Raimonda Alonderienė, Alfredas Chmieliauskas, Margarita Pilkienė, Saulius Šimkonis
Didelės apimties sudėtingi projektai, dažnai vadinami megaprojektais (pvz., regiono transporto infrastruktūros modernizavimas), suburia dešimtis organizacijų – užsakovus, rangovus, subrangovus, tiekėjus, priežiūros ir kitas institucijas – bendradarbiaujančių vertės kūrimo procese. Dažnai tokius projektus, kurių biudžetas matuojamas šimtais milijonų (kartais – milijardais) eurų, inicijuoja šalių vyriausybės, siekdamos savo strateginių tikslų įgyvendinimo. Jų rezultatai daro įtaką regionų ir valstybių socialinei bei ekonominei situacijai, o tuo pačiu lemia visų dalyvių (ne tik vykdytojų, bet ir užsakovų) reputaciją.
Pastaraisiais metais padidėjęs visuomenės interesus atstovaujančių politikų dėmesys tokio pobūdžio projektams virsta imperatyvu ir socialinių mokslų (ypač – vadybos) srities tyrėjams, norintiems deramai dalyvauti aktualių dabarties problemų sprendime. Kita vertus, organizacinis megaprojektų sudėtingumas „nebesutelpa“ į tradicinę projektų valdymo sampratą. Šiame kontekste vis dažniau pasitelkiama iš viešojo valdymo srities „pasiskolinta“ valdysenos sąvoka. Kiek supaprastinant, skirtumą tarp „valdymo“ (angl. management) ir „valdysenos“ (angl. governance) galima palyginti su atsakomybių pasidalijimu tarp organizacijos vadovų ir valdybos: valdymas yra vadovų funkcija, o valdysena – valdybos prerogatyva. Kitaip tariant, valdysena yra tarsi „valdymo valdymas“. Megaprojektų aplinkoje besiformuojantys jų dalyvių santykiai modeliuojami tarporganizacinių tinklų pavidalu ir valdysena čia suprantama kaip daugialygė hierarchinė schema, apibrėžianti už valdymo rezultatus atsakingų tinklo elementų vaidmenis ir atsakomybes.
Sudėtingų reiškinių analizė verčia pasitelkti atitinkamo sudėtingumo modelius, metodus ir – svarbiausia – kompetencijas. Tai supranta ne tik profesionalūs akademinio pasaulio tyrėjai. Pirmą kartą paėmę į rankas Rubiko kubą ar pastebėję diena iš dienos prastėjančius vaikų mokyklinius pažymius, esame priversti pripažinti „bendro išsilavinimo“ dėka įgytų gebėjimų spragas ir paprastų sprendimų trūkumus. Žinoma, esame girdėję ir apie perkirstą „Gordijaus mazgą“, ir apie praradusius kantrybę netikėlius, svaidžiusius tą nelemtą spalvotą kubelį į sieną ar „auklėjusius“ savo jaunąsias atžalas visai ne pedagoginiais būdais. Bet tai jau visiško pralaimėjimo pripažinimas. Laimė, mokslo pasaulyje toks elgesys pasitaiko retai. Analizuojant kompleksines problemas, reikiamų kompetencijų poreikis čia vis dažniau užtikrinamas suburiant tarptautinius, dažnai – keliolikos ar keliasdešimties patyrusių tyrėjų kolektyvus.
ISM Vadybos ir ekonomikos universitete dalyvavimas tarptautiniuose stambaus masto tyrimuose suprantamas ne tik kaip neišvengiama aukštojo mokslo globalizacijos procesų pasekmė, bet ir kaip esminė aukšto lygio mokslinių rezultatų pasiekimo bei jų publikavimo prestižiniuose leidiniuose prielaida.
Daugiau nei prieš dešimtmetį prasidėjęs bendradarbiavimas su profesoriumi Ralfu Muelleriu iš Norvegijos verslo mokyklos (BI Norwegian Business School), kurį Stanfordo universitetas įtraukė į 2% įtakingiausių pasaulio mokslininkų sąrašą, atvedė ISM tyrėjų komandą – Raimondą Alonderienę, Alfredą Chmieliauską, Margaritą Pilkienę ir Saulių Šimkonį – į tarptautinius tyrimus, skirtus megaprojektų sukuriamų tarporganizacinių tinklų valdysenos analizei.
Per kelis pastaruosius metus išnagrinėti 28 tokių tinklų atvejai 10-tyje šalių – Australijoje, Irane, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Kinijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Vokietijoje – leido ne tik išplėtoti daugialygę tinklų valdysenos teoriją, apibrėžiant kiekvieno valdysenos lygio dimensijas, bet ir pateikti praktikams konkrečius tarporganizacinių tiklų optimizavimo parametrus, siekiant geresnių projektų rezultatų.
Tyrimų rezultatai pristatyti ir diskutuoti Britų vadybos akademijos (British Academy of Management – BAM) bei Europos vadybos akademijos (European Academy of Management – EURAM) konferencijose, jų praktinio taikymo galimybės, paskelbtos didžiausios pasaulyje projektų valdymo profesionalų organizacijos – Projektų valdymo instituto (Project Management Institute – PMI) baltosios knygos pavidalu, pelnė šios organizacijos geriausio metų tyrimo apdovanojimą.
Tyrimų pagrindu parengti straipsniai publikuoti aukštą reitingą turinčiuose mokslo žurnaluose (Project Management Journal, IEEE Transactions on Engineering Management, Production Planning & Control), o išsamiu pavidalu bus aprašyti leidyklai Edgar Elgar pateiktoje knygoje, kurią numatyta išleisti 2023 m.
