Pirmieji studijų metai, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos bakalauro studijų programoje Politikos įvadą klausantys studentai jau patys drąsiai tyrinėja vykstančius politikos pasaulio įvykius ir prieina prie netikėtų išvadų. Ne tik politikų posėdžių salėse, bet ir pirmo kurso studentų darbuose sprendžiama, kaip Lietuvai ir pasauliui atlaikyti krečiančius neramumus.
Pirmakursiai Patricija Dobrovolskytė ir Ainaras Butkus entuziastingai dalinasi savo atradimais ir lydėjusiais iššūkiais rašant kursinius darbus. Pašnekovai pasakoja, kaip mokantis politikos ir ekonomikos keitėsi jų požiūris į pasaulio tikrovę, o pirmieji kursiniai darbai atspindi šį dinamišką vystymąsi. Studentai atvirauja, jog rašant pirmuosius kursinius darbus, jų išankstinės nuostatos apie juos supančią aplinką iš esmės pasikeitė.
Dobrovolskytė savo darbe nagrinėjo politinio režimo įtaką valstybės reakcijai kilus kariniam konfliktui kaimyninėje šalyje. Anot pašnekovės, buvo labai mažai laikotarpių, kai ši tema nebuvo aktuali. O ypatingai reikšminga ji tampa šiuo metu, kai kariniai konfliktai kyla arčiau mūsų ir skiriame tam dar didesnį dėmesį. „Tuo pačiu kartais darome išvadas kliaudamiesi išankstiniais nusistatymais arba paviršutiniais įspūdžiais. Svarbu matyti problemos loginę struktūrą ir apmąstyti skirtingus jos raidos variantus“, – įsitikinusi pašnekovė. Ji patvirtina, kad darbo pradžioje iškėlusi hipotezę, kad diktatoriai, kilus kaimyninėse šalyse kariniam konfliktui, reaguos greičiau negu demokratinio valdymo šalys, vėliau ją pakeitė.
Pašnekovė priduria, kad mes dažnai darome tam tikras išvadas net neištyrę situacijos iki galo. „Taip buvo ir su hipoteze, kurią iškėliau: diktatoriai, kilus kaimyninėse šalyse kariniam konfliktui, reaguos greičiau negu demokratinio valdymo šalys“, – pasakoja P. Dobrovolskytė ir sako, kad galų gale paaiškėjo, jog kilus kariniam konfliktui demokratinio valdymo šalys, dėl jų rinkėjų ir visuomenės spaudimo reaguos greičiau negu autoritarinės valstybės vadovai.
Ekonomikos ir politikos programos direktoriaus dr. Vincento Vobolevičiaus teigimu, daug empirinių tyrimų atskleidžia tokią dinamiką – diktatoriai, net turėdami galimybių stipriai veikti, stokoja motyvacijos, jų veikimą apsunkina sisteminė korupcija. O demokratiniai lyderiai, kai juos veikti paskatina piliečių palaikymas, veikia daug efektyviau ir stipriau.
Tuo metu pirmojo kurso studentas A. Butkus rinkosi visai kitą kursinio darbo temą. Jis analizavo politinės ideologijos įtaką valstybės ilgalaikiam ekonomikos augimui. „Paskaitose esu girdėjęs, kad verslui draugiškos partijos sukuria palankesnę aplinką ekonominiam šalies augimui. Vis dėlto, išsikėliau hipotezę, kad valstybės ilgalaikis ekonominis augimas yra geriausias, kai valdo darbininkų partijos, kurios atstovauja mažiau uždirbančiųjų interesus. Ir tai iš esmės man pačiam yra asmeninis iššūkis, nes aš šiuo darbu teigiu tai, ką man emociškai nepatogu priimti.“ Anot A. Butkaus, įdomiausia jam buvo tai, kad darbuotojų interesus atstovaujančios partijos iš tikrųjų augina valstybės ekonomiką ir tai daro tam tikras būdais, pavyzdžiui, užtikrinant viešųjų paslaugų sektoriaus kokybę ir spartą.
„Jeigu darome prielaidą, kad darbininkų interesus atstovaujančias partijas renka darbininkų klasės atstovai – žmonės, kurie turi šiek tiek mažiau pajamų, galime tikėtis, kad šios partijos, būdamos valdžioje, siekia užtikrinti viešojo sektoriaus kokybę tam, kad patenkintų savo rinkėjus – darbininkų klasę“. Anot A. Butkaus, kadangi šios partijos teikia daugiau ir geresnių viešųjų paslaugų, darbininkų vaikai įgyja nemokamą kokybišką išsilavinimą bei sukuria daugiau vertės ateityje. Tokiu būdu auga ir valstybės ekonomika.
Pirmojo kurso studentas pasakoja, kad rimtų politinių temų nagrinėjimas ir mokslinių modelių kūrimas suteikia pasitikėjimo savimi, savo akademiniu mąstymu ir akademiniais sugebėjimais. „Aš esu pirmakursis, man yra 20 metų, o aš jau kuriu mokslinius modelius. Na, jeigu jūs man prieš metus būtumėte pasakę, man tai atrodytų kaip nesuvokiamas dalykas“.
Ekonomikos ir politikos programos direktorius pastebi, kad šiuo istoriniu laikotarpiu net ir pirmųjų kursų studentai ryžtingai analizuoja ne pačius paprasčiausius, bet visuomenei aktualiausius procesus. „Užuot pasirinkę temas, su kuriomis galėtų lengviausiai „prasisukti“, studentai renkasi modeliuoti sudėtingus klausimus, susijusius su karu Ukrainoje, rinkimais Lietuvoje ir JAV, migracijos srautais Europoje. Taip jie patys susikuria sau galimybę suprasti ir išmokti daugiau“, – teigia dr. V. Vobolevičius.
Dobrovolskytė savo ruožtu pasakoja, kad politikos ir ekonomikos studijos paskatina išeiti iš savo komforto zonos: „Per stojamuosius ar studijų muges bei šnekant su vyresniais studentais atrodo, kiek čia visko bus daug studijuojant politiką ir ekonomiką ir apima šioks toks išgąstis: aš, būdama tokių metų, irgi tiek darysiu. Bet studijuodama esu natūraliai įvedama į visa tai. Tuo pačiu pastebiu, kad ilgainiui pradedu mąstyti naujai, kritiškai“.
Rašant darbą pirmakursė sakosi galėjusi panaudoti visus įgūdžius ir žinias, kuriuos įgijo ir teigia, kad minėtas išėjimas iš komforto zonos buvo lydimas stipraus aplinkinių paskatinimo.
