Klausimai, kokią studijų kryptį ir kokią aukštąją mokyklą pasirinkti, šiuo metu kamuoja didžiąją dalį abiturientų ir jų tėvų: siekti valstybės finansuojamos vietos ar sumokėti už privatų? Studijuoti užsienyje, ar likti Lietuvoje? Teisingus sprendimus priimti gali sutrukdyti neteisinga informacija. Tad prieš darant lemtingą įrašą LAMA BPO studijų programų pasirinkimų skiltyje, išsiaiškinkite pagrindinius su aukštuoju išsilavinimu susijusius mitus: ar tikrai darbdaviams nesvarbus potencialaus kandidato baigtas universitetas? Ar užsienietiškas diplomas visada geriau? Ką slepia skambūs studijų programų pavadinimai? Ir ar tikrai privatus mokslas – tik turtingiems? O gal visgi – viena geriausių investicijų?
Mitas nr.1 Darbus gauna visi, nepriklausomai nuo pabaigto universiteto
Lietuvoje darbus gauna apie 90 procentų baigusiųjų aukštąsias mokyklas. Tačiau, reikėtų įsigilinti, kiek iš jų dirba tai, ko tikėjosi? Ar profesija, kurią jie gavo, veda asmeninių gyvenimo tikslų link? Kaip greitai ji generuos norimas pajamas ir skatins asmeninį augimą? Visame pasaulyje darbdaviai atsižvelgia į potencialių darbuotojų baigtas aukštąsias mokyklas, kadangi tikisi tam tikrų žinių, sugebėjimų, pasaulėžiūros ir, galiausiai, pažinčių rato. Lietuvoje vyksta lygiai tas pats. Naujausio žurnalo „Reitingai“ atliktas tyrimas parodė, kad ISM absolventus darbdaviai vertina puikiai. Dėl glaudžių ISM universiteto sąsajų su verslu studentams lengva gauti perspektyvias praktikos vietas bei darbo pasiūlymus. Štai pasaulinė finansų kompanija „Moody‘s Coroporation“ gabiausiųjų ISM universiteto studentų stipendijoms skyrė daugiau nei 200 000 eurų, taip pat ir patrauklias praktikos vietas. Matydami didelį specialistų, jungiančių technologijų ir verslo sritis poreikį, ISM drauge su Milda Mitkute, „Vinted“ bendraįkūrėja, „Tesonet“ bei startuolių akseleratoriais „70 Ventures” ir „StartupWiseGuys” sukūrė naują bakalauro programą „Verslumas ir inovacijos“. O ISM karjeros centras pateikia per 600 praktikos vietų tokiose įmonėse kaip „Microsoft“, „Coca Cola“, „Nestle“. ISM studentų apklausos duomenimis bei pagal Vyriausybinės Strateginės analizės centro pateiktus duomenis, paaiškėjo, kad praėjus metams po bakalauro baigimo, ISM alumnai uždirba 31 procentu daugiau. Tokia gera startinė karjeros pozicija susidaro ir dėl studijų kokybės, ryšių su verslu, bet ir dėl ISM Karjeros centro darbuotojų skiriamo dėmesio ir pastangų. Taigi, natūralu, kad nuo pat pirmo kurso skatinant lyderystės ir efektyvios vadybos įgūdžius, privačiame universitete besimokančio žmogaus karjera prasideda žymiai greičiau.
