The Three MATHSketeers

ISM University is all about our community and the Students Assistants project created by ISM Maths and Programming lecturer Kristina Aldošina is the perfect example.

 

We're expressing our deepest gratitude toward Rugilė Ledzinskaitė, Palina Pilipenka, and Artur Zubkov, who spent the last semester helping out other students excel in their educational journeys.

 

Rugilė Ledzinskaitė, Kristina Aldošina, Palina Pilipenka, Artur Zubkov

The trio's activities included various tasks, from consulting students, creating additional tasks, discussing teaching and learning methods to even grading exams.

 

"This collaboration is a no-loss game: students gain new skills and have the opportunity to express their passion for teaching. In the future, they can return to their alma mater as lecturers, already equipped with a pedagogical background. Meanwhile, I enjoy seeing the sparkles in their eyes, and, of course, benefit from their significant help of high quality, particularly when it comes to grading hundreds of exams," shares K. Aldošina.

 

What did the Students Assistants take from this activity?

 

Rugilė Ledzinskaitė (2nd year Finance student):

 

"Mathematics has always been the realm where I find peace of mind. For those who may not see the wonders of this subject, it's often a matter of just showing them, which is where adding a personal touch or speaking in terms familiar to your peers can be invaluable. I express gratitude to my professor and to ISM for their trust and for providing me with the opportunity to contribute."  

 

Palina Pilipenka (2nd year Finance student):

 

“I can't even fathom how lecturers manage it all, because this experience has shown me just how much hard work teaching entails, all to help us, the students, progress and discover ourselves in this journey of life. A huge kudos to our lecturers and, of course, I wish them good and obedient students!” 

 

Artur Zubkov (2nd year Economics and Data Analytics student):

 

"It's a great honor to collaborate with one of my favorite professors at ISM. My passion for Maths and Programming has been with me since childhood, and it has ultimately shaped both my career and my hobbies. I extend my heartfelt thanks to Professor Aldošina and ISM for granting me this wonderful opportunity not only to deepen my understanding in these fields but also to support other students on their academic journey." 

 

Prof. Vita Akstinaitė Wins Marie Curie Postdoctoral Fellowship

ISM University is proud to share incredible news - our researcher Dr. Vita Akstinaitė has just won the esteemed Marie Curie Postdoctoral Fellowship for her research project on “Leading in the brave new world: human - robot dynamics”.

 

With over 8,000 applicants in 2023, the Fellowship aims to help provide PhD researchers opportunities and new skills discoveries abroad. 

 

“Marie Curie fellowships are seen as a mark of researcher’s excellence internationally. The idea of Marie Curie is that you get funded to solve an important global challenge. The challenge I will be solving is about our soon-to-be new reality where AI and robots will become an inseparable part of our lives. Hence, we need to know the answers: What leadership skills do you need to lead human-AI teams? How can humans-AI work symbiotically? How do team dynamics and effectiveness change in human-AI teams? Winning Marie Curie for me is an extremely important milestone to work on the topic that really matters,” shares Dr. Vita Akstinaitė.

Learn more about Dr. Akstinaitė’s project:

 

Although there is plenty of training on how to use technology, no one is teaching leaders how to lead it, thus creating skills gaps and workforce adaptability issues. As organisations face digital disruption, leaders must integrate these digital innovations into their operations and inspire their teams to become “technologically savvy”. However, despite the pressing need to better understand how to cultivate cohesive team dynamics amidst human and AI entities, research in this field is limited, which is problematic as leaders lack evidence-based solutions to deal with these novel challenges. Therefore, this project aims to unlock the potential of human-AI collaboration by:

 

  1. Uncovering the essential leadership qualities needed to effectively lead human-AI teams;
  2. Optimising the design of virtual teams, where humans and AI work symbiotically;
  3. Pioneering the use of the newest AI for accurately assessing individual traits through natural language analysis;
  4. Investigating how feedback acceptance varies when it comes from human or AI sources. 
Dr. Vita Akstinaitė

This research integrates the scientific fields of leadership, organisational psychology and IT, which pushes the boundaries of traditional research domains. Moreover, it is built on the newest technological trends and employs cutting-edge deep neural network technologies offering a state-of-the-art exploration of the subject. All in all, by achieving these objectives, this project will reshape the future of work, empowering organisations to harness the full potential of human/AI teams, enhance leadership capabilities, and optimise team dynamics in this ‘brave new world’ of workplace digitalisation.

ISM Keeps the Minimum Admission Score Bar

After the country's universities started announcing updated admission conditions, the ISM University of Management and Economics clarified that last year it decided not to lower the minimum admission score, and the decision remains unchanged. Starting this year, a new procedure came into force in Lithuania when the requirements for admission to higher education institutions were changed. According to ISM rector Dr. Dalius Misiūnas, the amendments to the law enable universities to lower the entry bar, which may affect the quality of studies in Lithuania.

 

At the end of last year, the Ministry of Education, Science, and Sports announced that according to the amendments to the Law on Education and Studies, from 2024, three state exams will be mandatory for graduates enrolling in university studies (previously, two exams were obligatory), and a requirement to have an average of at least 36 points will be introduced. The requirement of a minimum competitive score previously established by the Ministry for admission to state-funded studies is abolished.

 

"We hear different interpretations of this new order, but our position is firm: if universities only comply with the minimum new requirements, it may affect the quality of studies. Quality is a priority at ISM, which is why we have decided to maintain the minimum competitive score of 5.4. We took this decision without hesitation because we started pre-admissioning students to bachelor's studies as early as January," says Dr. Misiūnas.

 

Dalius Misiūnas

ISM University's decision is related to the desire to continue to attract the most motivated graduates with the highest academic achievements.

 

"Students come here expecting high-quality studies; we feel committed to offering high-standard education, and we will stick to this commitment," emphasizes Aistė Karoblė, head of ISM's Admissions Department.

 

Aistė Karoblė

Currently, 1,200 undergraduate students are studying at ISM University; half of them study with an ISM scholarship.

 

Learn more about ISM Bachelor's degree studies. HERE.

Mokymosi visą gyvenimą herojai

Susipažinkite su ISM Executive School mokymosi visą gyvenimą herojais. Vadovais, kurie pasiekę ne vieną viršūnę nepaliauja ieškoti naujų, kurie savo pavyzdžiu įkvepia nesustoti ir kvestionuoti status quo. Jie nuolat priešinasi rutinai ir nusistovėjusioms tiesoms, o jų smalsumas kiekvieną iššūkį paverčia patirtimi, o kiekvieną kliūtį – galimybe. Juk tam, kad vestum, turi būti žingsniu priekyje.

Dmitrij SosunovDmitrij Sosunov

„FIRSTPICK“ partneris, baigęs ISM Vadovų magistrantūrą ir ISM Executive MBA

 

Kodėl Jums svarbu nuolat mokytis? Kas Jus skatina?

Manau, kad nuolat mokytis yra būtina ir neišvengiama. Dirbu technologijų srityje, investuoju į startuolius. Čia naujų technologijų ir verslo koncepcijų atsiradimą patiriame kone kasdien. Tobulėti ir investuoti į naujas žinias man yra būtina tam, kad gerai atlikčiau savo darbą, tačiau ne ką mažiau svarbus ir į priekį mane vedantis akstinas - paprasčiausias smalsumas.

 

Kokia neseniai išmokta pamoka galėtumėte pasidalinti?

Šiuo metu domiuosi DI technologija ir jos praktiniu panaudojimu kasdieniame darbe. Nesenai suvokiau, kad didžiosios dalies mano ilgus metus vystytų kompetencijų nebereikės jau artimiausiu metu - tas funkcijas ne ką blogiau atliks dirbtinis intelektas. Taigi, dabar pats metas kiekvienam pagalvoti, kaip išlikti vertingam ir aktualiam penkerių - dešimties metų perspektyvoje. Į tai ir investuoju savo laiką.

 

Turėjote daug mokytojų savo gyvenime, bet kuris buvo ryškiausias/a? Kuo Jums Jis/i svarbus/i?

Mano gyvenimo mokytojai yra startuolių įkūrėjai, su kuriais turiu galimybę bendrauti ir augti vystant globalias technologijų kompanijas. Negaliu nustoti žavėtis jų gebėjimais ir ryžtu veikti didelio neapibrėžtumo sąlygomis, kuriant naujus produktus ir atrandant naujas nišas, dažnai tiesiog daugybės bandymų būdu. Kartais mums pasisekimui reikia šiek tiek daugiau drąsos veikti, atvirumo naujoms idėjoms ir, visų svarbiausia, optimizmo. 

 

Raminta RimkienėRaminta Rimkienė

„Fabula Rud Pedersen Group“ CEO, partnerė, ISM Executive MBA alumnė ir ISM doktorantūros studentė

 

Kodėl Jums svarbu nuolat mokytis? Kas Jus skatina?

