Nuo šio rugsėjo Lietuvos švietimo bendruomenę suburiančiai ISM „Švietimo lyderystės“ magistrantūros programai vadovauti pradėjo Rytis Komičius. Jis pakeitė šios programos ilgametę direktorę ir vieną iš kūrėjų Margaritą Pilkienę. „Tikiu, kad stipri, motyvuota ir švietimo vadybą išmananti bendruomenė gali realiai keisti Lietuvos švietimą progresyviųjų pasaulio švietimo sistemų linkme ir kurti mokyklose tokį mikroklimatą, kuriame vyrautų pasidalytoji lyderystė bei nuolatinio augimo ir inovacijų kultūra“, – sako R. Komičius ir plačiau dalijasi mintimis, su kuriomis pradeda eiti naująsias pareigas.
Ar galite trumpai save pristatyti Lietuvos švietimo bendruomenės nariams, kurie dar neturėjo progos su Jumis susipažinti?
Esu Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, kuris gimnazijoje moko anglų kalbos ir psichologijos dalyko Tarptautinio bakalaureato diplomo programoje. Turiu keturis magistro laipsnius – vieną jų įgijau ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Čia sėkmingai baigiau „Švietimo lyderystės“ magistro programą. Šiuo metu rengiu disertaciją apie lyderystės kompetencijų atmokimą švietimo vadybos kontekste ir siekiu įgyti vadybos daktaro laipsnį. Šalia išvardintų veiklų esu Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų išorės vertintojas, vietinių ir tarptautinių edukacinių projektų organizatorius, lektorius ir autorinių seminarų vadovas, konsultuojantis įvairiais švietimo ir strateginio planavimo klausimais. Laisvalaikiu savanoriauju, aktyviai keliauju, skiriu laiką literatūrai, rašymui ir šokiui.
Kokie darbai Jūsų laukia kaip ISM „Švietimo lyderystės“ programos direktoriaus?
Pagrindinis mano, kaip „Švietimo lyderystės“ programos vadovo, uždavinys – užtikrinti aukštą „Švietimo lyderystę“ studijuoti pasirinkusių švietimiečių studijų kokybę. Tai yra stiprios dėstytojų komandos telkimas, formavimas ir mokymas, profesionali komunikacija ir pagalba programos studentams, aktyvus bendradarbiavimas su kitais ISM darbuotojais ir socialiniais partneriais, prasmingas „Švietimo lyderystės“ programos alumnų telkimas bendriems edukaciniams projektams ir tinklaveikai, įžvalgus naujų, aukštą potencialą turinčių studentų pritraukimas studijuoti prasmingiausią ir didžiausią poveikį turinčią magistrantūros programą Lietuvoje.
Kokią „Švietimo lyderystės“ programos viziją turite?
Mano programos vizija sutampa su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto šūkiu: „Vienu žingsniu priekyje.“ Telkdamas šioje programoje dirbančius savo srities profesionalus, socialinius partnerius, programą studijuojančius ir ją baigusius švietimiečius, norėčiau sukurti įvairiapusio mokymosi erdvę. Ji apimtų paskaitas, neformalius susitikimus, kompetenciją stiprinančius edukacinius renginius Lietuvoje ir užsienyje, tinklaveiką stiprinančias sesijas. Tikiu, kad stipri, motyvuota ir švietimo vadybą išmananti bendruomenė gali realiai keisti Lietuvos švietimą progresyviųjų pasaulio švietimo sistemų linkme ir kurti mokyklose tokį mikroklimatą, kuriame vyrautų pasidalytoji lyderystė bei nuolatinio augimo ir inovacijų kultūra.
Kaip manote, ką švietimo ekspertams duoda žinių tobulinimas „Švietimo lyderystės“ programoje?
„Švietimo lyderystės“ programa ypatinga keliais aspektais. Pirma, asmenys, pasirinkę studijuoti šią programą, mokosi iš savo srities ekspertų, dirbančių įvairiose Lietuvos ir užsienio švietimo ir verslo organizacijose, švietimo politiką formuojančiose institucijose. Dėl aukštos dėstytojų ekspertinės kompetencijos programos studentai įgyja platų požiūrį į tai, kaip valdoma švietimo organizacija, kaip kuriama jos kultūra ir užtikrinama kokybė. Antra, čia mokomasi per praktiką ir patyrimą. Paskaitose ir seminaruose studentai nagrinėja įvairius su organizacijų vadyba susijusius atvejus, atlieka praktinius ir projektinius darbus, aptaria realias problemas ar iššūkius, kylančius jų darbiniame kontekste. Trečia, šią programą pasirinkę studentai įsilieja į aktyvių, entuziazmo ir idėjų kupinų bendraminčių būrį – jie ne tiek nori patys tobulėti, kiek nori tobulinti švietimą.
