Lyderystės pamoka – naujas žvilgsnis į veidrodį | ISM
Meniu

Naujiena

Lyderystės pamoka – naujas žvilgsnis į veidrodį

Dvylikos mėnesių kelionė į save – ir iššūkis, ir prabanga šiuolaikiniam vadovui. Sąmoningai suvaldytas noras pasiekti greitų rezultatų, nauji mąstymo būdai ir ne visada malonios emocijos suvokus, kad anksčiau įprasti mąstymo ir sprendimo būdai tiko tik tam tikram kontekstui. „Naujoje situacijoje seni įpročiai gali apriboti realybės suvokimą“, – sako Vadovų MBA studijų lektorė, Lėda Turai, kuri ISM Vadybos ir ekonomikos universitete bendrauja su studijuoti nusprendusiais aukščiausio lygmens vadovais.

Daugiau negu 15–ka metų įvairių organizacijų lyderius konsultuojanti ir mokslinius tyrimus atliekanti Lėda Turai teigia, kad Vadovų MBA studijos yra skirtos pokyčių siekiantiems vadovams, norintiems mokytis ir tobulėti, keisti ir keistis.   

„Suaugę žmonės mokosi kitaip. Jie turi labai daug žinių ir patirties, tad dažnai nutinka taip, kad naujos žinios prieštarauja jų pasaulio suvokimui – įvyksta atmetimo reakcija. Todėl mokydami suaugusius žmones veikiame jų įprasminimo (angl. sense-making) procesus. Harvardo universitete profesoriai ne vieną dešimtmetį atlieka tyrimus ir nagrinėja žmonių gebėjimo įprasminti ir jų mąstymo brandos sąsajas. Taigi, tyrimų, kuriuose dalyvavo tūkstančiai organizacijų ir vadovų, išvados rodo, kad aukštesnėje raidos stadijoje esantys vadovai yra efektyvesni lyderiai, pasiekia geresnių finansinių rezultatų“, – pabrėžia lektorė.

Anot ekspertės, skaitmeninės transformacijos eroje Vadovo 4.0 gebėjimas mąstyti kompleksiškai padeda kurti išskirtinį pranašumą nuolat kintančioje aplinkoje, kai vakarykščiai sprendimo būdai, daug kartų pasiteisinę praeityje, šiandien gali būti neefektyvūs ir nerezultatyvūs.

L. Turai pastebi, kad Vadovų MBA studijų pradžioje dalis studentų deramai neįvertina savirefleksijos įtakos pokyčiams. Todėl išugdytas gebėjimas pažvelgti į save tarsi iš šono tampa atradimu net ir ilgiau negu dešimtmetį vadovaujamas pareigas užimantiems verslo profesionalams.

– Esate atsakinga už Vadovų MBA studijų Lyderystės paskaitas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Šiandien lyderystė yra populiari mokymų ir seminarų tema, todėl pateikti studentams dar negirdėtos informacijos ir išmokyti naujų dalykų turėtų būti nelengva.

– Visų pirma, dažnai neteisingai apibūdiname mokymąsi. Pasiklausyti seminarų internete, sudalyvauti mokymuose, bet nieko nepritaikyti ir neišbandyti asmeniniame gyvenime, vadinasi, tuščiai švaistyti laiką. Manau, kad mokymasis turi keisti mąstymą ir elgesį. Todėl aš per susitikimus su studentais geranoriškai provokuoju – toks yra mano stilius.

Nedėstau iš anksto paruoštų atsakymų, nemokau daryti vienaip ar kitaip, bet skatinu intensyviai mąstyti, pažvelgti į situaciją visaip, atsižvelgti į papildomas sąlygas ir kintančius veiksnius. Juk aplink nuolat vyksta pokyčių ir ne visada galime žinoti visas mums iškilusios užduoties sąlygas.

Esu įsitikinusi, kad dinamiška verslo aplinka, pilna įvairių tarpusavyje sąveikaujančių veiksnių, reikalauja kompleksinio mąstymo. Todėl Vadovų MBA studijos yra orientuotos į vertikalų vadovų ugdymą – ugdomi ne įgūdžiai, o kompleksiški mąstymo gebėjimai. 