Negaliu gyventi be pokyčių. Tik įgyvendindama juos, pati keisdamasi žinau, kad einu į priekį ir augu. Taip galiu būti aktuali ir toliau kurtį vertę. O mokslas ir žinios yra pagrindas, kurių pagalba galiu siekti pokyčių.

 

Kokia neseniai išmokta pamoka galėtumėte pasidalinti?

Nuolat primenu sau žinoti, kad nieko nežinau. Tai reiškia nuostatą „atmokti“, laikyti protą atvirą naujoms idėjoms ir ieškoti naujų būdų, kaip spręsti besikartojančias ar naujas problemas ar iššūkius.

 

Turėjote daug mokytojų savo gyvenime, bet kuris buvo ryškiausias/a? Kuo Jums Jis/i svarbus/i?

Man labai sekasi gyvenime, nes nuolat papuolu tarp labai protingų žmonių, iš kurių turiu galimybę mokytis. Vienas ryškiausių mano mokytojų buvo Chrisas Robbinsas, dabartinis „Tele2” Estijoje vadovas. Iš jo mokiausi partneriškumo, pagarbos ir žinojimo, kad įmanoma nuveikti bet ką.

 

Žaneta StankevičienėŽaneta Stankevičienė

Draudimo bendrovės „If“ Lietuvoje vadovė, baigusi ISM Vadovų magistrantūrą ir ISM Executive MBA

 

Kodėl Jums svarbu nuolat mokytis? Kas Jus skatina?

Be to, kad iš prigimties esu smalsi ir man rūpi daugybė dalykų, kasdien kviečiu save negalvoti, kad tai, ką moku ar žinau yra riba. Kviečiu save savo mąstyme niekada nedėti taškų ir nuolat ieškau būdų plėsti naują „neuronų takelį“. Mokymasis man yra tarsi energijos pasipildymo stotelė, neleidžianti atsirasti rutinai ar monotonijai. Kai jaučiuos emociškai, kūrybiškai ar intelektualiai išsekus arba atsiduriu kryžkelėj, mokymasis visada „pakrauna“ - praplečia akiratį, atgaivina kritinį mąstymą, padidina emocinį atsparumą, stimuliuoja kūrybiškumą ir padeda atrasti naujų prasmių.

 

Kokia neseniai išmokta pamoka galėtumėte pasidalinti?

Neseniai nugirdau dviejų menininkų pokalbį apie savęs pažinimo paiešką. Vyresnysis jaunesniajam palinkėjo: „Neatrask savęs per anksti, kad neatrastum savęs per mažo“. Ir po minutėlės pridūrė: „kad nepasentum per anksti“. Man tai pasirodė labai stipru. Tuo pačiu, tai tarsi praplėtė vieną naujausių mano pačios patirčių – savirefleksijos jėgą. Paskutinėse studijose ISM universitete buvom skatinami nuolat rašyti savirefleksijos dienoraštį. Niekada anksčiau praktiškai nebuvau patyrusi, kaip stipriai savirefleksija augina sąmoningumą, kiek daug lengvumo ir tvarumo atsiranda mūsų gyvenime, kai išmokstam suprasti, kas ir kodėl mus „dirgina“ ir  kai einam vedami to, kas mums iš tikrųjų svarbu.

 

Turėjote daug mokytojų savo gyvenime, bet kuris buvo ryškiausias/a? Kuo Jums Jis/i svarbus/i?

Kiekvienas sutiktas žmogus man yra mokytojas. Bet didžiausi mano mokytojai buvo mane užauginę seneliai. Jie išmokė mane besąlygiškai gerbti žmogų ir visada turėti vilties. Gal todėl esu nepataisoma optimistė ir man nuoširdžiai svarbus tiek kiemsargis, tiek prezidentas.

 

Darius SamuolisDarius Samuolis

„Ledo Mintys“ bendrasavininkas, nepriklausomas valdybų narys, įmonių vadovų patarėjas, baigęs 7 ISM Vadovų magistrantūros modulius

 

Kodėl Jums svarbu nuolat mokytis? Kas Jus skatina?

Supratau gana anksti, kad vienas didesnių proto aštrumo priešų yra rutina ir patirtis. Pamačiau, kad įpratau sprendimus daryti automatiškai, tokius pačius panašiose situacijose. Tai buvo priežastis, kad kas metai ar du išeidavau iš rutinos pasidairyti, kas naujo, kas vyksta, kaip kitoje aplinkoje atrodo mano koordinačių sistema. Temą, į kurią pasigilindavau, atsirinkdavau atsakydamas į klausimą: kokias žinias turiu pagilinti, kad darbą daryčiau profesionaliau? Taip ir prasimokiau visa gyvenimą.

 

Kokia neseniai išmokta pamoka galėtumėte pasidalinti?

Nežinau, ar tai pamoka, bet sau įprastoje aplinkoje negirdžiu, nematau kai kurių akivaizdžių dalykų. Nuvykau į kitą įmonę, matau tuos pačius dalykus, o išvados pačios ateina tarsi koks nušvitimas. Tai ir pamoka tokia, kad kartais pakanka pakeisti aplinką ir pats nesunkiai randi sprendimą. Tas pats ir su mokymusi – pakeiti aplinką, pakeiti žmonių ratą ir daugybė dalykų atrodo kitaip.

 

Turėjote daug mokytojų savo gyvenime, bet kuris buvo ryškiausias/a? Kuo Jums Jis/i svarbus/i?

Jei apie darbą, tai gal pirmo vadovo, gavusio ką tik „iškeptą“ darbuotoją, žodžiai skamba iki šiol ausyse: „Dariau, jei nesistengsi, tokie čia nereikalingi, išmes iš darbo, bet jei stengsiesi kaip dabar, išmes greičiau, neabejotinai nesąmonių privirsi“. Tai ir buvo pamoka, kad darbas turi būti padarytas maksimaliai tiek, kiek dar galima išlaikyti kokybę. Jei iš žmogiškosios pusės, tai turėjau žmogų, kurį stebėjau, su ypač stipriu vertybiniu pagrindu. Gana anksti supratau, kad žmogiškosios demonstruojamos vertybės ir savo stuburo turėjimas yra tai, kas garantuoja sėkmę.

 

Doc. dr. Sergejus Neifachas

Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktorius, baigęs ISM „Švietimo lyderystės“, dvi magistrantūros ir doktorantūros studijas

 

Kodėl Jums svarbu nuolat mokytis? Kas Jus skatina?

Mokymasis man yra kelionė, kuri leidžia pažinti naujus reiškinius, suvokti jų įvairovę, skirtumus ir panašumus. Tai geriausias būdas pažinti save, ieškoti sprendimų bei orientuotis nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Naujumo patyrimas skatina ir įkvepia mano smalsumą, sukurdamas dinamišką tyrinėjimo ir pažinimo kelionę. Tai procesas, leidžiantis susidurti su nauja patirtimi, naviguoti vis didėjančios informacijos erdvėse. Kiekviena nauja patirtis yra unikali, todėl unikaliomis tampa ir naujai kuriamos idėjos, kurias įgyvendinu profesinėje veikloje, dalinuosi su kolegomis ir savo mokytojais ir ugdytiniais.

 

Kokia neseniai išmokta pamoka galėtumėte pasidalinti?

Šiuo metu aktyviai tyrinėju pokyčius ir ugdymo inovacijas ankstyvojo ugdymo srityje. Per pastaruosius metus suvokiau, kad pažangiausioms kūrybinėms idėjoms ir vadybinėms praktikoms įgyvendinti labai svarbi vadovo mokymosi lyderystė. Siekis atrasti naujų žinių bei kurti verčių švietimo organizacijoje, skatinti pasitikėjimą žmonėmis, stiprinti jų asmeninį veiksmingumą, spręsti uždavinius kartu su kitais. Į tai investuoju savo intelektinį potencialą ir kūrybines galias.

 

Turėjote daug mokytojų savo gyvenime, bet kuris buvo ryškiausias/a? Kuo Jums Jis/i svarbus/i?

Gyvenimas - tarsi vandenynas, kuris savo gelmėse saugo bet kurio žmogaus gyvenimo prasmę. Į šiandienos gyvenimo krantus vandenynas išskalauja studijų laikų brangenybes: susitikimus, išgyvenimus. Brangenybės padeda pakilti virš kasdienybės, įkvepia ateities sumanymams ir darbams. Tokia neįkainojama, neblankstančia brangenybe yra tapęs susitikimas ir nenutrūkstamas bendravimas su Mokytoja – profesore Audrone Juodaityte. Nuo bakalauro iki doktorantūros studijų buvome ir esame kartu. Per tą laikotarpį supratau, kad kelionė į mokslinio gyvenimo prasmę prasideda nuo Gyvavimo „iš širdies“. Profesorės asmenybėje įžvelgiau vaikų advokatę, kuri padėjo Lietuvai suvokti vaikystės fenomeną, ji subūrė jaunuosius mokslininkus, nutiesė kelią iš bevaikės pedagogikos į šiuolaikinės vaikystės fenomenologinius tyrimus. Bendraudamas su profesore atradau švietimo politikos ir vadybos diskursą. 