Mitas nr. 2 Reikia rinktis studijų skambiu pavadinimu
Neretai būsimąjį studentą suklaidina skambiai pavadintos programos, kurių pavadinimai atkartoja naujausias verslo ir technologijų tendencijas, tačiau, deja, dažnai tai tėra skambūs vardai. Tačiau šioje vietoje reikėtų būti labai kritiškiems ir išanalizuoti, ką konkrečiai jūs mokysitės, ar universitetas yra pajėgus suteikti tokio lygio studijas (ar yra tarkime reikalinga infrastruktūra, dėstytojai). Taip pat pasidomėkite, ką veikia jau baigusieji šias studijas? Kaip klostosi jų karjeros kelias? Renkantis studijas, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kokias vertes studentams suteikia aukštoji mokykla. Siūloma atsižvelgti į tai, kiek individualaus dėmesio yra skiriama kiekvienam studentui, pagal kokias programas yra dėstoma, ar yra glaudūs universiteto ryšiai su organizacijomis, kuriose planuojate dirbti ateityje. Šiais laikais labai svarbus aspektas yra tarptautiškumas, tad būsimasis studentas turi sužinoti, ar jį dominančioje aukštojoje mokykloje dirba dėstytojai iš užsienio, kokios galimybės mainų programai bei dvigubam diplomui užsienyje gauti. ISM yra sudaręs sutartis su septyniais universitetais iš Europos bei Jungtinių Amerikos valstijų. Tai reiškia, kad studijų ISM metu, vienerius metus praleisite studijuodami užsienyje. Taip įgysite tarptautinės patirties bei užsitikrinsite du diplomus.
Mitas nr. 3 Užsienietiškas diplomas visada geriau
Vien tiktai geografinė lokacija negarantuoja studijų kokybės. Į užsienio universitetus labai dažnai stojama beveik apgraibomis, remiantis vieninteliu kriterijumi – kad tai būtų ne Lietuvoje. Taip būsimieji studentai atsiduria užsienio universitetuose, kuriuose daugiau dėmesio skiriama ne studijų kokybei, o kuo didesniam skaičiui studentų iš Rytų Europos ir Azijos pritraukti. Arba, įstoję į universitetą sužino, kad iš tiesų įstojo į kolegiją. Reikėtų labai gerai pagalvoti apie priežastis dėl kurių norima studijuoti ne Lietuvoje. Ar savo karjerą planuoju daryti užsienyje? O gal tai yra tiesiog noras pabėgti nuo namų ir tėvų įtakos? O gal studijų metu noriu pamatyti pasaulį? Pirmuoju atveju sprendimas studijuoti užsienyje yra teisingas, kadangi jau studijų metu yra mezgamas profesinių ryšių tinklas, nuo kurio didele dalimi priklausys karjeros greitis ir sėkmė. Tačiau, jeigu planuose darbo užsienyje nėra, gal verta apsvarstyti ir kitus pabėgimo iš namų kelius ar būdus pažinti pasaulį. Pamatyti pasaulį ir pasimokyti iš tarptautinio lygio dėstytojų galima ir Lietuvoje. Tarkime ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas suteikia galimybę vienų studijų metu gauti du diplomus (vienas iš jų užsienio) bei išvykti į mainų programą į itin gerai vertinamus užsienio universitetus. Tačiau tokiu būdu jūsų asmeninio profesinio tinklo bazė bus Lietuvoje. Ten, kur ir planuojate daryti savo karjerą. ISM studentė Cezariana Juraitytė baigdama mokyklą drauge su tėvais svarstė apie galimybę stoti į užsienio universitetą. Nes tiek mergina, tiek jos tėvai galvojo, jog tik užsienyje galima gauti aukščiausio lygio išsilavinimą: „Tikrai labai rimtai svarsčiau stoti į užsienio universitetą, tačiau pasirinkau ISM. Praėjus pirmiesiems studijų metams galiu drąsiai teigti, kad šios ISM studijos yra užsienis Lietuvoje. Mums dėsto užsieniečiai ir paskaitų metu mes analizuojame tai, kas šiuo metu vyksta ekonomikos ir politikos pasaulyje,“ – savo patirtimi dalinosi ISM studentė.
