ISM Vadybos ir ekonomikos universitete atliktas tyrimas rodo, kad egzistuoja teigiamas ryšys tarp įmonės dėmesio tvarumui ir jos vertės. Verslo veiklos poveikis klimato kaitai diskutuojamas nuolat. Įmonės jau dabar yra raginamos pateikti su tvarumu susijusius veiklos duomenis. Pagrindinis iššūkis tvarumo duomenų apskaitoje yra duomenų kokybė ir jų prieinamumas. Vis tik rūpintis tvarumu verslui vertėtų ne tik dėl privalomų ataskaitų.
Trys tvarumo indikatoriai – aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena (angl. ESG) – turi reikšmingą ir teigiamą ryšį su įmonių akcijų rinkos verte Norvegijoje ir Baltijos šalyse. Tyrimą atlikusios ISM „Verslo tvarumo vadybos“ magistro studijų alumnės Barboros Dulkytės teigimu, tai svarbi išvada, kuri taip pat patvirtina ir kitose šalyse atliktų tyrimų išvadas.
Anot B. Dulkytės, tvarumas neretai visuomenėje vertinamas dviprasmiškai. Yra arba labai stiprus tikėjimas tvaria gyvensena ar tvariu verslu, arba skeptiškas nusiteikimas. Vis dėlto, A. Dulkytė teigia, kad gilinimasis į šią sritį padėjo suprasti – tvarumas yra labai daugiasluoksis. „Ir tai, be abejo, yra labai svarbus prioritetas tiek globaliu ir valstybiniu, tiek įmonių lygmeniu“, – teigia A. Dulkytė.
Tuo metu SEB banko Tvarumo duomenų vadovas Baltijos šalyse Dovydas Šakinis tyrinėjo veiksnius, kurie labiausiai padeda ir trukdo tvarumo duomenų apskaitos įgyvendinimui. D. Šakinis tyrė realią situaciją savo darbovietėje ir siekė, kad tyrimo atradimai būtų naudingi tiek akademine prasme, tiek organizacijai, kurioje dirba. Tai svarbu, nes kokybiški duomenys yra labai reikšmingi ne tik tvarumo apskaitai, bet ir organizacijos finansinių bei strateginių sprendimų priėmimui.
„Bankas pats tiesioginio anglies dvideginio pėdsako palieka labai nedaug, tačiau finansuoja daugybės įvairaus dydžio įmonių veiklą ir todėl prašo reikalingų duomenų“, – pasakoja pašnekovas ir priduria, kad pagrindinis trukdis, vykdant tvarumo duomenų apskaitą, yra duomenų kokybė ir jų (ne)prieinamumas.
„Bankai, tiesiogiai bendraudami su klientais, skatina juos tinkamai rinkti, apdoroti ir pateikti tvarumo duomenis. Vis dėlto, įmonių duomenų kokybė ir prieinamumas bankams yra vienas didžiausių iššūkių“, – paaiškina D. Šakinis.
Anot pašnekovo, bankų veiklą reguliuojantis Europos centrinis bankas nurodo atskleisti finansuojamas anglies dvideginio emisijas. Taip pat – nustatyti tikslus ir sumažinti finansuojamas emisijas iki sutartų metų tam tikrą procentą. Taigi tikslai yra griežtai reguliuojami, įvardinant, kokie jie gali būti ir kaip jie gali būti pasiekiami.
„Pirmas žingsnis bankui yra susiskaičiuoti finansuojamas emisijas, o po to – įvardinti tikslus ir judėti link tų tikslų formuojant ir įgyvendinant savo verslo strategiją“, – teigia ISM „Verslo tvarumo vadybos“ studijas baigęs D. Šakinis.
B. Dulkytė priduria, kad įmonės turi ne vieną priežastį rinktis tvarią veiklą – ne tik dėl svarbių institucijų reikalavimų. Tyrėja įvardina keturias pagrindines priežastis, kodėl įmonės įsitraukia į tvarumo iniciatyvas. Pirmoji, žinoma, susijusi su klimato kaita. Antra – auga suinteresuotųjų šalių, tokių kaip investuotojai, akcininkai, klientai, lūkesčiai, susiję su atitinkamais įmonės duomenimis ir ataskaitomis. Kita priežastis – tai reguliaciniai tvarios veiklos lūkesčiai, kurie taip pat auga.
„Paskutinis, ne mažiau svarbus, yra finansiniais motyvas. Tai – su verslo tvarumu susijęs padidėjęs įmonių finansinis pelningumas, finansinė grąža. Bet yra ir nefinansinė motyvacija. Tai įmonės reputacija. Ji parodo, kaip įmonė vertinama visuomenėje“, – paaiškina pašnekovė.
Taigi, įmonės turi ne vieną priežastį sieti savo veiklą su tvarumo tikslais, tačiau nemažiau svarbu tinkamai rinkti, apdoroti ir pateikti tvarumo ataskaitose kokybiškus duomenis.
Daugiau apie ISM „Verslo tvarumo vadybos“ magistrantūros studijas sužinokite ČIA.