 

Marius Rakickas

„Interscalit“ CEO, baigęs 6 ISM Vadovų magistrantūros modulius

 

Kodėl Jums svarbu nuolat mokytis? Kas Jus skatina?

Kaip ir sporte reikia nuolat treniruotis, kad būtum geros formos, taip ir žinias reikia nuolat atnaujinti, kad neliktum pakrašty su senomis tiesomis ir žiniomis.

 

Kokia neseniai išmokta pamoka galėtumėte pasidalinti?

Pamoka sena, bet dažnai ją sau pakartoju – nieko nėra savaime suprantamo.

 

Turėjote daug mokytojų savo gyvenime, bet kuris buvo ryškiausias/a? Kuo Jums Jis/i svarbus/i?

Neturiu vieno guru, skirtingais gyvenimo periodais atsirasdavo pavyzdys, iš kurio galėjau pasisemti įkvėpimo ar išmokti naujų pamokų.

 

Vidas Gedžius

UAB „Mosta“ Generalinės rangos projektų direktorius, UAB „Statybos inžinerinis valdymas“ CEO, baigęs 6 ISM Vadovų magistrantūros modulius

 

Kodėl Jums svarbu nuolat mokytis? Kas Jus skatina?

Žmogaus darbo etapas trunka apie 50 metų. Per darbo veiklą kiekvienam žmogui pagal charakterį iškyla daug klausimų ir noras būti ryt geresniam už šiandieną bei pasiekti savo tikslus, įprasminti gyvenimą. Nuolat mokantis, atrandi dalykų, kurių nepažinai mokantis universitete, sutinki daug motyvuotų asmenybių (dėstytojų, studentų, darbuotojų), su kuriais gali padiskutuoti įvairiais klausimais ir atrasti daugiau įdėjų kasdienėje rutinoje. Paieška per mokslą, per sutinkamą ir kuriamą aplinką mane skatina tobulinti gyvenimo pusiausvyrą.

 

Kokia neseniai išmokta pamoka galėtumėte pasidalinti?

Manau, pagrindinė pamoka yra DARYTI, daryti su tuo, ką turi šiuo metu, analizuoti praeitį ir kurti planus ateičiai, bet būtent DARYTI yra svarbiausia. Reikia su savimi dirbti, kad būtų noras DARYTI.

 

Turėjote daug mokytojų savo gyvenime, bet kuris buvo ryškiausias/a? Kuo Jums Jis/i svarbus/i?

Kiekvienas mokytojas, kuris yra savo srities meistras, yra ryškiausia asmenybė. Atėjęs pas meistrą, pradžioje būni mokinys, o jei dirbi ugdoma kryptimi, tampi pameistrys, per patirtį ir iššūkius tampi meistru. Esu gyvenime sutikęs daug meistrų (savo srities profesionalų), iš kurių pasisėmiau išminties. Jei nesuprantu kažko, kas vyksta, pirmiausia pagalvoju, kad niekas nedaro veiksmų ar sprendimų be priežasties. Tad suprask ir padaryk geriau, jeigu tau to reikia, arba palik, nes tai tau nereikalinga.

 

Jurgita Rimkė

Egzistencinės psichoterapijos praktikė, baigusi 6 ISM Vadovų magistrantūros modulius

 

Kodėl Jums svarbu nuolat mokytis? Kas Jus skatina?

Nežinančiojo nuostata ir prigimtinis smalsumas man yra varomoji jėga domėtis, mokytis bei auginti vidinį sąmoningumą, nes mes esame nuolatinėje neapibrėžtumo būsenoje, mus supanti aplinka yra dinamiška – visad besikeičianti. Šis vyksmas kelia klausimų bei skatina atsakymų paieškas į juos, o mokymasis yra erdvė tas žinių spragas patenkinti.

 

Kokia neseniai išmokta pamoka galėtumėte pasidalinti?

Susidūrus su įmestimi yra atėjęs suvokimas, kad gyvenime nėra atsitiktinumų ir kad aš visada turiu pasirinkimą. Pasirinkimą kaip reaguoti, kaip elgtis įsiklausant į save, atsispiriant į savo vertybinį pagrindą, aiškiai atskiriant kas nuo manęs priklauso, o kam aš įtakos neturiu. Kartais duotoje situacijoje užtenka tik pakeisti „iškylančio klausimo“ formuluotę. Net kai aplinkybės yra baisios ar neteisingos, vis tiek įmanoma rasti drąsos sukurti naujų būdų, kaip pagerinti savo likimą, galbūt pasitelkus naujų prasmių paiešką. Taip užklupusi krizė gali tapti proveržio, o ne žlugimo tašku.

 

Turėjote daug mokytojų savo gyvenime, bet kuris buvo ryškiausias/a? Kuo Jums Jis/i svarbus/i?

Mano mokytojai yra mano klientai, kurie skatina mane gilintis, suprasti jų atsineštų negandų šaknis, mūsų terapinių santykių sąryšyje mes keičiamės kartu, atskleisdami vienas kitam savo mikropasaulius. O jeigu grįžtant prie Jūsų klausimo apie vieną ryškiausių sutiktų žmonių, tai mano mokytojas – Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos instituto įkūrėjas prof. dr. Rimantas Kočiūnas. Jo išmintis ir įžvalgos tapo mano transformacijos stimulu, tai padėjo atsisukti į save, pamatyti savo gyvenimo kelią.

 

Simonas Barsteiga

VILNIUS TECH išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro direktorius, baigęs 7 ISM Vadovų magistrantūros modulius

 

Kodėl Jums svarbu nuolat mokytis? Kas Jus skatina?

Esu sunkiai besikeičiantis žmogus. Man reikia daug kartų kartoti, daug kartų suklysti ir iš daugelio šaltinių išgirsti tą kai ką, kad įvyktų šioks toks pokytis. Nuolatinis mokymasis man padeda greičiau keistis ir po truputį suvokti, ką reiškia žodžiai „žinau, kad nieko nežinau“.

 

Kokia neseniai išmokta pamoka galėtumėte pasidalinti?

Sprendimai, kuriuos mes priimame šiandien, lemia mūsų ateitį. Mano pamoka, kurią mokausi – „per didelis žinojimas“. Neseniai keliavau po Indiją. Grupės autobuso vairuotojo labai daug klausinėjome apie šalį, o jis galiausiai atsakė taip: „Aš žinojau viską apie Indiją kol gyvenau savo mieste ir nedirbau vairuotoju. Dabar, kai keliauju po visą šalį, aš nežinau kas yra Indija.“ Tikiuosi, kad pasibaigus paskutinėms pamokoms sugebėsiu atsakyti panašiai.

 

Turėjote daug mokytojų savo gyvenime, bet kuris buvo ryškiausias/a? Kuo Jums Jis/i svarbus/i?

Turiu du ryškius mokytojus, tai mano Tėtis ir mano pirmasis vadovas Roberto Rossi. Iš savo Tėčio išmokau, kad reikia padėti kitiems, o iš Roberto, kad bet koks projektas gali būti įgyvendintas ir kad visuomet yra vietos deryboms, kompromisui bei diplomatijai.

 

Milda Ivanauskienė

MO muziejaus CEO, baigusi ISM Executive MBA ir teisės magistrą, LL.M.

 

Kodėl Jums svarbu nuolat mokytis? Kas Jus skatina?

MO yra apie naujoves, tarpdiscipliniškumą, veržlumą, be to vadovauju žmonių komandai, tad labai natūraliai kyla ir poreikis, ir motyvacija nuolat plėsti akiratį įvairiose srityse, domėtis, gilintis, ieškoti atsakymų.

 

Kokia neseniai išmokta pamoka galėtumėte pasidalinti?

Kiekviena diena atneša pamokų, jeigu permąstai, kas ir kodėl vyksta. Bet nepraleidžiu progos eiti mokytis ir konkrečių dalykų – pavyzdžiui, pastaruoju metu gilinu žinias apie valdybų veiklą bei finansus.

 

Turėjote daug mokytojų savo gyvenime, bet kuris buvo ryškiausias/a? Kuo Jums Jis/i svarbus/i?