Pastebiu, kad studijuoti susirenka pokyčiams atviri žmonės, nebijantys keistis, eksperimentuoti. Toks nusiteikimas leidžia pasiekti ilgalaikių permainų.

 Kaip šios permainos pasireiškia?

– Vadovų MBA studijas sudaro keturi moduliai. Lyderystės modulis trunka dvylika mėnesių – ilgiau negu kiti ir tarsi apgaubia bei nuolat kvestionuoja visas įgytas žinias ir įgūdžius.

Tiek per paskaitas ir užsiėmimus, tiek individualias koučingo su studentais sesijų metu mano tikslas – sužadinti vadovų sąmoningumą keliomis kryptimis. Pirma, kad vadovai pasikeičia, kai išmoksta pažvelgti į save kolegų akimis ir suprasti, kokią įtaką daro kitiems. Antra, kad kartu su sąmoningumu padidėja suvokimas, kaip padėti kitiems tobulėti, pasiekti geresnių rezultatų, atskleisti aukščiausią potencialą.

Nagrinėjame, ką gali lemti žmonių tarpusavio sąveika, kaip atsiranda sinergijos efektas ir kaip veikia kolektyvinis intelektas – kaip jį galima padidinti, taip pat ką daryti, kad jis nemažėtų.

Taip nuo individo pereiname prie grupės ir organizacijos temos, diskutuojame apie organizacinę elgseną, kultūrą. Studentams pateikiu naujausių tyrimų, supažindinu su šiuolaikinėmis teorijomis – diskusijos ir praktinės užduotys turi aiškų teorinį kontekstą. Aktyviai taikant praktikas ir atliekant užduotis paskleidžiami pokyčių impulsai – vienos permainos įvyksta dar studijų metu, kitos – šiek tiek vėliau, trečios, apskritai, prasideda ir niekada nesibaigia.

Vienas esminių iššūkių studijų dalyviams yra pokyčių projektas (angl. action inquiry), kai jie organizacijose turi atlikti labai konkrečias projekto užduotis – išsiaiškinti, kokių pokyčių reikia organizacijai, parinkti situacijai tinkamą metodiką, aprašyti savo sprendimų ir veiksmų seką bei vidinę logiką, nustatyti, kokią naudą suteikė organizacijai, ir nuolat mąstyti, ko išmoko atlikdami vieną ar kitą užduotį, susidūrę su netikėtumais ir išėję iš savo komforto zonos.

Projekto finišo tiesiojoje jie įvertina, ką išmoko apie save, apie projektinį arba komandinį darbą. Vadovai prieina prie labai įdomių išvadų ir įžvalgų, ką jiems suteikė studijų metu išmoktų metodikų taikymas, darbas komandoje rengiant pokyčių projektą ir jį įgyvendinant savo organizacijoje. Patirtis ir mintis vadovai fiksuoja asmeniniuose lyderystės dienoraščiuose – tai padeda jiems geriau atsekti ir suvokti pokyčius, o visą pokyčių paveikslą atskleidžia baigiamoji užduotis – apmąstymų esė.

– Rašyti dienoraštį – gana neįprasta užduotis...

– Tai yra viena iš labai naudingų praktikų – paprastas užsiėmimas, kurį dažnai nuvertiname. Kadangi lyderystės dienoraštis atrodo lengva praktika, nepagalvojame, kokią didelę įtaką ji gali turėti. Vaizdžiai tariant, žmonės yra linkę labiau vertinti aukščiau kabančius vaisius, kuriuos sunkiau pasiekti, bet nepasinaudoja tuo, kas visai šalia.

Lyderystės dienoraščio pildymas yra labai prasmingas. Žmonės patys sau neretai pripažįsta: „Štai kokia įdomi mintis ir suvokimas mane dabar aplankė... bet tikriausiai po poros dienų to neprisiminsiu“. Taigi dienoraštis padeda užfiksuoti mintis, įžvalgas, emocijas, būsenas ir leidžia vėliau prie jų sugrįžti – analizuoti save, savo reakcijas į aplinką.