Tokia bendruomenė įkrauna, motyvuoja, padeda augti, o jei reikia, ir rasti taip rūpimus atsakymus. Galiausiai programą vainikuoja magistro darbas, kuris orientuotas į Lietuvos švietimo sistemos tobulinimą, o viena iš tiriamojo darbo dalių – praktinis jo pritaikomumas. Taigi studentai, gilindamiesi į jiems aktualų klausimą, atlikdami pasirinkto pobūdžio empirinius tyrimus, pateikdami rekomendacijas praktikams bei švietimo formuotojams, gali tiesiogiai prisidėti prie mokslu grįsto Lietuvos švietimo bendruomenės augimo.
Pats esate „Švietimo lyderystės“ alumnas – ką pasiėmėte iš šios programos?
Šalia viso to, kas pateikta, atsakydamas į prieš tai užduotą klausimą, pridėčiau dar keletą dalykų. Pirma, iš programos pasiėmiau daugybę praktinių pavyzdžių, kuriuos pritaikiau ar bent jau išbandžiau vadovaudamas vienai geriausių Lietuvos gimnazijų. Antra, būdamas tarp bendraminčių, pasikroviau naujomis idėjomis, švietimo vizijomis, padrąsinau save išeiti iš komforto ribų ir atradau aiškesnę profesinio veikimo kryptį. Be to, įsigijau naujų draugų. Trečia, rašydamas magistro darbą, atsakiau į sau rūpimą klausimą, kokį poveikį švietimo organizacijai turi tai, kad vadovas savo darbuotojų prašo grįžtamojo ryšio apie savo veiklą. Tik pristatęs savo tyrimo išvadas ir rekomendacijas, supratau, kad magistro darbe nagrinėta problematika aktuali ne vienam mokyklų vadovui. Vėliau su jais turėjau galimybę dalintis ne tik tyrimo rezultatais, bet ir aptarti galimas vadovo komunikacijos mokykloje galimybes. Džiaugiuosi, kad tuo galėjau prisidėti prie Lietuvos švietimo gerinimo.
Lietuvos švietimiečiai pastaruoju metu patiria daugybę iššūkių, neapibrėžtumo, susiduria su pokyčiais, kuriuos turi įgyvendinti. Kas, Jūsų nuomone, padeda išlikti stipriems ir nuosekliems siekiant savo tikslų?
Atsakyti į šį klausimą galiu tik remdamasis asmenine patirtimi ir tuo, kaip save stiprinu, kai iš tiesų būna sunku. Galbūt šis patarimas atrodys naivus tiems, kurie tikėtųsi atsakymo, susijusio su atsigręžimu į vaiką, tikėjimu švietimo prasme ir misija ar veikimu iš pašaukimo. Kai būna iš tiesų sunku ir atrodo, kad jau norisi viską mesti, svarbu šiek tiek atsitraukti, užsimerkti ir mintimis grįžti į tą momentą, kai nusprendei eiti tuo keliu, kuriuo eini: mokytojo, direktoriaus ar jo pavaduotojo. Pabūti tame momente, kiek įmanoma labiau pajusti tą emociją, kurią tuomet jautei, o tada atsimerkti ir nusišypsoti. Iššūkiai ir neapibrėžtumas egzistavo visais laikais, svarbu neįsisukti į negatyvias mintis ir eiti pirmyn, nes tamsius debesis visada prasklaido šviesa.
Kaip apibūdintumėte ISM „Švietimo lyderystės“ bendruomenę?
Šilti, bendruomeniški, ambicingi, kupini idėjų, aktyvūs, smalsūs ir šiek tiek pakvaišę švietimo entuziastai, kurie, kurdami geresnį ateities švietimą Lietuvoje, turi jėgos ir noro atskleisti savo prigimtinį potencialą.
Daugiau apie „Švietimo lyderystės“ programą sužinokite ČIA.