Vilniaus licėjaus menų mokytojas Ričardas Jankauskas dėstė etiką, muziką, dailę – tai buvo labai svarbios, akiratį praplečiančios ir ugdančios pamokos. To reikėtų kiekvienam žmogui! Svarbus buvo ne tik turinys – tokios esminės bei formuojančios pamokos buvo ir dėl mokytojo charizmos, užsidegimo. Neatsitiktinai dabar MO muziejuje turime jo vedamas Back2shool paskaitas.

 

Prisijunk prie didžiausios besimokančių vadovų bendruomenės Lietuvoje - studijuok ISM Vadybos ir ekonomikos universitete! Daugiau apie ISM Executive School HERE

Japonijos verslą pažinusi studentė: apie dėmesį startuoliams, Europos talentams ir laisvėjančią darbo kultūrą

Kasmet apie dešimt Europos studentų pagal specialų Japonijos kvietimą išvyksta lankyti šalį, kuri dažnai vadinama uždara ir konservatyvi. Tikslas – iš vidaus pamatyti šios valstybės verslą, švietimo sistemą, tradicijas. Iš Lietuvos keliavusi Brigita Kavaliauskaitė pasakoja ne tik apie verslo ir darbo kultūroje iki šiol galiojančias taisykles, bet ir apie pokyčius. Japonijoje daugėja tarptautinių įmonių, valdžia skatina darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, o verslininkai žvalgosi užsienio talentų.

 

Kaip pasitaikė proga išvykti į Japoniją?

 

Galimybė išvykti pasitaikė gana netikėtai, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui pasiūlius jam atstovauti ir dalyvauti nacionaliniame konkurse rungiantis su kitais Lietuvos universitetais. Visgi, laimėtojas, kuriam buvo patikėta atsakomybė reprezentuoti Lietuvą, galėjo būti tik vienas. Dėl noro dalyvauti nesudvejojau nei akimirkos, galimybė atrodė nepakartojama, tik galbūt ne visada tikėjau, jog man gali pasisekti. Įdomu ir tai, jog Japonijos ambasada Lietuvoje išsirinko savo studentus-favoritus, tačiau finalinį verdiktą priėmė „JICE“ (Japan International Cooperation Center) organizacijos atstovai Japonijoje.

 

Kaip teigia organizatoriai, „MIRAI“ projektu yra siekiama pagilinti dalyvių supratimą apie Japoniją ir jos politiką, skatinti abipusį supratimą ir taip sukurti pagrindą būsimai draugystei ir bendradarbiavimui tarp Japonijos ir kitų šalių.

 

 

Ką studijuojate? Ar kelionėje galėjote kaip nors pritaikyti studijų patirtį?

 

Esu baigusi tarptautinio verslo ir komunikacijos studijas, o šiuo metu studijuoju tarptautinės rinkodaros ir vadybos magistrą. Džiaugiuos, jog abiejose akademinėse kelionėse mane lydėjo ir lydi ISM universitetas. Japonijoje nuolat tiek su kitais dalyviais, tiek su įmonių atstovais dalinomės savo studijų patirtimis, švietimo sistemos niuansais, o kartu turėjome būti aktyvūs, užduoti klausimus lankomų institucijų ir organizacijų atstovams. Neišvengiamai jutau studijų naudą, nemažai dalykų jau buvo girdėti. Pavyzdžiui, kaip tik praėjusį semestrą turėjau įmonių finansų dalyką, kuris leido geriau suprasti lankomo „Tokyo Stock Exchange“ biuro veiklą. Taip pat prieš išvykstant į Japoniją pas dr. Virginiją Poškutę mokiausi apie mikroekonominių veiksnių poveikį valstybių konkurencingumui. Kadangi analizavome ir Azijos šalis, jutau, kad diskutuojant ir užduodant klausimus, mano žinios buvo „gyvos“.

 

Kuris Tekančios Saulės šalyje aplankytas verslas paliko didžiausią įspūdį?

 

Bene didžiausią įspūdį man paliko mūsų pirmoji aplankyta įmonė „TBM“ arba kitaip „Times Bridge Management.“ Tai Japonijos startuolis, skelbiantis revoliuciją plastikinių kompozitinių medžiagų pramonei. Jų „LIMEX“ produktas yra ekologiška alternatyva popieriui ir plastikui, pagaminama iš 50 proc. kalkakmenio dulkių ir plastiko dervos. Kaip teigia įmonės atstovas, jų tikslas yra „tvarumo revoliucija“, kuri peržengia įprastas aplinkosaugos problemas ir suteikia teigiamų pokyčių ekonomikos spragoms ir skurdui. Šiuo metu „TBM“  technologijos patentas yra užregistruotas daugiau nei 40 rinkų ir jos gaminiai, tokie kaip puodeliai, padėklai, valgiaraščiai, kosmetikos pakuotės, yra naudojami daugiau nei 8000 įmonių visame pasaulyje.

 

Kokie japonų verslo kultūros bruožai pasirodė ryškiausi?

 

Visų pirma, lyginant su Europoje vis mažiau pastebima hierarchine sistema, Japonijoje, bent jau tarp technologinių įmonių, ji vis dar populiari. Nuo pagarbą simbolizuojančių kreipinių priedėlių iki nusilenkimų galva pasisveikinant, kurių gylis taip pat parodo skirtingą pagarbos lygį. Verslo kultūra yra pilna etiketo taisyklių, nuo to, kaip turi būti apsirengęs iki to, kaip turi paimti tau duodamą verslo kortelę (tik abiem rankomis). Japonijoje vis dar jaučiama didelė pagarba autoritetui, o sprendimų priėmimas neapsieina be pasitarimo su viršininkais.

 

Antra, mane nustebino harmonijos siekis, noras priimti susitarimą ir išvengti konfrontacijos. Japonų verslo kultūroje pirmenybė yra teikiama harmoningos darbo aplinkos palaikymui, o individuali nuomonė dažnai išsakoma netiesiogiai, siekiant išvengti konfliktų. Taip pat Japonijos darbo kultūroje kolektyviniai tikslai yra aukščiau individualių interesų. Vertinamas yra ir komandinis darbas bei bendradarbiavimas.

 

 

Nustebino ir faktas, jog japonai retai atostogauja, o jei tai daro, tai tik labai trumpam. Ne veltui ši šalis yra antroje vietoje pasaulyje pagal atostogų nepanaudojimą. Japonų tauta yra žinoma dėl biure praleidžiamų ilgų valandų ir darbuotojų, nedrįstančių baigti darbą anksčiau aukštesnį rangą turinčių kolegų. Išeidami ilgų atostogų jie jaučiasi blogai prieš kolegas, kuriems užkrauna darbų naštą. Dėl to verslo kultūroje yra įprasta „omiyage“ – parvežti dovanų grįžus iš atostogų. Tai paprastai būna valgomi skanėstai, kadangi japonus be galo domina maisto kultūra. Andriaus Kleivos knygoje „Ką veikia Japonija“ skaičiau, jog po apsilankymo Lietuvoje grįžę japonai pasakojo ne apie aplankytus objektus, pavyzdžiui, Trijų kryžių kalną, Gedimino ar Trakų pilis, bet apie maistą – šaltibarščius ir kaip virtuvės šefas pasakojo apie jų gamybą.

 

Apie japonų verslo kultūrą esame įpratę kalbėti kaip apie formalią, konservatyvią, apraizgytą taisyklėmis. Kiek visa tai keičiasi, jei apskritai keičiasi?

 

Verslo kultūra keičiasi, nors ir ne itin sparčiai. Tarp pokyčių išskirčiau didėjantį tarptautinių įmonių skaičių, su savimi atsinešančių ir kiek kitokią darbo kultūrą, verslo praktikas ar valdžios siekį gerinti verslo kultūrą įvedant privalomas atostogų dienas ar papildomas valstybines šventes kaip, pavyzdžiui, „kalnų dieną“, švenčiamą rugpjūčio 11 dieną. Japonai skatinami gyvenime turėti pusiausvyrą, imtis naujų hobių ir išmokti sakyti „ne“. Taip pat Japonijoje didėja susidomėjimas inovacijomis ir startuoliais, jiems yra taikomos lengvatos ir valstybės parama. Vizito Tokijuje metu lankėmės ir „Tokyo Startup Hub“ įstaigoje, kurios atstovai pasidalino startuolių skatinimui taikomomis priemonėmis, tokiomis kaip nemokamos specialistų konsultacijos, darbo erdvė, mentorystė. Įstaiga domėjosi ir Europos startuolių ekosistema, praktikomis, kurias jie galėtų įgyvendinti Japonijoje. Šalis stengiasi būti labiau skaitmenizuota, įmonės diegia naujas technologijas, didesnis dėmesys skiriamas automatizavimui ir procesų skaitmeninimui.

 

Pastebėjote, kad net 90 proc. japonų dirba vienoje kompanijoje iki pat išėjimo į pensiją. Kaip manote, kodėl?

