Meniu

Naujiena

Dėmesio stygius finansiniam raštingumui mokyklose –problemų kompleksas ateityje

Jau 4–ąjį kartą gabūs šalies moksleiviai varžysis ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bei Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) organizuojamoje Ekonomikos olimpiadoje. Ekspertai vieningai sutaria, kad Lietuvos mokyklose šiai disciplinai skiriamas nepakankamas dėmesys. Kaip sudominti moksleivius, kad ekonominis raštingumas augtų?

Nuo 2014 m. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas kartu su NMA  kviečia 10–12 kl. moksleivius išbandyti jėgas Ekonomikos olimpiadoje.

„Renginio pagrindinis tikslas –  motyvuoti moksleivius ir mokytojus gilintis į ekonomiką bei kitas su ja susijusias sritis: finansus, apskaitą, politiką. Norime, kad spręsdami užduotis, moksleiviai ne vien demonstruotų savo teorines žinias, bet ir atrastų, ko galima mokytis už mokymosi programos ribų“, – pasakojo ISM Ekonomikos programos direktorius ir olimpiados iniciatorius Tadas Šarapovas.

 

Proga „pasimatuoti“ studijas

 

Ekonomikos olimpiadoje kasmet susirenka apie 100 dalyvių. Jos užduotis sudarinėja grupė ISM universiteto dėstytojų ir tyrėjų, kurių mokslinių interesų kryptys sietinos su ekonomika, finansais, apskaita, matematika. Dalis olimpiados užduočių reikalauja ne tik žinių, bet ir analitinio, loginio mąstymo įgūdžių.

 

 „Kurdami užduotis stengiamės, kad jos būtų ne tiek susijusios su mokyklose dėstoma medžiaga, bet ir atspindėtų studijų turinį universitete. Moksleiviams olimpiados metu pateikiame įvairaus sudėtingumo klausimų ir uždavinių – analogiškas užduotis pirmo kurso metu gauna ir mūsų studentai. Tad moksleiviams tai puiki proga pažinti ir suprasi, kaip studijų rezultatai testuojami universitete, patirti, kokie skirtumai tarp mokyklos ir universiteto“, – pridūrė T.Šarapovas.

Renginio organizatoriai siekia, kad Ekonomikos olimpiada būtų ne vien tik varžybos, todėl jos metu organizuoja įdomius pranešimus ekonomikos temomis tiek moksleiviams, tiek juos lydintiems mokytojams.

 

Spragos mokyklos suole

 

Lietuvoje ekonomikos mokyti pradedama 9–10 klasėje ir tam yra skiriami tik vieneri mokslo metai. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI)  švietimo centro vadovės Marijos Vyšniauskaitės, per tokį trumpą laiką moksleiviams susigaudyti ekonomikos tikrovėje ir atsirinkti pagrįstas nuomones yra labai sudėtinga.

„Realybė liūdina – ekonomikai per visus 12 mokslo metų skiriama vos 30 pamokų, jos mokoma tik nuo 910 kl. Tačiau jaunuoliai su finansais susiduria gerokai anksčiau eidami su tėvais apsipirkti, spręsdami, kaip elgtis su kišenpinigiais, santaupomis. Šeimose apie ekonomiką, finansus kalbėti nėra populiaru, o ir suaugusiųjų finansinis raštingumas, kaip rodo atlikti tyrimai, yra žemas. Mokymasis mokyklose dažniausiai yra orientuotas į žinių „kalimą“, apibrėžimų mokymąsi, o tokios su realybe nesusietos žinios greitai pamirštamos“, – teigė pašnekovė.

Švietimo centro vadovės teigimu, tenka daug bendrauti su šiuolaikiniu jaunimu ir ji pastebi, kad apie ekonomiką nemaža dalis jaunimo daugiau sužino iš žiniasklaidos – skaitydami naujienų portalus ar žiūrėdami žinias – nei mokykloje. Tačiau kaip sudominti moksleivį dalyku, kuriam mokykloje skiriama viena valanda per savaitę ir kurio egzamino laikyti nereikės?​

„Būtina ekonominę logiką aiškinti per tikrus pavyzdžius, priartinti ją prie paauglio gyvenimo – pavyzdžiui, mokantis kainodaros teorijos galima nagrinėti vadinamąjį kalafioro skandalą ar kalbėti apie tai, kiek turėtų kainuotų bilietas į festivalį. Visi nori suprasti, kaip viskas iš tikrųjų vyksta, turėti pagrįstą asmeninę nuomonę, gebėti ją argumentuoti ir remtis ja priimant kasdienius sprendimus“, – tikino M.Vyšniauskaitė.

Nacionalinės moksleivių akademijos direktoriaus Leono Narkevičiaus teigimu, yra galimybių išugdyti talentingą jaunimą, tačiau, visų pirma, švietimas turėtų būti grįstas bendradarbiavimu, o ne konkuravimu.

„Dabar naudojama reitingavimo sistema yra konkurencijos dalis. Konkuruojant mokomasi dėl rezultatų, o bendradarbiaujant – semiamasi taip reikalingos realios patirties. Antra, turėtų būti keliamas padagogo profesijos prestižas. Taip pat reikia suprasti, kad pasitelkus įvairias technologijas, atminty išlieka tik vaizdai, bet ne dalyko esmė, todėl vertėtų mokytis tradiciniu būdu. Klasikinis mokymas nėra atgyvena – be pastangų nepavyks išmokti nė vieno dalyko“, – konstatavo direktorius.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir Nacionalinė moksleivių akademija kviečia 912 kl. moksleivius dalyvauti Ekonomikos olimpiadoje, vyksiančioje lapkričio 11 d. (šeštadienį) ISM Vadybos ir ekonomikos universitete (Arklių g. 18, Vilnius). Dalyvių registracija: www.ism.lt/olimpiada2017