Šiemet Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad tvarumo principais verslą kuriančios įmonės yra patrauklesnės investuotojams, klientams ir darbuotojams. Keisti organizacijos mąstymą į tvarų gali tik tai sugebanti komanda, bet ne visos įmonės puola rinkoje dairytis naujų rankų. Kai kurios pateikia pasiūlymą esamiems darbuotojams.
Išmanantis darbuotojas – irgi investicija
Tradicinės verslo sritys, pavyzdžiui, statybos sektorius, maisto pramonė, baldų gamyba, energetika ir kitos susiduria su iššūkiais diegiant tvarumo pokyčius, nes šie reikalauja papildomų investicijų, pavyzdžiui, atlikti auditą, diegti švaresnius gamybos sprendimus, galiausiai – apmokyti ir ugdyti tvaraus verslo strategiją įgyvendinti galinčius darbuotojus. Tačiau, anot prof. dr. Virginijos Poškutės, ilgainiui šios investicijos įmonėms atsiperka.
„Nors pradžioje tenka kalbėti apie finansines investicijas, organizacija, gebanti strategiškai planuoti, persitvarko bei ilguoju laikotarpiu laimi. Ji įgyja konkurencinį pranašumą rinkoje“, – tikina ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo tvarumo vadybos programos direktorė prof. dr. V. Poškutė.
Su šia mintimi sutinka ir šiuo metu verslo tvarumo srities doktorantūroje studijuojantis mokslinės leidybos bei konferencijų kompanijos „Extrica“ vyriausiasis finansininkas Tautvydas Ragulskis, tyrinėjantis ekonominių, socialinių ir valdysenos indikatorių (ESG) įvertinimą mažose ir vidutinėse įmonėse. Jis teigia, kad iš dviejų įmonių, kurių viena rūpinasi savo veiklos tvarumu, o kita – ne, patrauklesnė investuotojams, darbuotojams ir paslaugų pirkėjams visuomet bus ta organizacija, kuri skatina verslo tvarumą.
T. Ragulskis pastebi, kad su tvarumo sritimi dirbti pradėjusios įmonės neretai pasiūlo karjeros pokytį organizacijoje jau dirbantiems specialistams: „Ne visos įmonės gali sau leisti samdyti atskirtą tvarumo specialistą, tačiau ir susijusios srities darbuotojai, pavyzdžiui, finansininkai, teisininkai, dažnai – rinkodaros ir komunikacijos specialistai gali įgyti reikalingas kompetencijas ir imtis diegti tvarumo principus organizacijoje“.
Kad tvari veikla kelia įmonių vertę patvirtina ir kompanijos „Moody’s“ vyresnioji kainodaros specialistė Barbora Dulkytė. Atlikusi magistro studijų baigiamojo darbo tyrimą ji patvirtina, kad trys tvarumo indikatoriai – aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena (angl. ESG) – turi reikšmingą ir teigiamą ryšį su įmonių rinkos verte Norvegijoje ir Baltijos šalyse.
„Tyrimas atskleidė, kad didesnis valdybose esančių moterų skaičius, didesni audito komitetai bei didesnis valdybų narių, kurie reprezentuoja darbuotojus, skaičius, lemia pozityvesnį įmonės rinkos vertės rezultatą. Bet negalima numenkinti ir aplinkosaugos bei socialinės dimensijų, investicijos į šias sritis trumpalaikėje perspektyvoje įmonėje yra labai didelės, bet jos atneša naudą ilgalaikiu laikotarpiu“, – sako B. Dulkytė.
Ekspertų poreikis išaugo penktadaliu
Verslo tvarumo sričiai sparčiai plėtojantis ir darbuotojų poreikiui nuolat augant, įmonės pačios turi dėti pastangas ir ugdyti verslo tvarumo vadybos ekspertus, taip plėsdamos komandą ir ugdydamos naujas jos narių kompetencijas.
