Tyrimas: kaip COVID-19 paveikė Lietuvos verslą?
2020-06-17

Lietuvos verslui Covid-19 atsiliepė skaudžiai – beveik 87 proc. įmonių pajuto neigiamą koronaviruso poveikį, per 70 proc. verslų pajamos smuko, atšaukus karantiną didžioji dauguma tikisi neigiamos ekonominės aplinkos, tačiau darbuotojus stengiasi išsaugoti. Tokius rezultatus atskleidė Beno Adomavičiaus, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Strateginio valdymo modulio vadovo, atlikta išskirtinė Lietuvos vadovų ir įmonių savininkų apklausa, kuria siekta nustatyti COVID-19 sukeltos krizės poveikį verslui.

Apklausoje dalyvavo 343 respondentai, iš kurių 85 procentai aukščiausios grandies vadovai (generaliniai direktoriai, padalinio/funkcinės srities vadovai ir pan.) bei įmonių savininkai, akcininkai. 

Sutrikdyti verslo procesai

Tyrimo metu aiškintasi, kokį neigiamą COVID-19 poveikį pajuto verslų savininkai ir vadovai. Net 61 proc. respondentų kaip neigiamą koronaviruso krizės padarinį įvardijo darbą nuotoliniu būdu, 59 proc. svarbių renginių ar susirinkimų atšaukimą, 59 proc. sumažėjusias įmonės pajamas, 56 proc. sumažėjusią prekių ar paslaugų paklausą.

Atliktos apklausos respondentai kaip neigiamą poveikį verslui taip pat įvardijo atidėtus apmokėjimus už atliktas paslaugas, dėl darbo iš namų sumažėjusį efektyvumą, sumažėjusį užsakymą iš užsienio rinkų, žaliavų ar kitų medžiagų pristatymo trikdžius, visiškai sustabdytą įmonės veiklą ir t.t.

4 proc. apklausos respondentų teigė neigiamo poveikio nepajutę. 

Sumažėjo pajamos

Tyrimo metu įmonių savininkai bei vadovai buvo paprašyti įvertinti COVID-19 poveikį įmonės finansinei padėčiai. Net 86.9 proc. respondentų teigė pajutę neigiamą COVID-19 krizės poveikį jų įmonių finansinei padėčiai. 

„Koronaviruso krizei suvaldyti įvesti apribojimai neigiamai paveikė beveik 87 proc. respondentų verslų pajamas. Iš jų net 60.7 proc. poveikį įvertino kaip reikšmingai neigiamą. Beveik 8 proc. verslų COVID-19 situacija atnešė ir finansinę naudą, tačiau matome, kad pralošusių šioje situacijoje yra žymiai daugiau nei laimėjusių“, – sako B. Adomavičius.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad lyginant vasarį ir kovą gautas pajamas, 70% respondentų įmonių pajamos sumažėjo. Vidutiniškai sumažėjimas siekia 47 proc. 
19 proc. respondentų teigia, kad jų pajamos nepakito, o 10 proc. respondentų pajamos padidėjo 27 proc. 

„7 iš 10  respondentų pajamos sumažėjo. Sumažėjimas siekia per 47 proc.  Šis skaičius yra labai didelis. Tipiškai mes tokį smarkaus pajamų kritimą matome tik atskiruose sektoriuose, tuo tarpu respondentų pranešamas pajamų sumažėjimas apima įvairiausių sektorių įmones. Žinoma, po karantino tam tikra dalis atsigaus. Tiesa, 10 proc. respondentų nurodė apie pajamų augimą, tačiau jis siekia vidutiniškai 27 proc. Tad kiekvienai įmonei, kuriai situacija pagerėjo, tenka 7 verslai, kuriems situacija pablogėjo. Vidutinis pagerėjimas – 27 proc. pajamų, tuo tarpu vidutinis nukritimas yra vidutiniškai 47 proc. Beveik dvigubai daugiau. Pralošusių yra ženkliai daugiau, jų praradimai gerokai didesni, o laimėjimai sąlyginai nėra dideli“, – sako ISM Vadovų magistrantūros Strateginio valdymo modulio vadovas B. Adomavičius. 