Mitas Nr. 4 Už studijas mokėti neapsimoka
Dažnai abiturientai į LAMA BPO sąrašus įtraukia ne tas studijų programas, kurias norėtų studijuoti, bet tas, į kurias pakaks balų studijuoti valstybės finansuojamose vietose. Karjera prasideda nuo universiteto ir studijų krypties pasirinkimo, tad nuo būtent šio taško ir reikėtų pradėti skaičiuoti investicijas į savo ateitį ir jų atsipirkimą. Juk investicijos į kokybiškas studijas grąžą skaičiuosite ne vienerius metus. Tuo tarpu laikas, praleistas studijuojant dalyką, kuris ateityje nesuteiks norimo finansinio rezultato ir prasmės, yra daug brangesnis už mokamas studijas. ISM bakalauro studijų Ekonomikos ir duomenų analitikos programos vadovas prof. Dr. Tadas Šarapovas teigia, kad jaunam žmogui labiausiai apsimoka investuoti į savo asmeninį augimą ir kompetencijų kėlimą: „Investicija į intelektinį kapitalą yra viena geriausių. Studijos ISM kainuoja panašiai kaip naujas ekonominės klasės automobilis. Automobilis nuvertės ir po ketverių metų jo vertė jau bus reikšmingai mažesnė. Bet, jeigu tie patys pinigai bus išleisti ketveriems metams studijų, ateityje jie generuos vis didesnes pajamas. Toliau, dirbant pagal specialybę vis labiau tobulėjama, o tai generuoja dar didesnes pajamas,“- sako ne vieną tūkstantį sėkmingų absolventų profesiniu keliu palydėjęs profesorius. Kitas momentas, kurį svarbu išskirti kalbant apie privačių studijų kainą yra tas, kad aukštojoje mokykloje į studentą yra žiūrima kaip į klientą ir skiriamas ypatingas dėmesys jo profesiniai ateičiai užtikrinti. Privatus universitetas sudarys geriausias sąlygas mokytis ir tobulėti, kad studentas nesijaustų tik vienu ir „bevardžių studijų krepšelių, skiriamų iš Valstybės biudžeto.“ Studijuoti ISM universitete nėra lengva: visos paskaitos universitete vyksta anglų kalba, akademinių darbų rašymui yra taikomi aukšti standartai, studentai atlieka daug, savarankiškai mąstyti skatinančių verslo analizių, tačiau, kaip sako ISM universiteto profesorius T. Šaparovas, – „Kuo sudėtingesnės, gilesnės įgyjamos profesinės kompetencijos, tuo sunkiau jas įgijęs darbuotojas, dirbdamas savo profesinėje srityje, bus pakeičiamas bet kurioje organizacijoje.“
Mitas nr. 5 Privatus mokslas tik turtingiems
Tikėti šiuo teiginiu yra tas pats kaip sakyti, jog nuosavą būstą gali įsigyti tik tie, kurie pirkimo momentu turi tiksliai reikiamą sumą. Šiuo metu Lietuvoje yra palankios sąlygos norintiems pasiimti paskolą studijoms bei pragyvenimo išlaidoms. ISM skaičiavimais, studijų paskolos grąžinimo įmoka per mėnesį yra apie 120 eurų, o studijos, dažniausiai atsiperka per kelerius pirmuosius metus pabaigus universitetą. Profesorius Tadas Šarapovas griauna šį mitą ir sako, kad tiek daugiau, tiek mažiau pasiturintiems žmonėms paskolas už studijas imti labai dažnai apsimoka: „Jeigu yra palankios sąlygos pasiimi studijų paskolai, netgi turint pakankamai pinigų susimokėti už studijas iš karto, reikia pagalvoti apie tai, ar labiau neapsimoka pinigų „įdarbinti“ kitur, kur investicijų grąža yra didesnė.“ Dauguma privačių universitetų teikia stipendijas gerai besimokantiems, tiems, kurie stoja iš anksto bei socialiai jautresniems asmenims. Gabiausi moksleiviai ISM studijuoja nemokamai su „100 Talentų” programa. „100 Talentų“ stipendija padengia visą studijų kainą ir skiriama aukščiausiais balais mokyklas baigusiems jaunuoliams, atsižvelgiant į motyvaciją studijuoti, metinių pažymių vidurkį ar mokyklos egzaminus ir aktyvią, visuomenišką veiklą. Taip pat galima gauti 50 ar 25 procentus studijų įmokos dengiančią stipendiją, kuri gali būti paskirta stojimo metu arba jau besimokant, atsižvelgus į mokymosi rezultatus.
