A. Nakrošienė. Kaip darbo rinkos taisykles keičia YOLO ekonomika?
2022-01-11


Doc. dr. Audronė Nakrošienė, ISM Executive MBA studijų direktorė

Pandemijos sukelto streso ir izoliacijos jausmo paveikti darbuotojai šiandien neretai permasto savo vertybes, darbo, laisvalaikio bei atlygio santykį ir priima radikalius, karjerą keičiančius sprendimus. Vis smarkiau jaučiamas noras laimingai gyventi ŠIANDIEN, o ne rytoj ne vieną privertė kvestionuoti tradicinį darbo nuo 9 iki 18 val. principą, masiškai atlaisvinti darbo vietas ir gyventi YOLO ekonomikos (angl. k. You Only Live Once, liet. k. gyveni tik kartą) principu.

Žmonės palieka darbus

YOLO ekonomikos dalyvių pasaulėžiūra grįsta noru save realizuoti, užsiimti pasitenkinimą atnešančia veikla, pačiam kurti savo dieną, reguliuoti darbo valandas, pasirinkti darbo vietą. Tokį gyvenimo būdą pasirinkę žmonės neretai įgyvendina savo svajones, keliauja po pasaulį, savo hobius paverčia verslu, o svarbiausia, išpildo savo poreikius ir gyvena pagal savo vertybes.

Vis daugiau žmonių pasirenka laisvai samdomo darbuotojo rolę ar naudojasi hibridinio darbo galimybe, todėl nestebina ir naujausia statistika. „Microsoft“ atliktas „Work Trend Index“ rodo, kad metų bėgyje daugiau nei 40 proc. darbuotojų visame pasaulyje svarsto palikti savo darbo vietas. Per 46 proc. darbuotojų planuoja karjeros pokytį, tiek pat procentų ketina persikelti ir dirbti nuotoliniu būdu iš kitos vietos.

YOLO ekonomikos varikliai

YOLO ekonomikos dalyvių skaičių augina keli pagrindiniai dalykai. Pirma, pasaulyje vis intensyvėja perdegimą patiriančių žmonių skaičius. „Women in the Workplace” ataskaitoje pateikiami duomenys, jog 2020 m. perdegimo simptomus jautė 32 proc. apklaustų moterų ir 28 proc. vyrų. 2021 m. šie skaičiai išaugo iki 42 proc. moterų ir 35 proc. vyrų.

Antra, pandemijos sukelta nežinia ir nestabilumas ne vieną darbuotoją paskatino iš naujo pažvelgti į savo darbą, įvertinti jo ateities perspektyvas, atkreipti dėmesį į beiskeičiančius procesus. Dažnas suabejojo savo turimos profesijos potencialu, suprato naujų kompetencijų bei persikvalifikavimo poreikį ir nusprendė tapti universalesniais. Žinoma, ne vienas savo darbovietę paliko įkvėptas ieškoti naujų galimybių, imtis didesnių iššūkių, priimti rizikingesnius sprendimus.

Kita ryškiai matoma tendencija – noras pačiam planuotis savo darbo dieną. Vieni nuotolinio darbo galimybes pamatę darbuotojai visiškai nebenori grįžti į biurus, kiti siekia išlaikyti bent hibridinio darbo galimybę. Tokių sąlygų savo kolektyvui nesuteikiančios ir darbuotojus į biurus šimtu procentu siekiančios sugrąžinti organizacijos neretai susiduria su savanoriškai įmonę paliekančių darbuotojų problema.

Ir žinoma, vienas svarbiaurių YOLO ekonomikos variklių – noras būti laimingu šiandien, o ne rytoj ir ryžtas realizuoti savo svajones.

Tamsioji YOLO ekonomikos pusė

Darbuotojų noras save realizuoti ir dingusi baimė gyventi be stabilaus darbo, keičia darbo rinkos taisykles ir vadovus priverčia gerai pasukti galvą, kaip išlaikyti darbuotojus bei pritraukti talentus. Organizacijos turi pergalvoti savo strategijas ir ieškoti darbuotojus motyvuojančių naudų.

Vadovas daugiau laiko turi skirti vidinei komunikacijai, asmeniniam pokalbiui su darbuotoju. Keičiasi tikslų dėliojimo principas – dėl nepastovumo neretai jie iškeliami trims mėnesiams, o ne metams, kaip buvo įprasta iki šiol.

Egzistenciniai klausimai kyla ir patiems lyderiams. Neretas jų šiandien pradeda kvestionuoti savo tikslus, organizacijos ir savo vertybių sutapimą, kompanijos ir asmeninę misiją. Svarbias pozicijas pradeda užimti gilesni dalykai, kaip pridėtinės vertės kūrimas darbuotojams, visuomenei ir valstybei.

Taigi, pandemija neatpažįstamai pakeitė darbo rinką. Darbuotojai atrado naujas galimybes, vadovai susidūrė su unikaliais iššūkiais, tačiau ir vieni, ir kiti atsigręžė į savo vidines vertybes ir norą būti laimingais. Išpuoselėti biurai ir net finansinis atlygis prarado prasmę, nes ne vienas žmogus pamatė, kad laimingam gyvenimui kartais užtenka visai nedaug. O toks požiūris suteikė stimulo siekti savo laisvės ir laimės. Išryškėjo žinių gavimo poreikis, noras tobulėti, auginti savo kompetencijas, o svarbiausia – ryžtas ir drąsa keistis.