Studijos suteikia galimybę nuolat užsiėmusiems vadovams skirti laiko tokiai savirefleksijai – susitikimui su savimi. Stabtelėti ir pažvelgti į save iš šono, galvoti apie save yra ne tik disciplina ir įgūdis, bet, apskritai, aukštesnio lygio mąstymas, lyginant su mąstymu, kurio reikalauja konkrečių veiksmų atlikimas.

Mąstymas raštu yra ypatingas tuo, kad savo mintis paverčiame ir išskleidžiame sakiniais. Galime matyti savo minčių, įžvalgų – mąstymo ir mokymosi raidą. Visa tai tampa pagrindu rašant esė studijų pabaigoje. Rašymas sau ir apie save daugumai studentų tampa jausmingu atradimu – tarsi pirmą kartą save matant veidrodyje. Be to, skatinu dalytis refleksijomis tarpusavyje – toks bendravimas studentams būna labai svarbus, nes keičia jų tarpusavio santykius, formuoja Vadovų MBA kurso bendruomenę.

– Tad pokyčiai vyksta ne tik mąstant ir rašant apie save, bet ir bendraujant su kitais?

– Be abejo. Per studijas išbandome ne vieną pratimą ir praktiką. Vyksta nuolatinės diskusijos ir aptarimai, iš kurių vieni studentai atsirenka vienas įžvalgas, kiti sau pritaiko kitas.

Palaikome grįžtamąjį ryšį, todėl matau, kad vadovai ima kitaip dėlioti akcentus, keičiasi bendravimas ir vadovavimo stilius, nes jie ima nuolat sau priminti, pavyzdžiui, apie klausymosi svarbą. Juk atrodo, kad visi žinome, kaip svarbu klausytis kitų, tačiau iš tiesų – nei klausome, nei girdime. Skubame išsakyti savo nuomonę, darome prielaidas ir patenkame į komunikacijos aklavietes. Tad klausymasis tampa vienu iš didžiausių atradimų studijų dalyviams. Vadovai iš naujo atranda, supranta esmines komunikacijos taisykles, padedančias išvengti nesusikalbėjimų, klaidų ir konfliktų.

Nuo pat pirmų susitikimų studijos vadovams suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, nes jie atranda mokslinių terminų ir apibrėžimų savo veiklai. Jie atvirai pripažįsta: „Sužinojau, kad tai, ką darau kaip vadovas, turi tam tikrą pavadinimą. Dabar galiu operuoti sąvokomis ir tyrinėti dar platesnį kontekstą, perprasti ir taikyti metodikas“. Būtent gebėjimas pritaikyti metodikas, praktinės užduotys yra svarbi mokymosi proceso dalis, parodanti tikrąją žinių vertę.

Kad galėtume skirtinguose kontekstuose atpažinti problemas ir parinkti tinkamus sprendimo būdus, metodus, per paskaitas studentams pateikiu daug įvairios medžiagos. Žiūrime filmų ištraukas, analizuojame tyrimus ir interviu su vadovais bei mokslininkais. Studentai problemas  atpažįsta labai greitai, nes patys turi daug panašios patirties, jie gali paaiškinti savo sprendimų logiką, pateikia asmeninių pavyzdžių – jie išties žino labai daug, todėl kiekviena diskusija yra labai turininga. Vadovai lygina skirtingas savo patirtis ir sprendimus, papildo ir sistemina savo žinias.

Svarbiausia, kad studijų metu jie atranda tikslą ir kelią, kaip galėtų tvariai ir nuosekliai augti, po truputį pasikeisti ir padaryti kitokią įtaką, nes lyderystė be sekėjų neegzistuoja. O sukurti organizaciją, kurioje žmonės galėtų atsiskleisti, siekti pilnatvės ir norėtų įprasminti save, yra labai ambicingas tikslas.

***

Priėmimas į ISM Vadovų MBA studijas jau prasidėjo. Studijų pradžia – 2019 m. rugsėjo mėn.

Pirmasis priėmimo etapas vyksta iki 2019 m. balandžio 30 d.