 

Pradedant nuo kultūrinių, socialinių, baigiant ekonominiais – veiksnių yra įvairių. Prie šio reiškinio prisideda giliai įsišaknijusios lojalumo ir įsipareigojimo vertybės, japonai dažnai jaučia stiprų pareigos jausmą ir ištikimybę savo darbdaviams. Darbas ilgus metus toje pačioje įmonėje sukuria stabilumo, darbo saugumo jausmą, o kartu tai padeda pasijusti bendruomenės dalimi. Taip pat ilgus metus dirbantys japonai gauna atitinkamas išmokas, premijas ir pensijų garantijas. Visgi dėl senėjančios populiacijos ir globalizacijos, taip pat besikeičiant japoniškam darbo stiliui, vis daugiau darbdavių siūlo lankstesnes darbo sąlygas bei trumpesnius kontraktus.

 

 

Kokios sąlygos dirbti japonų kompanijose sudaromos užsieniečiams?

 

Teko girdėti, jog užsieniečiams nėra lengva susirasti darbą, nebent turi išskirtinių sugebėjimų ar patirties, itin reikalingos Japonijos rinkai. Pavyzdžiui, šalyje labai reikalingi IT ir inžinerijos specialistai bei tyrėjai. Visgi, jeigu atrankoje dalyvaus japonas ir užsienietis su tokiais pačiais įgūdžiais, kompanijos, tikėtina, teiks pirmenybę pasamdyti vietinį talentą. Taip pat itin svarbu mokėti japonų kalbą, net jei kartais ji ir nėra minima prie reikalavimų – nemokant kalbos yra pakankamai sunku integruotis visuomenėje. Dauguma įmonių Japonijoje reikalauja bent minimalaus kalbos mokėjimo lygio. Taip pat labai svarbu suprasti vizos reikalavimus. Skirtingoms darbo sritims yra taikomos skirtingos vizų kategorijos, o atitinkamos vizos gavimas yra pagrindinis žingsnis siekiant užsitikrinti darbą.

 

Galbūt teko išgirsti, kaip lietuvių verslininkams sekasi bendradarbiauti su japonais?

 

Šiuo metu dirbu Lietuvos vienaragyje „Nord Security“ su produktu „NordVPN“, kurio žinomumą bandoma padidinti ir Japonijoje. Lengva nėra, įvairios komandos susiduria su iššūkiais, tačiau rinkodarinių veiksmų lokalizavimas šiai rinkai tikrai veikia. Iš kitų esu girdėjusi, jog susitikimų metu ne visuomet pavyksta suvokti, ką galvoja ar jaučia verslo partneris iš tolimosios šalies. Tarsi apsikeiti verslo kortelėmis, tačiau kartais išeini nesupratęs – patiko tavo idėja ar nelabai. Japonai nemėgsta konfrontuoti ar iki galo išsakyti to, ką galvoja, nuolat seka baimė „prarasti veidą“ (angl. to lose face).

 

 

Ką japonai laiko verslo sėkme?

 

Japonijos verslo sėkmė yra daugialypė. Svarbiausi yra ilgalaikiai verslo santykiai ir pasitikėjimas, kadangi, pasak japonų, tai pareikalauja nemažai laiko ir pastangų. Labai vertinama yra ir kokybė bei naujovės, pavyzdžiui, įsipareigojimas gaminti aukštos kokybės produktus ir nuolat tobulėti. Klientų pasitenkinimas – japonų prioritetas. Svarbus yra ir komandinis darbas, bendradarbiavimas, tai japonams yra įkalta kaip harmonijos samprata, taip pat lojalumas, atsidavimas – ne veltui darbuotojai dažnai demonstruoja ilgalaikį įsipareigojimą įmonėms.

 

Kalbėdami apie verslą Lietuvoje, jau klausiame, kiek vertės jis sukuria aplinkai, visuomenei, ar rūpinasi tvarumu. Kiek tai svarbu japonų verslininkams?

 

Pastaraisiais metais įmonių socialinės atsakomybės, tvarumo ir aplinkosaugos svarba Japonijoje tik augo. Kaip ir kitose šalyse, Japonijoje vis labiau auga sąmoningų vartotojų segmentas, kuris domisi aplinką tausojančiais ir socialiai atsakingais verslais. Taip pat tiek tarptautiniai, tiek vietiniai investuotojai skiria didesnę reikšmę tvarioms verslo praktikoms, tvarumą palaikančioms inovacijoms ir technologijoms. Vizito Tokijuje metu teko lankytis „United Nations“ (UN) universitete, kuris užsiima su tvarumu susijusiais tyrimais ir siekia spręsti įvairius globalius iššūkius. Universiteto atstovas pasakojo, jog tvarumo iniciatyvoms įkvėpimo semiasi iš Europos. Štai prieš kurį laiką ir jie parduotuvėse pritaikė mokamų plastikinių maišelių politiką. Visgi, pasak atstovo, Europos Sąjungos šalys veikia išvien, kiekviena siekia geresnių tvarumo rodiklių pagal savo galimybes, o Rytų Azijos šalys labiau veikia atskirai, be vienijančių susitarimų.

 

 

Kiek japonams rūpi dirbtinis intelektas?

 

Japonija yra technologiškai pažangi valstybė, daug dėmesio skiria naujovėms, todėl susidomėjimas dirbtiniu intelektu (DI) aukštas. Japonija daugelį metų aktyviai dalyvauja DI tyrimuose ir plėtroje, o vyriausybė ir įvairios pramonės šakos pripažįsta galimą DI naudą tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra, gamyba, robotika ir paslaugos.

 

Kuo jus asmeniškai praturtino intensyvi savaitė Japonijoje?

 

Praturtino žiniomis ne tik apie šią šalį, jos verslą, bet ir kitas Europos valstybes, kurių atstovai drauge dalyvavo programoje. Ši galimybė praplėtė akiratį, leido pažinti būrį įdomių, talentingų ir kilnių asmenybių. Buvau laiminga turėdama šansą pristatyti Lietuvą, jos kultūrą, pažangą ir lyderiaujančias įmones. Net ir, atrodo, turėdami daugybę skirtumų ir galybę mus skiriančių kilometrų, turime ir panašumų, galime vieni kitus daug ko išmokyti. Pavyzdžiui, Lietuva Japoniją galėtų išmokyti lankstumo, o mes galėtume iš japonų pasisemti harmonijos, nuolankumo ir tarpusavio bendradarbiavimo. Ši kelionė taip pat suteikė naują perspektyvą apie tai, koks įvairus gali būti pasaulis ir Japonija, kokia savita, turtinga yra šios šalies kultūra.

 

Daugiau apie „Verslo vadybos ir rinkodaros“ bakalauro programą sužinokite HERE.

 

Daugiau apie „Tarptautinės rinkodaros ir vadybos“ magistrantūros programą sužinokite HERE.

Konsultuotis dėl darbo problemų lietuviai nedrįsta: į mentorių žiūrime kaip kažkada į psichologą?

Individuali mentorystė lietuviams dar svetima, nors Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad tai padeda siekti karjeros sėkmės. Organizacijų vadovai sako ant vienos rankos pirštų skaičiuojantys, kiek kartų žmogus asmeniškai į juos kreipėsi profesinės pagalbos. Nedrįstantiems kreiptis į mentorių, specialistai pataria – apsupkite save bendruomene.

 

„Per gyvenimą esu sulaukęs ne daugiau penkių kvietimų tapti mentoriumi“, – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas. Jo teigimu, mentorystė, dar vadinama profesiniu konsultavimu, didelėse verslo organizacijose ar universitetuose Lietuvoje gyvuoja seniai. Tačiau vis dar nėra įprasta, kai specialistas ar profesionalas asmeniškai kreipiasi į vyresnį kolegą su rūpimu klausimu ar jausdamas, kad įstrigo darbinėje situacijoje ir reikia pagalbos.

 

„Žmonės vengia pasirodyti neprofesionaliai: kaip aš klausinėsiu, parodysiu, kad nežinau ir nesusitvarkau. Kuomet individualiai ieškoti mentoriaus mums nėra įprasta, tai bijoma, kad šis atsisakys“, – teigia rektorius, šiuo metu bendraujantis su vienu mentee (liet. ugdytiniu).

 

Dalius Misiūnas

Tuo metu įmonės „Teltonika Networks“ direktorius Giedrius Kukauskas teigia, kad visai neseniai „LinkedIn“ socialiniu tinklu su juo susisiekė kitos įmonės vadovas, sakydamas, kad nori pasikonsultuoti.

 

„Žmogus norėjo pasikalbėti apie vadovavimo įgūdžius ir aptarti jam rūpimas darbines situacijas. Tokių atvejų man nėra pasitaikę daug, bet į norą ieškoti profesinės pagalbos aš žvelgiu teigiamai, jeigu tik galiu skirti laiko, esu pasiruošęs padėti“, – akcentuoja G. Kukauskas.

