„Baltic International Security Centre“ (BISC) ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas subūrė Lietuvos ir užsienio saugumo ekspertus į trijų dienų simuliaciją. Joje išbandoma, kaip Lietuva ir jos sąjungininkės reaguotų į politinius sukrėtimus, socialinę griūtį ir ekologinę nelaimę Rusijos Kaliningrado srityje.
Rusijai vėl grasinant branduoliniais ginklais, simuliacijos dalyviai nagrinėja kitą – realesnę, bet ne mažiau aktualią – problemą. Jie vertina, kaip nestabilumas Kaliningrade galėtų virsti regiono saugumo krize. Taip pat analizuoja, kaip į ją reaguotų kaimyninės valstybės ir jų sąjungininkės, kokių veiksmų jos galėtų ir turėtų imtis.
Spalio 8–10 d. vykstančioje simuliacijoje dalyviai atlieka sprendimų priėmėjų Vilniuje, Kaliningrade, Minske, Varšuvoje, Maskvoje ir kitur vaidmenis. Nagrinėdami tris hipotetinius scenarijus, jie renkasi diplomatinius, karinius, ekonominius ir kitus atsako veiksmus, o vėliau susiduria su savo sprendimų pasekmėmis ir kitų dalyvių reakcijomis.
Simuliacijoje dalyvauja „Chatham House“ Rusijos ekspertas, knygos „Moscow Rules“ autorius Keir Giles, Tarptautinio strateginių studijų instituto ekspertas Nigel Gould-Davies, du buvę Jungtinės Karalystės ambasadoriai, buvusi NATO atstovė spaudai, dabar Royal United Services Institute (RUSI) ekspertė Oana Lungescu ir Lenkijos Rytų studijų centro ekspertas Robert Pszczel, anksčiau vadovavęs NATO informacijos biurui Maskvoje. Šie specialistai ir jų kolegos iš Lietuvos sukaupę dešimtmečių patirtį diplomatijos, saugumo politikos ir Rusijos sprendimų priėmimo tyrimų srityse.
„Diskusijose apie Baltijos šalių saugumą Lietuva ir jos kaimynės pernelyg dažnai vaizduojamos kaip bejėgės aukos, kurių likimą lemia kitas Maskvos žingsnis. Taip ignoruojamas jų pasirengimas, kompetencija ir gebėjimas veikti. Šioje simuliacijoje Kaliningradą nagrinėjame kaip galimą problemą pačiai Rusijai, o regiono sprendimų priėmėjams suteikiame savarankišką vaidmenį, kuris Vakarų komentaruose jiems pernelyg dažnai nepripažįstamas“, – sako BISC steigėjas ir vadovas Edward Lucas.
Simuliacijos tikslus ir metodiką penktadienį spaudos konferencijoje pristatė Edward Lucas, Oana Lungescu, ISM rektorius prof. dr. Dalius Misiūnas ir „ISM Wargaming Lab“ vadovas doc. dr. Pijus Krūminas.
„Baltijos šalys išsiskiria budrumu, atsparumu ir geru Rusijos veikimo supratimu. Tai stiprina NATO, Rusijai didinant agresiją Ukrainoje ir kitur Europoje. Aljansas labai atidžiai stebi Kaliningradą. Kilus krizei, visoms NATO sąjungininkėms reikėtų realiuoju laiku dalytis žvalgybos informacija, didinti parengtį ir pasiųsti nedviprasmišką signalą: esame vieningi ir kartu pasirengę atgrasyti nuo bet kokios agresijos“, – teigia Oana Lungescu.
Tikrinami sprendimai, o ne prognozuojami įvykiai
Kelrodyje siūloma vienoje nacionalinėje institucijoje sutelkti atsakomybę už ugdymo programas, egzaminus ir mokinių pasiekimų vertinimo kriterijus. Taip būtų siekiama, kad tai, ko vaikai mokosi, derėtų su tuo, kas tikrinama per egzaminus, o jų žinios skirtingose mokyklose būtų vertinamos pagal bendrus kriterijus. Tam mokytojai ir mokyklos reguliariai derintų mokinių darbų vertinimą.
Ugdymo programose siūloma mažinti temų skaičių, kad mokytojui liktų daugiau laiko padėti vaikams suprasti svarbiausius dalykus ir išmokti juos taikyti. Kiekviename ugdymo etape būtų aiškiai apibrėžta, ką mokinys būtinai turi išmokti, o kas galėtų būti papildoma ar pasirenkama.
Kartu būtų nuosekliai stebima kiekvieno vaiko pažanga, kad būtų aišku, kur jis juda pirmyn, o kur pradeda strigti. Bazinio lygio nepasiekiančiam mokiniui siūloma garantuoti intensyvią pagalbą, o neveiksmingą pagalbą keisti ar stiprinti tol, kol šis lygis būtų pasiektas. Taip pat daugiau galimybių būtų suteikiama ir mokiniams, galintiems pasiekti daugiau. Jiems, nepriklausomai nuo konkrečios mokyklos galimybių, nacionaliniu mastu būtų užtikrinta prieiga prie aukštesnio lygio kursų, aukštųjų mokyklų programų, mentorystės, mokslo projektų ir pasirengimo olimpiadoms.
„Vaikui keičiant mokyklą ar pereinant į kitą ugdymo pakopą, jį mokantis mokytojas turėtų matyti, ką vaikas jau moka, kur jam kyla sunkumų ir kokia pagalba iki šiol veikė. Todėl siūlome, kad ši informacija keliautų kartu su vaiku. Reikšmingai pasikeitus jo pažangai, sistema įspėtų mokytojų komandą, kad ši su vaiku, tėvais ir prireikus specialistais galėtų laiku susitarti, ką daryti toliau“, – sako L. Tilvytė.