Verslai darbuotojus stengiasi išsaugoti

Nors įmonių pajamos ženkliai sumažėjo, tačiau tik mažiau nei pusė organizacijų imasi darbuotojų mažinimo. Tyrimo rezultatai parodė, kad darbuotojų skaičių mažino 34 proc. įmonių (sumažėjimas siekia vidutiniškai 19 proc.). 63 proc. įmonių darbuotojų skaičius nekito. 4 proc. įmonių darbuotojų skaičius išaugo (vidutiniškai 5 proc.).
„Matome, kad įmonių vadovai ir savininkai darbuotojų atleisti neskuba. Pajamos sumažėjo 70 proc. įmonių, tačiau tik pusė iš jų mažina darbuotojų skaičių ir atleidžia apie 19 proc. žmonių. 63 proc., nors finansiškai ir sunku, skubių sprendimų nedaro ir darbo vietas stengiasi išsaugoti. Tai daroma žmones išleidžiant į prastovas, atostogas ar pan. Tačiau karantinui užsitęsus situacija gali krypti darbuotojų nenaudai“, – komentuoja B. Adomavičius. 

Mano, kad rinka stagnuos

Apklausos metu vadovų buvo klausiama, kokios ekonominės aplinkos po karantino atšaukimo jie tikisi likusiems 2020 metams. 

Rezultatai parodė, kad neigiamai nusiteikusių respondentų (56%) yra dvigubai daugiau negu teigiamai (28%). Lūkesčių vidurkiai yra neigiami aplinkos požiūriu likusiems 2020 m. Optimistiškesnis respondentų požiūris į esminius struktūrinius pokyčių verslo šakoje.

„Respondentai mano, kad atšaukus karantiną ekonominė aplinka bus neigiama – ekonomika stagnuos, mažės vidinė paklausa, lyginant su pernai metais paklausa sumažės eksporto rinkose.  Jie taip pat mano, kad įmonės mažiau rizikuos, elgsis konservatyviau. Natūralu, kad dauguma respondentų šiems metams nusiteikę neigiamai. Tačiau tai reiškia, kad verslai taupys. Lūkesčio pasekmė yra elgsena. Jeigu jie galvos, kad bus blogai – tuomet elgsis taip, kad apsisaugotų. O tai reiškia, kad jeigu visi veiks konservatyviai ir taupys – krizė bus tik gilesnė“, – komentuoja B. Adomavičius. 

Krizė atneš ilgalaikius pokyčius

Apklausos metu respondentų taip pat buvo prašyta pasidalinti prognozėmis, kokie bus ilgalaikiai pokyčiai jų įmonės aplinkoje 2021 m. ir vėliau. 200 respondentų mano, kad dalis verslų nukentės (restoranai, avialinijos), tačiau 2021 jau pradės atsigauti. 164 teigia, kad padidės internetinės prekybos apimtys, 125 sako, kad gyventojai rečiau keliaus į užsienį, 103 svarsto, kad sumažės įmonėse vidutinis atlyginimas, 80 mano, kad viskas sugrįš į įprastas vėžias. 

„Rezultatai rodo, kad didžioji dalis verslininkų tikisi 2021 metais matyti tam tikrą atsigavimą. Paspartės internetinės prekybos apimtys, gyventojai rečiau keliaus į užsienį. Tai reiškia, kad tikimasi turizmo sektoriaus augimo šalies viduje. Tačiau galima tik svarstyti, kiek vidinė paklausa kompensuos užsienio turistų srauto nukritimą“, – komentuoja B. Adomavičius.

COVID-19 pakeitė daugelio įmonių darbo specifiką ir privertė prisitaikyti, tad koronaviruso sukelta krizė atneš ilgalaikių negrįžtamų pokyčių įmonių veiklose. 109 respondentai įvardija, kad pasibaigus krizei paspartins el. komercijos priemonių (galimybių įsigyti tiekiamas prekes/paslaugą) diegimą. 105 sako, kad darbuotojams  suteiks darbo nuotoliniu būdu  galimybę, 105 investuos į spartesnį įmonės vidinių procesų skaitmenizavimą, 73 respondentai kaups apsauginių priemonių atsargas, 53 darbuotojus rečiau siųs į komandiruotes, 30 žaliavų tiekėjų ieškos kitose rinkose.

„Po krizės ne viskas grįš į senas vėžias. Iš vadovų atsakymų galima daryti išvadas, kad paspartės procesų skaitmenizavimas, daugiau žmonių galės dirbti iš namų. Tad karantino sukurta realybė dalinai pasiliks“, – komentuoja B. Adomavičius.