 

Paklaustas, kodėl Lietuvoje neįprasta ieškoti mentoriaus, G. Kukauskas svarsto, kad situacija galbūt turi panašumų su žmonių požiūriu į psichologus. Ilgą laiką į psichologinę pagalbą visuomenė žiūrėjo su nepasitikėjimu, baime ir tik visai neseniai pradėta garsiai kalbėti, kokios naudos tai atneša.

 

„Gal ta pati baimė kreiptis pagalbos užkerta kelią bendrauti su mentoriumi? Vis tik, manau, kad tokios pagalbos gali prireikti bet kada ir kiekvienam – tiek jaunam specialistui, tiek patyrusiam vadovui“, – įsitikinęs įmonės vadovas.

 

Giedrius Kukauskas

Ilinojaus Olivet Nazarene universitete 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad 37 proc. JAV gyventojų bendrauja su mentoriumi, bet tik 14 proc. mentorysčių atsiranda iš ugdytinio noro, kai jis asmeniškai kreipiasi į mentorių. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad 30 proc. žmonių jaučia bendravimo su mentoriumi naudą. 28 proc. specialistų norėtų turėti mentorių, bet nežino, kur ir kaip jį surasti. Britai per gyvenimą bendrauja maždaug su trimis mentoriais, o mentorystė vidutiniškai trunka apie 11 metų.

 

Padeda siekti vadovaujančių pareigų

 

Lietuvoje 2023 m. atliktas tyrimas parodė, kad mentorystė yra tarp svarbiausių dedamųjų, padedančių siekti vadovo pareigų. O vadovų mokymo programų vadovė Birutė Ruplytė, ilgus metus dirbanti ir konsultuojanti įvairaus lygmens vadovus, pasakoja, kad mentorystės sesijas įtraukia į mokymus, skirtus pradedantiesiems vadovams arba tiems, kas turi dar neilgą vadovavimo patirtį. Ji sako, būna atvejų, kai mentorius ir mentee toliau pratęsia bendravimą net ir pasibaigus formaliam mentorystės susitarimui. Konsultantės nuomone, žmonės labiau linkę asmeniškai į mentorių kreiptis tada, kai bent kiek jį pažįsta kaip žmogų.

 

„Mentee nori žinoti apie ką yra jo mentorius ir kad bus saugu su juo kalbėti, kad galės pasitikėti ir būti atviras“, – pabrėžia B. Ruplytė.

 

Birutė Ruplytė

Pažintis su mentoryste dažnai skatinama aukštosiose mokyklose, tiesa, neretu atveju tai būna neformalios mentorystės programos. Visgi lyderystės, strategijos ir vadovų komunikacijos mokanti profesorė Vita Akstinaitė įsitikinusi, kad naudinga į mentorystę žvelgti kaip į privalomą studijų dalyką. Jos studentai ne mažiau kaip penkis mėnesius dirba su mentoriumi, po kiekvieno susitikimo pildo refleksijų žurnalą ir studijų pabaigoje atsiskaito.

 

„Dažniausi studentų atsiliepimai – mentorystė padėjo susidėlioti mintis dėl karjeros, jaučiuosi įsikvėpęs, žinau, kur noriu judėti“, – komentuoja V. Akstinaitė.

 

Profesorės sukurtoje programoje jau antrus metus iš eilės mentoriauja „Wix.com“ Lietuvos padalinio vadovė Monika Laukaitė. Šiemet ji bendrauja su mergina, dirbančia augančiame startuolyje ir turinčia daug klausimų, kaip vystyti organizaciją, efektyviai suvaldyti resursus ir planuoti darbus.

 

„Dalinuosi tuo, kaip darau aš. Diskutuojame apie jos karjeros augimą tos kompanijos ribose. Mano tikslas yra prieš žmogui padarant vienus ar kitus pasirinkimus, užduoti klausimus, ar jis tikrai eina teisingu keliu. Galbūt ir eina. Mentorius priverčia sustoti ir pagalvoti, nes labai dažnai mes bėgame neužduodami sau svarbiausių klausimų“, – įsitikinusi M. Laukaitė.

 

Monika Laukaitė

Į priekį veda ir bendruomenė

 

Kartais profesinę mentorystę atstoja priklausymas bendruomenei bei dalyvavimas jos veiklose. B. Ruplytės teigimu, bendruomene tampa žmonės, kartu išgyvenę bendras patirtis. Bendruomenėje lengviau atsiverti ir ieškoti emocinės paramos ir palaikymo, pavyzdžiui, susidūrus su darbinėmis problemomis. Būna atvejų, kai bendruomenių viduje dalijamasi ne tik profesine patirtimi, bet ir karjeros ar verslo augimo galimybėmis.

 

Mažesnių apgyvendinimo įstaigų kainų ieškantis startuolis „Rebookify“, kurį įsteigė ISM studentas Matiss Reinis Purins, praėjusius metus užbaigė su 10 tūkst. Eur investicija verslo pradžiai ir užsitikrino patyrusių Lietuvos įmonių vadovų mentorystę. Prizą įsteigė startuolių rizikos fondas „First Pick“, kurio vienas iš įkūrėjų yra ISM EMBA alumnų klubo narys Dmitrijus Sosunovas. Klubas vienija apie 160 narių. Nuo pat susikūrimo klubo nariai tapdavo universiteto studentų mentoriais.

 

 

„Vertės grandinė tęsiasi. EMBA studentai gavo vertę, myli savo Alma mater bendruomenę ir nori jai atiduoti grąžą. Tarsi vidinė verslo angelų asociacija“, – pastebi karjeros specialistė Simona Saladinskė, padedanti stiprinti ryšį tarp alumnų ir studentų.

 

Anot specialistų, tvirtai bendruomenei yra reikalingas idėjinis vadas, besirūpinantis susitikimais ir veiklomis. Tačiau visų svarbiausia – užsimezgęs atviras ryšys, kurį ypač brangina vadovai. Kylant karjeros laiptais, šalia lieka vis mažiau žmonių, su kuriais galima pasidalinti savo profesinėmis abejonėmis, baimėmis ar tiesiog pasitikrinti priimtą sprendimą.

 

Daugiau apie magistrantūros programą „Globali lyderystė ir strategija“ sužinokite HERE.

 

Daugiau apie Vadovų MBA programą sužinokite HERE.

Tyrimas rodo, kad vyresnių žmonių įdarbinimas susijęs su aukštesniu šalies BVP

Izraelyje atliktas tyrimas rodo, kad brandaus amžiaus žmonių įdarbinimas turi ne vieną ekonominį privalumą. Vyresnio amžiaus darbuotojai, jeigu senatvei lėšas kaupia individualiai, išėję į pensiją jaučia didesnę finansinę gerovę. Vyresnius darbuotojus išsaugančios organizacijos rečiau patiria darbuotojų trūkumą. Be to, vyresnio amžiaus žmonių darbingumas turi tiesioginį ryšį su aukštesniu šalies bendruoju vidaus produktu (BPV).

 

Labiau apsirūpina finansiškai

 

Tyrimą pristatė profesorė, ekonomistė Hila Axelrad iš Reichmano universiteto, Arono ekonominės politikos instituto Izraelyje. Mokslininkė dalyvavo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkų organizuotoje konferencijoje „Amžius darbo vietoje“ (angl. Age in the Workplace). Šioje konferencijoje tyrimus pristatė mokslininkai iš viso pasaulio, amžiaus temą tyrinėjantys jau ne vieną dešimtmetį. H. Axelrad kartu su komanda analizavo Izraelio centrinio statistikos biuro duomenis ir vertino, kokį ekonominį poveikį šaliai turi vyresnių žmonių darbas.

 

„Skaičiavimai rodo, kad imant minimalų 30 Izraelio naujųjų šekelių (ILS) valandinį atlyginimą ir padidinus visą darbo dieną dirbančių darbuotojų (nuo 45 iki 75+ metų amžiaus) skaičių 1 proc., BVP didės maždaug 750 mln. ILS per metus“, – tyrimo rezultatus pristatė prof. Axelrad.

 

Prof. Hila Axelrad centre

Šis tyrimas taip pat vertino ekonominę naudą namų ūkiams. Patvirtinta, kad kuo ilgiau žmonės dirba ir jeigu jie individualiai kaupia senatvei, tai vėliau, kai jaučiasi tikrai pasiruošę ir nori išeiti į pensiją, gyventojai būna sukaupę didesnes pajamas. Už kiekvienus atidėtus išėjimo į pensiją metus pensijos išmoka didėja 6 proc.

