Atsitikus netikėtai situacijai ar bendrovę purtant krizei, komanda gręžiasi į vadovą ir tikisi, kad jis žinos atsakymus į visus klausimus bei greitai ras išeitį iš keblios padėties. O ką daryti vadovui, kuris pasitarti neturi su kuo? Kaip spręsti verslo rebusus, bet kartu išlaikyti vidinę ramybę ir užtikrintumo jausmą? Andrius Kurganovas, UAB „Biržų duona“ vadovas, dalinasi savo patirtimi, kaip ISM Executive MBA studijos suteikė ne tik kokybiškų žinių, naudingų pažinčių, auginančių patirčių, bet ir inspiracijos bei idėjų, kaip plėsti nuosavą verslą.
„Biržų duona“ – viena didžiausių Lietuvos duonos kepyklų, kurios gaminių, ko gero, bent kartą yra nusipirkęs kiekvienas. Papasakokite, kaip sekasi vadovauti verslui, kokius problemas tenka spręsti?
Nuo 2000-ųjų metų „Biržų duona“ – šeimos verslas. Šiandien mūsų gaminiais prekiauja didieji bei mažieji prekybos tinklai, esame įsitvirtinę ir regioninėje rinkoje, dalį gaminių eksportuojame, turime savo bei franšizinių parduotuvių tinklą. Norint tai pasiekti ir išlaikyti, mūsų visai šeimai teko įsitraukti į įmonės veiklas. Nuo pat pradžių savo strategiją grindėme nuolatine naujų produktų kūryba ir tobulėjimu. Šiandien, peržvelgus finansinius rodiklius, rezultatai nuteikia pozityviai. Aišku, stebime rinką ir ieškome būdų, kaip prisitaikyti prie neapibrėžtumo ir nuolat kintančios ekonominės situacijos. Vienas tokių – savo firminių parduotuvių tinklo plėtra: šiemet jau atidarėme dvi prekybos vietas, o netrukus duris atvers dar keturios „Biržų duonos krautuvės“. Vienas mano, kaip vadovo, prioritetinių uždavinių šiandien – plėsti, efektyvinti bei skaitmenizuoti firminių parduotuvių veiklą.
Ką reiškia vadovauti šeimos verslui? Kokius pliusus ir minusus matote?
Esu atsakingas ne tik prieš savo komandą, tėvus, šeimą, bet ir prieš ateities kartas. Aš galvoju ne apie ateinantį penkmetį, bet kuriu įmonės viziją po 15 ir 30 metų. Mane žavi šeimų verslai perduodami iš kartos į kartą. Ir tai visiškai nereiškia, kad įmonė lieka tokia, kokia buvo – atvirkščiai, kiekviena karta ją transformuoja ir pritaiko prie konkretaus laikmečio.
Yra begalės pliusų ir minusų. Greita komunikacija, paprasti strateginių sprendimų priėmimai yra didelė stiprybė, o iššūkis – kompromiso ir konsensuso ieškojimas tarp skirtingų kartų atstovų, jeigu nuomonės nesutampa ir išsiskiria.
Kokios priežastys lėmė, kad nusprendėte, jog jums, kaip vadovui, būtų vertinga ir vėl studijuoti universitete?
Laikausi pricipo, kad tobulėti turime visą gyvenimą. Per visą savo karjerą nuolat mokiausi: įgijau bakalauro bei magistro laipsnius, vėliau gilinau žinias psichologijos akademijoje, o paskutinės mano studijos buvo ISM Executive MBA. Kai turi vadovavimo patirties, supranti, kad yra dar daug dalykų, kurių nežinai, o studijų metais į juos visiškai kitaip žiūrėjai. Be to, pasaulis sparčiai keičiasi, todėl atnaujinti savo modernios vadybos žinias būtina. Šiose studijose ISM universitete gilinomės ne tik į verslo strategijos, krizių valdymo, bet ir į asmenybės tobulinimo temas. Ypač įsiminė mūsų studijų kelionė į Pietų Afrikos Respubliką (PAR), kur kaip konsultantai sprendėme realios įmonės problemas.
Papasakokite daugiau, kaip sekėsi įgytas žinias pritaikyti konsultuojant PAR verslą.
Mūsų komanda, kurią sudarė keturi skirtingų verslų vadovai, vyko į įmonę, kuri gamina gelius, skirtus odos nudegimams gydyti. Savininkas norėjo gauti pasiūlymų iš mūsų, kaip būtų galima išplėsti verslą, didinti pardavimų apimtis. Per kelias dienas susipažinome su verslo specifika, apsilankėme įmonėje, pasikalbėjome su darbuotojais. Aišku, per trumpą laiką sudėtinga iki smulkmenų įsigilinti į bendrovės veiklą, tačiau vis tiek pateikėme keletą svarbių strateginių pasiūlymų, atkreipėme dėmesį į vidinės komunikacijos aspektų svarbą. Jautėsi įtampa tarp vadovybės ir gamybos, nes vadovai dirbo biure mieste, o gamybinės patalpos – už miesto, todėl pastebėjome trintį tarp šių grandžių. Pats irgi dirbu gamybinėje įmonėje, todėl suprantu jų problemas, juk ir patys sprendžiame tuos pačius klausimus. Bendravimas tarp darbuotojų, komunikacijos trūkumas, įtampos tarp vadovų – problemos, nesvarbu, kokiame žemyne vystai verslą, dažnai yra panašios. Vienas iš mūsų komandos pasiūlymų buvo organizuoti susirinkimus gamybos patalpose ir vietoje spręsti iškilusias problemas. Po mėnesio mums bendrovės savininkas rašė, kad šis, atrodytų nežymus žingsnis, atnešė didžiulį pokyti jų tarpusavio komunikacijoje, optimizavo darbą.
