Šiandienos darbuotojas išgyvena nuolatinį nerimą: kaip jam padėti?
2020-11-05

Laura Rimkutė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Organizacijų pokyčių modulio dėstytoja

Šiandienės situacijos pasekmė – nerimas, kurio režime šiuo metu veikia didžioji dalis pasaulio žmonių. Mat dėl pandemijos daug dalykų pakibo ore, o nežinomybės statusas ne vieną atsekė ir į darbo vietą. Šią emocinę būklę žmonės išgyvena daug sunkiau, nei neigiamas žinias ir jų nenaudai priimtą sprendimą. Kodėl taip yra?

Nežinomybėje įstrigęs žmogus jaučia nuolatinę grėsmę

Netikrumą žmogaus smegenys interpretuoja kaip grėsmę, nesaugią situaciją. Tokioje būsenoje įsijungia visi saugos mechanizmai ir atsiranda įtampa. Pakitusi emocinė būsena trukdo susikaupti, efektyviai dirbti, išgyvenama daug mažiau pozityvių emocijų ir nesugebama atsipalaiduoti.

Nežinioje esančių žmonių situacija emociškai daug sudėtingesnė nei nenaudingą sprendimą gavusių asmenų. Pavyzdžiui, atleistas žmogus daug greičiau galės judėti į priekį nei tas, kuris nežino – jo paslaugų kompanija atsisakys, jį pasiliks ar išleis į prastovas….Imkime tą patį darbo netekties pavyzdį. Tokiu atveju žmogaus organizmas pereis penkias klasikines stadijas: neigimą, pyktį, depresiją, susitaikymą, kuris kai kuriais atvejais įvyksta labai greitai, ir veiksmų ėmimąsi. Nežinomybėje esantis žmogus jokių veiksmų imtis negali. Jis savotiškai įstrigęs nuolatinės grėsmės būsenoje.

Dabartiniame kontekste tokių nežinomybėje esančių žmonių labai daug. Vieni sektoriai paveikti mažiau, kiti daugiau, tačiau bet kokiu atveju žmonės jaučia tiek nerimą, tiek baimę dėl savo ateities.  

COVID-19 situacija suardė žmogaus rutiną, todėl sugriuvo įprastinė dienotvarkė, kuri gyvenimą darė stabilų ir jį leido suvokti, kaip saugų. Nors gyvenant įprastomis sąlygomis rutina laikoma priešu, varginančia monotonija iš kurios siekiama ištrūkti, atsidūrus nesaugioje aplinkoje rutina yra pagrindinis dalykas, padedantis žmogaus smegenis nurimti. Kai dalykai kartojasi, vyksta taip, kaip visada, žmogus gali šiek tiek atsipalaiduoti. Tad nežinioje atsidūrę žmonės, turėtų bandyti bent dalinai išlaikyti įprastinę rutiną ar susikurti naują.

Emocijų negalima vengti

Be bandymų grįžti į įprastinę rutiną, su nežinomybe, kurią lydi stresas bei nerimas, susidoroti ar bent ją sumažinti pavyks rūpinantis savo emocine bei fizine būsena. Žmogus turi pakankamai laiko skirti miegui, sveikai maitintis, palaikyti aktyvų fizinį režimą. Dirbant su savo emocijomis, itin dažnai pagelbėti gali „RAIN“ modelis.

Juo vadovaujantis, pirmiausia žmogus turi atpažinti savo emocijas ir leisti joms būti. Savo jausmus reikia išgyventi, nes kitu atveju vieną dieną galima tikėtis staigaus ir netikėto jų proveržio.

Atpažinus emocijas ir leidus joms būti žengiama prie kito etapo – tyrinėjimo. Emocijos nagrinėjamos, aiškinamasi, kokią kūno vietą joms užplūdus skauda, maudžia ir pan. Įsigilinus į savo savijautą reikia demonstruoti meilę sau – rūpintis savimi, pareikšti sau vidinę užuojautą, atjautą, būti švelniu su savimi, nekritikuoti, vesti su savimi teigiamą vidinį monologą.

Sunkios situacijos plečia žmogaus komforto zoną

Kuomet stresas ir kitos išorės sukeltos neigiamos emocijos paliečia darbuotojus, itin svarbu, kad savo rolės nepamirštų vadovas.Tokiose situacijose kolektyvas pirmiausia savo žvilgsnį kreipia į lyderį ir stebi jo elgseną. Kolektyvą įkvėpti pavyks su savo emocijomis susidoroti gebančiam ir nepanikuojančiam vadovui. Komanda lyderį laiko autoritetu, į jį nukreiptas organizacijos žmonių žvilgsnis, todėl šie turi rūpintis savo psichologine ir fizine savijauta, komunikuoti su darbuotojais, kalbėtis su žmonėmis apie jų išgyvenimus, nebijoti dalintis ne tik stipriomis, bet ir silpnomis akimirkomis.

Kiekviena išgyventa situacija suteikia vidinės stiprybės ir plečia žmogaus komforto zoną. Tad šiandien išgyventa pandemija, padės nepasimesti negandoms užklupus kitąkart, nes žmogus jau žinos, kad jis su tokiomis situacijomis susidoroti yra pajėgus.