Z karta viešojo sektoriaus kaip darbdavio neatmeta, tačiau vien prasmingo darbo kandidatams nepakanka. Jauni žmonės vertina darbo vietos saugumą ir galimybę prisidėti prie visuomenės gerovės, tačiau pasigenda lankstumo ir šiuolaikiškų darbo metodų, tokius rezultatus atskleidė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjų dr. Dominykos Venciūtės ir doktorantės Rūtos Lapinskienės atliktas tyrimas.
Tyrime dalyvavo 388 Z kartos atstovai, dauguma – 18–26 metų. Respondentai vertino ne konkrečias institucijas, o bendrą viešojo sektoriaus, kaip darbdavio, įvaizdį.
„Viešojo sektoriaus darbdaviai – labai skirtingi: nuo ministerijų, savivaldybių ir inspekcijų iki mokyklų, ligoninių, specialiųjų tarnybų ar valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių. Todėl tyrimo rezultatai nėra konkrečių įmonių vertinimas. Jie parodo bendrą viešojo sektoriaus įvaizdį, kuris gali lemti, ar jaunas žmogus apskritai svarstytų karjerą viešajame sektoriuje“, – paaiškina R. Lapinskienė.
Viešasis sektorius – svarstytinas, bet ne pirmasis pasirinkimas
Bendras viešojo sektoriaus, kaip darbdavio, patrauklumas įvertintas 3,22 balo iš 5. Kiek geriau įvertintas ketinimas kandidatuoti į darbą šiame sektoriuje – 3,36 balo, o tokios darbo vietos prestižas – 3,1 balo.
Pasak tyrėjų, tai rodo, kad jauni žmonės nėra nusiteikę prieš karjerą viešajame sektoriuje, tačiau pats sektorius kol kas nėra suvokiamas kaip itin patrauklus darbdavys.
„Z karta viešojo sektoriaus neatmeta ir yra pasirengusi jį svarstyti. Tačiau vien pasiūlyti darbo vietą nepakanka – reikia parodyti, kodėl karjera šiame sektoriuje gali būti patraukli, šiuolaikiška ir perspektyvi“, – sako dr. D. Venciūtė.
Didžiausias pranašumas – prasmingas darbas
Viešojo sektoriaus stiprybe Z karta laiko galimybę dirbti prasmingą darbą, pritaikyti savo žinias ir prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo.
Atlygį ir tobulėjimo galimybes viešajame sektoriuje Z karta vertina vidutiniškai. Nors atlygio paketas jauniems žmonėms neatrodo itin patrauklus, jie labai palankiai vertina viešojo sektoriaus teikiamą darbo vietos saugumą. Respondentai taip pat mano, kad darbas šiame sektoriuje gali suteikti karjerai naudingos patirties, tačiau abejoja, ar jis sustiprintų jų pasitikėjimą savimi ir pasitenkinimą savo pasiekimais.
Silpniau vertinami aspektai, susiję su kasdiene darbuotojo patirtimi. Jauni žmonės viešąjį sektorių rečiau sieja su įdomiu darbu, inovatyviais sprendimais, šiuolaikiškais darbo metodais, pozityvia atmosfera ir lankstumu. Jie taip pat abejoja galimybėmis dirbti nuotoliniu būdu ar turėti lankstesnį darbo grafiką.
Vertindami vadovavimą, jauni žmonės palankiau vertina „kietąsias“ vadovų kompetencijas – strateginį valdymą ir siekį užtikrinti aukštą darbo kokybę. Prasčiau vertinamos „minkštosios“ kompetencijos: darbuotojų poreikių atliepimas, palaikymas ir motyvavimas. Viešojo sektoriaus įvaizdį labiausiai stiprina jo žinomumas, tačiau sektorius nėra suvokiamas kaip itin šiuolaikiškas.
„Prasmingas darbas yra aiškus viešojo sektoriaus pranašumas, tačiau šiandien jaunam žmogui to nebepakanka. Z karta tikisi ir įdomaus darbo, palaikančių vadovų, šiuolaikiškos aplinkos bei lankstumo. Būtent su šiomis savybėmis viešasis sektorius šiandien jų akyse siejamas silpniau“, – teigia R. Lapinskienė.
Nori prisidėti prie visuomenės, bet aukotis nelinkę
Tyrimas parodė, kad viešasis sektorius patrauklesnis tiems žmonėms, kuriems svarbu savo darbu prisidėti prie visuomenės gerovės. Z karta motyvaciją tarnauti visuomenei įvertino 3,49 balo iš 5.
Labiausiai išreikšta atjauta ir įsipareigojimas viešajam interesui – jauni žmonės nori prisidėti prie bendrojo gėrio ir yra jautrūs visuomenės problemoms. Tačiau gerokai silpniau išreikštas pasiaukojimas – pasirengimas visuomenės interesus iškelti aukščiau asmeninės naudos. Šis rodiklis siekia 3,05 balo.
Pasak tyrėjų, tai atskleidžia svarbią Z kartos nuostatą: prasmingas darbas gali būti stiprus argumentas renkantis darbdavį, tačiau jis negali pakeisti gero atlygio, augimo galimybių, lankstumo ar palankios darbo aplinkos.
„Z karta nori savo darbu kurti vertę visuomenei, bet nemano, kad dėl to turėtų aukoti asmeninę gerovę ar profesinius lūkesčius. Prasmė yra svarbus pranašumas, tačiau ji negali tapti patrauklių darbo sąlygų pakaitalu“, – sako R. Lapinskienė.
Viešajam sektoriui neužtenka vien geriau komunikuoti
Tyrėjų teigimu, norint pritraukti daugiau jaunų talentų, viešojo sektoriaus organizacijoms svarbu aiškiau parodyti, kokią realią įtaką darbuotojas gali kurti ir kaip jo darbas prisideda prie visuomenės gerovės.
Z karta viešąjį sektorių dažnai vertina kaip visumą. Dėl to svarbus ne tik aiškus atskirų organizacijų vertės pasiūlymas, bet ir bendras viešojo sektoriaus pažadas darbuotojams – kad darbas jame gali būti ne tik prasmingas, bet ir šiuolaikiškas, įdomus, lankstus bei suteikiantis galimybių augti.
Kartu reikia stiprinti tas sritis, kuriose Z karta šiandien mato didžiausią atotrūkį – darbo įdomumą, šiuolaikiškumą, vadovavimo kultūrą ir lankstumą. Vien komunikacijos kampanijų nepakaks, jei darbdavio pažadas neatitiks realios darbuotojų patirties.
„Viešojo sektoriaus organizacijos dėl talentų konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su privačiu sektoriumi. Stiprus bendras valstybės, kaip darbdavio, pažadas galėtų padėti keisti nusistovėjusį sektoriaus įvaizdį, o aiškūs atskirų organizacijų vertės pasiūlymai – parodyti jauniems žmonėms konkrečias karjeros galimybes“, – apibendrina dr. D. Venciūtė.