Kita patirtis, kurią įgijau šios kelionės metu, tai darbas keturių patyrusių vadovų komandoje. Juk reikėjo prisitaikyti prie kiekvieno ego, suprasti turimą patirtį ir atrasti būdą, kaip kartu dirbti. Beje, kasdien turėjome aptarimus, refleksijos sesijas su mūsų dėstytoja, kur analizavome, kaip išlaikyti pozityvią, darbinę grupės dinamiką, nesileidžiant į asmeniškumus.
Studijavote kartu su kitais vadovais. Kokių privalumų matote, kai kursiokai dirba panašų darbą kaip jūs? Ko išmokote vieni iš kitų?
Dažnai buvimas vadovu yra šiek tiek vienišas, nes lieki vienas su savais rūpesčiais, su įmonės problemomis ir turi visa tai spręsti. Aišku, pasitelki komandą, bet iš esmės viduje jautiesi vienišas. Būtent vienišumo klausimą įvairiais rakursais ir narpliojome studijų metu. Beje, daugelis vadovų irgi dalinosi, kad vienišumas yra neigiama vadovavimo pasekmė. Kai tokioje grupėje daliniesi savo problemomis, supranti, kad ir kiti nerimauja dėl panašių dalykų. Kiekvienas pasidalina savo išmintimi, sprendimo būdais, kuriuos vėliau irgi gali panaudoti savo gyvenime. Man atrodo, kad labai vertinga pamatyti vadovus kitoje aplinkoje ir sužinoti, kaip jie sprendžia klausimus. Kita vertus, šiose studijose galima išplėsti savo pažinčių ir verslo kontaktų tinklą, kurie vėliau praverčia kasdienėje veikloje.
Mūsų kursas nuo ankstesnių išsiskyrė tuo, kad jame buvo gausus būrys kultūros sektoriaus organizacijų vadovų: Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, „MO muziejus“, „Kino Pavasaris“, „Pasaka“ kino teatras. Tokios pažintys praplečia akiratį ir į vadovavimą pradedi žvelgti gerokai plačiau.
Kaip universitete įgytas žinias pritaikėte versle praktiškai?
Studijų laikotarpiu teko atlikti keletą rašto darbų. Pvz., daug naudos ir žinių suteikė „Biržų duonos“ strateginė analizė. Pabrėžčiau, kad svarbus buvo ne tik rezultatas, bet ir procesas. Mes apklausėme apie 500 „Biržų duonos“ firminių parduotuvių klientų. Apklausos duomenys buvo puikiausia medžiaga įmonės marketingo bei prekybos departamentams.
Kai dirbi komandoje su kitais vadovais ir analizuoji savo įmonę, gauni labai naudingų įžvalgų, kurių pats net nepastebi, nes ilgainiui ima atrodyti, kad apie nuosavą verslą žinai viską. Patyrę vadovai į tavo verslą pažvelgia išsamiai, analizuoja finansinius rodiklius, procesus ir pateikia pastebėjimų, apie kuriuos net nebuvai pagalvojęs.
Ką jums, kaip vadovui, kaip asmenybei, davė studijos?
Po ISM Executive MBA studijų jaučiuosi užtikrintas tuo, ką darau, labiau pasitikiu savo veiksmais, nes kartkartėmis tiesiog reikėjo patvirtino, kad esi teisingame kelyje. Be abejo, studijuojant įgijau naujų žinių. Pvz., teko pasimokyti krizių valdymo. Mat per savo dvidešimtiems metų vadovavimo „Biržų duonai“ karjerą nebuvome susidūrę su rimtomis krizėmis, tad „gyvenimas“ iki tol neprivertė.
Taip nutiko, kad šią žiemą įmonė susidūrė su pirma sudėtingesne krize. Galbūt atsimenate tarp tam tikrų visuomenės sluoksnių kilusią sumaištį dėl svirplių miltų naudojimo Lietuvos pramonėje. Nors tokių gaminių negaminame ir tuo labiau jais neprekiaujame, per nesusipratimą buvo įtraukti į šį skandalą, todėl gavome neigiamo dėmesio socialiniuose tinkluose. Ir ką gi – teko prisiminti krizių valdymo kursą universitete. Netgi vieno profesoriaus knygą atsiverčiau. Įdomiausia, kad visos krizių valdymo rekomendacijos realybėje veikia, tik reikia jas nuosekliai taikyti.
Šios studijos yra visokeriopos, nes užmezgi naujų pažinčių su kitais vadovais, gauni bei daliniesi patirtimi, bet kartu ir „atsišviežini“ ar įgyji naujų akademinių žinių, kurias tikrai gali pritaikyti praktiškai.
Daugiau apie priėmimą į ISM Executive MBA studijas rasite čia.
Kviečiame registruotis konsultacijai el. paštu indre.mertiniene@ism.lt arba tel. +370 682 16439