 

„Izraelis, kaip ir Lietuva ar daugybė kitų pasaulyje senstančių visuomenių, susiduria su darbuotojų trūkumu“, – komentuoja konferencijos organizatorė, taip pat darbuotojų amžiaus temą analizuojanti ISM profesorė Bernadeta Goštautaitė.

 

Prof. Bernadeta Goštautaitė

Anot jos, svarbu ir tai, kad prof. Axelrad ir bendraautorių tyrimas rodo, jog vyresnius darbuotojus išlaikyti ir jų potencialą bei žinias panaudoti gebančios organizacijos rečiau susiduria su darbuotojų trūkumu. Įmonėms naudinga vyresnius darbuotojus perkvalifikuoti, mokyti naujų dalykų darbo vietoje ir taip juos išsaugoti.

 

Efektas darbuotojų sveikatai

 

Įvairias mokslininkų diskusijas skatina klausimas, kaip ilgametis darbas paveikia žmogaus sveikatą. Anot B. Goštautaitės, svarbu, ar vyresnio amžiaus žmogui darbas tinka atsižvelgiant į jo kvalifikaciją, profesinius interesus bei laiko įsipareigojimus kitiems privatiems dalykams, kurių vyresniame amžiuje taip pat atsiranda (pavyzdžiui, rūpinimasis senyvo amžiaus tėvais). Tyrimai rodo, kad jei žmogus dirba mėgstamą darbą, kuriam turi kvalifikaciją, kompetenciją ir pajėgumus, tada pastebima nauda sveikatai, nepriklausomai nuo to, ar darbas yra fizinis, ar intelektualinis.

 

„Šis efektas dažniausiai aiškinamas tuo, kad žmogus yra patenkintas darbu. Jis jaučia, kad prisideda prie visuomenės gerovės, jaučiasi naudingas, mato prasmę ir palaiko kasdienę rutiną, visa tai prisideda prie palankesnės sveikatos“, – aiškina ISM universiteto profesorė.

 

Kita vertus, darbas daro neigiamą įtaką vyresnio amžiaus žmonių sveikatai, kai atsiranda didelė neatitiktis tarp to, ką darbuotojas gali ir ką privalo padaryti. Pavyzdžiui, yra silpnas, kamuojamas ligų, bet turi dirbti fiziškai sunkų darbą. Taip pat savijauta gali prastėti, kai žmogus turi didelių įsipareigojimų namuose, užsiima ilgalaike globa ar slauga, bet negali sumažinti darbo krūvio ir dirbti ne pilnu etatu arba bent jau lankstesniu darbo grafiku.

 

Vyresniems palankios darbdavio praktikos

 

Vis labiau kalbama apie tai, kad vyresnius darbuotojus išlaikyti norinčios įmonės taiko amžiui palankias žmogiškųjų išteklių (HR) praktikas. Štai Vokietijos mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Jurgeno Dellero, Lietuvoje pristatė naują tarptautinį tyrimą, rodantį, kad tokios praktikos aprėpia jaunesnių ir vyresnių darbuotojų bendradarbiavimą, dalijimąsi patirtimi, mentorystės iniciatyvas, sveikatinimo programas, leidžiančias užbėgti už akių sveikatos sutrikimams vyresniame amžiuje. Taip pat amžiui palankios HR praktikos skatina individualius darbo susitarimus. Vienas pavyzdžių galėtų būti, kai darbuotojui suteikiama galimybė dirbti pusę etato, nes, pavyzdžiui, namuose jis slaugo sergančius artimuosius arba turi kitų įsipareigojimų.

 

Prof. Jurgen Deller centre

„Tokios praktikos organizacijose turi konkrečią naudą, nes leidžia darbuotojui suderinti skirtingus poreikius ir parodo, kad įmonė nori išlaikyti vyresnį žmogų, o tai yra labai svarbu. Kai darbuotojas sprendžia, ar jam jau laikas išeiti į pensiją, jis atsižvelgia į tai, kiek jaučiasi reikalingas darbdaviui“, – pažymi B. Goštautaitė.

 

Profesorė pabrėžia, kad gebėjimas dirbti su brandaus amžiaus žmonėmis kasdien tampa vis svarbesnis. Kiek organizacija yra pasiruošusi atliepti vyresnių darbuotojų poreikius, juos įtraukti ir motyvuoti, galima pamatuoti pagal Brandiems darbuotojams palankaus darbdavio indeksą. Šis indeksas, pagal kurį organizacijas yra įvertinusios jau 20 pasaulio šalių, rodo, kad sėkmingesnės yra tos įmonės, kurios brandžiai žvelgia į darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis. Pavyzdžiui, gali sudaryti lankstų darbo grafiką, vykdo sveikatinimo praktikas ir individualius asmeninio tobulėjimo planus, darbuotojai gali proaktyviai persikvalifikuoti, keičiasi žiniomis su jaunesniais kolegomis arba naudojasi galimybe į pensiją išeiti palaipsniui.

Užsidarius Amerikai, ką pasirinks Europa?

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, politologas dr. Simonas Čepėnas

 

Nereikia stebėtis, kad vis dažniau pasigirsta gandų apie Amerikos siekį priversti Ukrainą sėstis prie derybų stalo su Rusija. Linkėti laisvės ir lygybės kitiems yra JAV prigimtyje. Lygiai taip pat kaip ir nesikišti į pasaulio reikalus.

 

Pastaruosius dešimtmečius Amerikos vykdyta politika sukūrė iliuziją apie Amerikos, kaip pasaulio policininkės ir gelbėtojos, vaidmenį. Tačiau tai gerokai skiriasi nuo Amerikos tėvų ir kūrėjų vizijos bei ilgą laiką vykdytos JAV politikos. Taip pat intervencinė užsienio politika neatitinka didelės dalies visuomenės lūkesčių.

 

Simonas Čepėnas

 

Rusijos agresijos akivaizdoje beveik 35 proc. amerikiečių nenorėjo, kad USA kištųsi į šį konfliktą ir tas skaičius tik didėja – šiuo metu praktiškai vienas iš dviejų amerikiečių mano, kad Amerika dėl Ukrainos daro per daug. Iš dalies tai lėmė Ukrainos vadovybės komunikacijos problemos ir nesugebėjimas skaityti Amerikos vidaus politikos procesų. Dažnu atveju prezidento Zelenskio pasisakymai skambėjo kaip reikalavimai ar netgi kritika JAV. Primenu, kalbame apie laikotarpį, kai JAV siuntė daugiau pagalbos Ukrainai nei bet kuri kita šalis. Neapsikentęs Amerikos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas leido suprasti, kad Ukraina turėtų parodyti daugiau dėkingumo.

 

Visgi gilesnės to priežastys yra istorinės. Amerikoje abi didžiosios partijos – tiek demokratai, tiek respublikonai – patiria spaudimą iš aktyviausių jų rinkėjų skirti daugiau dėmesio vidaus politikai ir atsitraukti nuo agresyvios užsienio politikos. Tai yra nustoti būti pasaulio gelbėtoju. Šiuo metu panašu, kad tarp dešinės ir daugiau populistinės pakraipos rinkėjų vyrauja nuomonė, kad JAV per daug paramos skiria Ukrainai, o tarp progresyviosios kairės, kad JAV neadekvačiai agresyviai palaiko Izraelio politiką. Atrodytų, dvi kardinaliai skirtingos ideologinės stovyklos, bet palaiko vienodą izoliacionistinę užsienio politiką. Tai irgi nėra naujovė, tarpukariu progresyviosios ir konservatyviosios stovyklų atstovai pasisakė už taiką ir netgi prasidėjus Antrajam pasauliniam karui nusiteikimas prieš įsitraukimą į labiau aktyvią užsienio politiką buvo dominuojanti stovykla JAV.

 

Žmonės vis garsiau kalba, kad atėjo laikas susitvarkyti problemas šalies viduje ir kad dešimtys ar net šimtai milijardų, skirtų Ukrainai, Izraeliui bei kitoms šalims, puikiai pasitarnautų kovoje su skurdu, nelygybe, nelegalia migracija, didėjančiu (ar bent smarkiai svyruojančiu) nusikaltimų skaičiumi ir ryškėjančiomis infrastruktūros problemomis. Amerikiečiai išgelbėjo pasaulį nuo vokiečių du kartus – Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų akivaizdoje. Po jų padėjo atstatyti Europą, sustabdė komunizmo plėtrą, aktyviai palaikė demokratijos ir liberalios politikos plėtrą Vidurio Rytų šalyse (ne visada sėkmingai) ir gynė užpultųjų interesus (Gruzija, Ukraina, Izraelis). Tuo metu gyvenimas Amerikoje gerėjo, bet ne taip sparčiai, kaip didelė visuomenės dalis norėtų. Prisidėjo ir nesėkmės Vietname, Afganistane ir Irake. Tiek prezidentas Baidenas, tiek pirmaujantys politikai respublikonų stovykloje patiria spaudimą atsitraukti nuo pasaulio bėdų ir susitvarkyti problemas šalies viduje.

