savo įmonės konkurencinį pranašumą;
• Praktiškai išmėginsite TOC inovacijų aplikaciją sukurdami naują produktą ir naują rinką savo gamybai išnaudoti; išmoksite taikyti inovacijų kūrimo procesą savo įmonėse;
• Žinosite, kaip eliminuoti gamyboje nuolat kylančius gaisrus;
• Suprasite, kaip priimti teisingus (=bendrovės pelną didinančius) sprendimus ir nepasiklysti informaciniame triukšme;
• Šiuolaikiniais vadybos metodais pakeisite nepasiteisinančią kaštų apskaitą, prognozavimą, vienetinį darbo apmokėjimą.
• Įgysite žinias, suteiksiančias keliariopą investicijų į studijas grąžą.

Modulis skirtas

Gamybos įmonės ar įmonių grupės savininkams, vadovams, pagrindinių funkcinių padalinių – gamybos arba pardavimų – direktoriams.

Modulio vadovas

Mindaugas Voldemaras, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vizituojantis dėstytojas. Jis su partneriais valdo diversifikuotą įmonių grupę, susidedančią iš dviejų fabrikų (veikiančių metalo ir medžio masyvo apdirbimo srityse), dviejų brand’ų, ERP programinės įrangos kompanijos, paslaugų eksportuotojams kompanijos. Grupė įsigyja gamybos įmones su tikslu per kelerius metus eksponentiškai išauginti kompanijos pelną. Įmonės valdomos pagal TOC principus, populiariai aprašytus Dr. Eliyahu M. Goldratt novelėje „Tikslas“. Mindaugas yra baigęs magistro studijas ISM Executive School.

ISM vadovų studijų modulis Gamybinės įmonės pelningumo didinimas sudomino iškart, kai tik perskaičiau atsiųstą modulio prezentaciją. Mano atveju viskas apie asmenybes, modulio vadovas žinomas konsultantas ir TOC praktikas, taip pat kviestiniai lektoriai iš užsienio, žinomi savo srities praktikai, taip atsiranda galimybė ir susipažinti (kontaktas ateičiai) ir išgirsti tiesiogiai, ne konferencijoje, o mažoje auditorijoje, kai galima užduoti aktualius klausimus tiesiogiai, aktualius konkrečiai savo įmonei, rinkai. Taip trumpai – mane nupirko praktinio žinių pritaikomumo potencialas, kurį pamačiau. Kita vertė, tai tiesioginis praktinis pritaikymas, kad studijų medžiagą galėsiu naudoti įmonėje vidiniams mokymams, pokyčių inicijavimui.

Donatas Sirgedas, Managing Director, Polimaster Europe UAB

Pilną modulio aprašymą bei tvarkaraštį rasite  ČIA>>

Informaciją apie magistro baigiamojo darbo rengimo galimybes rasite ČIA