Minėtą tendenciją įrodo „LinkedIn“ pasaulinėje žaliųjų įgūdžių ataskaitoje („LinkedIn Global Green Skills Report“, 2022 m.) pateikta statistika. Teigiama, kad nuo 2016 m. iki 2021 m. pastebimai padidėjo tvarumo srityje įdarbinamų darbuotojų skaičius. „Šis skaičius išaugo 19 proc. Tuo metu ne tvarumo darbo vietoms įdarbinamų darbuotojų skaičius išaugo 3 proc. Šis šuolis palietė pramonės šakas, įskaitant vartojimo prekių, finansų, gamybos, programinės įrangos ir IT paslaugų sektorius“, – teigia ISM universiteto dėstytojas dr. Jonathan Boyd.
Su tvarumo tema gebančius dirbti darbuotojus kai kurios Lietuvos kompanijos jau spėjo parengti. „Moodys Lietuva“ direktorė Auksė Žukauskienė pasakoja, kad tvarumo principus įmonė integruotai taiko visai savo veiklai, o vienas iš organizacijos sprendimų – remti ir stiprinti ISM Verslo tvarumo vadybos magistrantūros programą, kurią renkasi ir Moody’s darbuotojai. Kompanija taip pat yra įsteigusi verslo tvarumo vadybos srities doktorantūros stipendiją, pagal kurią tyrimus Lietuvoje vykdo ISM doktorantas T. Ragulskis
„Ugdome įvairiapusiškus verslo tvarumo specialistus, kad atvertume jiems naujas karjeros galimybes“, – sako A. Žukauskienė ir priduria – organizacijos nariai tiki, kad vidinė tvarumo strategija ir profesinė kompetencija neatsiejama nuo geresnių sprendimų klientams bei darbuotojų ir bendruomenių palaikymo.
Sėkmę lemia integruotos žinios
Anot prof. dr. V. Poškutės, sėkmingas tvarumo specialistas turi turėti kompleksinių žinių. „Labai svarbus yra gebėjimas suvokti organizaciją kaip integralią dalį visuomenėje – platesnis pasaulio matymas“, – pasakoja pašnekovė ir priduria, kad tvarumo specialistui taip pat labai reikalingi vadybiniai įgūdžiai bei suvokimas, kokį poveikį įmonės veikla daro suinteresuotosioms šalims. „Tai ne tik vadybos principų taikymas, kuriant strategijas bei jas įgyvendinant, bet ir organizacijos poveikio plačiąja prasme stebėsena. Ir, žinoma, komunikacija“, – paaiškina vienintelės Baltijos šalyse Verslo tvarumo vadybos magistrantūros programos direktorė prof. dr. V. Poškutė.
Specialistas taip pat turi gebėti vertinti, kaip įvairių tvarumo rodiklių pokytis gali veikti organizacijos finansinius rodiklius. Palankesnis finansavimo modelis ir investuotojų pritraukimas vis labiau susijęs su tuo, kaip organizacija vykdo savo verslą. Taigi, analitiniai gebėjimai ir kritinis mąstymas, gebėjimas analizuoti tvarumo rodiklius, poveikio vertinimas, įvairių metodikų išmanymas – nepamainomi tvarumo eksperto įgūdžiai.
Didžiausias poveikis – mokymas pavyzdžiu
Tvarumas organizacijoje gyvas ne tik kai yra tam paskirta komanda, bet ir kai organizacijos aukščiausio lygmens vadovai patys taiko tvarumo principus kasdienėje veikloje. „Aš manau, kad itin svarbus, kaip ir visose gyvenimo srityse, yra mokymas pavyzdžiu. Kai aukščiausio lygmens vadovai ne tik deklaruoja tvarumą ar teikia tvarumo ataskaitas, bet taip pat kiekviename kasdieniniame organizacijos veiklos žingsnyje taiko tvarumo principus ir tais principais gyvena“, – teigia prof. dr. V. Poškutė. Anot pašnekovės, tvarumo pavyzdys organizacijoje yra be galo paveikus.
Taigi, kai organizacijos apčiuopia tvarumo naudą ir turi motyvuotus darbuotojus, suprantančius, kaip praktiškai tvarumas įgyvendinamas įmonėje, jos gali taikyti strategijas, pagerinančias verslo rezultatus. Tokios organizacijos jau įgyja privalumus rinkoje ir yra patrauklesnės tiek investuotojams ar klientams, tiek šiuolaikiško darbdavio ieškantiems darbuotojams.
Daugiau apie Verslo tvarumo vadybos magistrantūros programą sužinokite ČIA.