 

Įdomu tai, kad ši agresyvi intervencinė užsienio politika nėra užkoduota Amerikos sąmonėje. Netgi atvirkščiai, Amerikos tėvai kalbėjo apie kovą prieš imperialistinę Britaniją ir tai, kad JAV bus kitokia. Kad JAV žmonės nuoširdžiai linkės laisvės ir lygybės kitoms šalims, bet paliks kovą dėl laisvės pačioms tautoms. Pirmasis JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas tikėjo šia vizija ir yra sakęs, kad JAV turi gyventi taikoje ir harmonijoje su visomis pasaulio šalimis. Džonas Kvinsis Adamsas, šeštasis Amerikos prezidentas, antrojo Amerikos prezidento sūnus, yra labai panašiai pasisakęs – „JAV nežygiuoja už savo šalies ribų tam, kad surastų visas tykančias pabaisas ir jas sunaikintų“. Netgi Tomas Vudras Vilsonas, liberaliosios demokratijos tėvas, kuriam, bent jau mano subjektyvia nuomone, turim padėkoti už mūsų laisvę 1918 metais, ilgai dvejojo, ar verta Amerikai įsitraukti į Pirmąjį pasaulinį karą. Įdomu tai, kad įsitraukus į karus, izoliacionistinės nuotaikos JAV sustiprėdavo. Tarpukariu vykdyta pakankamai protekcionistinė ekonominė politika, ribota migracija. Todėl visai nenuostabu, kad tos nuotaikos JAV sugrįžta. Atvirkščiai, Amerikos, kaip pasaulio policininkės, pastaraisiais dešimtmečiais atliekamas vaidmuo yra keista anomalija ir vienpolio pasaulio pasekmė.

 

Mes išgyvename transformaciją į daugiapolę sistemą. Tiesa, JAV išlieka dominuojančia pasaulio ekonomine ir karine galia. Tačiau Kinija smarkiai priartėjo, o ir Europos Sąjunga yra daug didesnis ir stipresnis politinis darinys negu bet kada anksčiau. Klausimas Europai, ar ji imsis taikos ir demokratijos sargo vaidmens, ar visgi toliau palaikys pragmatišką užsienio politiką?

Kasmetinis projektų valdymo aplinkos tyrimas

2023 m. kasmetiniame projektų valdymo aplinkos tyrime dalyvavo apie 300 Lietuvos projektų valdymo profesionalų. Dėkojame jiems už geranorišką pasidalijimą savo patirtimis bei įžvalgomis!

 

 

 

 

Kartu siekime geresnio projektų valdymo Lietuvoje!


Saulius Šimkonis ir Alfredas Chmieliauskas

 

Dr. S. Šimkonis

 

Dr. A. Chmieliauskas

ISM studentų reklamos sukosi Lietuvos įmonių „Meta“ paskyrose: kuri sulaukė daugiausiai dėmesio?

100 Eur biudžetas, įmonei sukurta reklama ir savaitę trunkanti reklaminės kampanijos priežiūra. Tokį susitarimą sudarė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto trečio kurso verslo vadybos ir rinkodaros studentai ir Lietuvos verslininkai. „Studentai prie rinkodaristo darbo prisilietė arčiau nei daugelis šioje srityje dirbančių specialistų, o Lietuvos įmonės sulaukė vertingų įžvalgų ir rezultatų“, – pasakoja šį projektą sumanęs ir jam vadovavęs ISM dėstytojas, „OMD EMEA“ reklamos agentūros „Apple“ kliento rinkodaros tyrimų komandos vadovaujantis partneris Marius Raugalas.

 

Projekte dalyvavusių ISM studentų užduotis buvo išanalizuoti pasirinktos įmonės situaciją ir jos tikslus, vėliau sukurti vizualią reklamą ir pagal geriausias praktikas paleisti ją „Facebook“ ir „Instagram“ socialiniuose tinkluose. Gavę reklaminės kampanijos rezultatus, studentai juos išanalizavo, pristatė įmonių atstovams ir projekto vertinimo komisijos nariams, kuriais šiemet tapo startuolio „Bit Degree“ bendraįkūrėjas Danielius Stasiulis ir „Aleph“ grupės SMB (mažo ir vidutinio dydžio verslų) Augimo rinkodaros vadovė Greta Stasiulevičienė.

 

 

Rinkodaros ekspertas M. Raugalas sako, kad pasiūlymas nuo A iki Z sukurti reklaminę kampaniją Lietuvos verslams pasirodė patrauklus ir vertingas, todėl daugelis jų patys sutiko finansuoti studentų idėją ir skyrė jai 100 Eur biudžetą. Projektą M. Raugalas organizuoja jau trečius metus. Šiemet jame dalyvavo 9 įmonės, tarp jų – ir Lietuvoje gerai žinomi prekės ženklai „Vytautas“, „Uoga Uoga“, „Novastar.lt“, „Nasdaq“ ar „Startuper Smoothies“. Vertinimo komisijoje dalyvavęs „Bit Degree“ bendraįkūrėjas D. Stasiulis įsteigė projekto prizinį fondą – 1000 Eur nugalėtojų komandai.

 

„Vertinant studentų reklamas svarbiausia mums buvo išgirsti, kaip pagrindžiama sumanyta idėja, kaip studentų komandos suprato potencialų klientą, įmonės produkto vertės pasiūlymą ir kuo jis geresnis nei konkurentų. Taip pat svarbu, kokias išvadas gavo ir kokių rekomendacijų turi verslams. Vizualus reklamos dizainas ar sugeneruoti pardavimai – taip pat svarbūs, bet jau antriniai ar net tretiniai tikslai. Visgi tai nebuvo dizaino kursas, o gauti pardavimų už tokį mažą biudžetą ir per tokį trumpą laiką kažkiek yra ir sėkmės reikalas“, – kalba M. Raugalas.

 

 

Savo ruožtu įmonių atstovai sako, kad dalyvauti tokiame projekte juos paskatina galimybė išgirsti ir rinkoje išbandyti naujas idėjas bei pamatyti rezultatus. Taip pat motyvuoja prasmės jausmas, kai prisideda prie jaunų žmonių išsilavinimo, įgyjamų naujų žinių ir patirties. Elektroninės parduotuvės „Novastar.lt“ atstovai projekte dalyvauja trečią kartą.

 

„Jau trečiąkart ISM trečiakursiai gavo prieigą prie mūsų „Facebook“ reklamos paskyros ir leido savų pačių kurtas reklamas. Trečiąkart jie nustebino. Ar patikėtumėt, kad studentai, kurių didžioji dalis niekada nėra net prisilietę prie reklamos, galėtų sukurti video reklamą su 7.2% CTR (angl. click-through rate). Arba sukurti 3 reklamas, kurių bendras ROAS 9.3 (angl. return on advertising spend)?“ – sako elektroninės parduotuvės direktorius Paulius Lingys.

 

Projekto nugalėtojų titulas atiteko ISM studentams Andriui Cijunaičiui, Mykolui Stankevičiui, Tomui Zauerui ir Džiugui Cicėnui, kūrusiems reklaminę kampaniją įmonei „Novastar.lt“. Kampanija buvo skirta reklamuoti belaidę garso kolonėlę. Anot M. Raugalo, komanda profesionaliai pagrindė savo pasirinktą idėją, atkreipė dėmesį, kad norint, jog vartotojas socialiniuose tinkluose pastebėtų reklamą, ši turi būti neįprasta. Studentai sukūrė net keletą galimų reklamos variantų, o iš jų geriausius rezultatus parodė elementarus tarsi 5 metų vaiko piešinys, kuriame vaizduojama kolonėlė ir užrašas: „Mūsų dizaineris atostogauja – parduodame JBL kolonėlę“. Laimėjusiems vaikinams pavyko pasiekti ir didžiausią pardavimų skaičių, siekusį daugiau nei 900 Eur.

 

 

„Projektas suteikė galimybę mums bendradarbiauti su verslo pasaulio profesionalais, išmokti jų patirties ir gauti vertingų patarimų. Tai puikiai paruošia mus ateities karjerai. Be to, ši patirtis skatina analitinį mąstymą, kūrybiškumą ir komandinį darbą, o tai yra būtina norint tapti sėkmingu karjeroje ar versle“, – įsitikinęs ISM studentas, „Big Picture“ skaitmeninės rinkodaros agentūros bendrasavininkas T. Zaueras.

 

Dėstytojo M. Raugalo vadovaujamas Skaitmeninės rinkodaros kursas yra ISM Verslo vadybos ir rinkodaros studijų programos dalis. Apie programą daugiau sužinokite HERE.

 

Sukurtų reklamų pavyzdžiai