„Project Management Institute“ prognozuoja, kad iki 2027 m. projektų valdymo srityje dirbs per 88 milijonus žmonių visame pasaulyje, o į projektus orientuotos ekonominės veiklos vertė sudarys 20 trilijonų dolerių. Tačiau sėkmingai įgyvendinami tik 35 proc. visų projektų rodo, kad švaistoma ne tik 65 % lėšų ir laiko, tačiau drauge su nesėkmingomis iniciatyvomis prarandami milijonai, kuriuos būtų galima panaudoti organizacijos, valstybės ir visuomenės gerovei kurti. Vadovai, siekiantys projektų valdymu sukurti maksimalią naudą į projektų valdymą turi pradėti žiūrėti rimtai ir užtikrinti tinkamą savo ir komandos ekspertų paruošimą.
Projektų valdymas – daugiau nei bazinės kompetencijos
Statistika rodo, kad daugiau nei pusė visų organizacijų vykdomų projektų žlunga, tačiau dauguma įmonių projektų valdymo vis dar nelaiko vertingu įgūdžiu – tik 23 proc. kompanijų naudoja standartizuotas projektų valdymo praktikas visoje organizacijoje. Dr. Saulius Šimkonis, ISM Executive School Inovacijų ir projektų valdymo modulio vadovas sako, kad tokia situacija egzistuoja dėl susidariusio klaidingo požiūrio į projektų valdymą – dažnas organizacijos lyderis projektų valdymą vis dar laiko technine kompetencija ir nesupranta jos svarbos organizacijos strateginių iniciatyvų įgyvendinimui.
„Atmestinas vadovo požiūris į projektų vadovo rolės ir kompetencijų svarbą reiškia milžiniškus nuostolius – nuo vėluojančių projektų ir su tuo pasireiškiančiu papildomos finansinės injekcijos poreikiu iki neįgyvendintų strateginių iniciatyvų, prarastos reputacijos, sugadintų santykių su klientais, konkurencingumo mažėjimu ar prastėjančios darbuotojų motyvacijos. Visa tai greitai besikeičiančioje aplinkoje organizaciją stato į labai pavojingą padėtį“, – sako dr. Saulius Šimkonis.
Vadovas, kuris nededa pastangų sėkmingam projektų valdymui savo organizacijoje užtikrinti, neretai susiduria su situacija, kuomet organizacijoje vyrauja sumaištis – darbuotojai net nežino, jog valdo projektus, todėl jiems neskiria pakankamai dėmesio, resursų, nėra aiškaus projektų lyderio, todėl sunku pastebėti projektų nukrypimus ir laiku imtis reikalingų priemonių. Be viso to, komandos nežinojimas apie projekto vykdymą kelia ir dar vieną svarbią grėsmę – skirtingus lūkesčius. Kuomet nėra projekto inicijavimo momento, nėra ir aiškiai iškomunikuotų tikslų ir lūkesčių – juos kiekvienas komandos narys ir vadovas susikuria asmeniškai. Tačiau projekto pabaigoje paaiškėja skirtingi užsibrėžti tikslai, organizacijoje keliantys įtampą ir konfliktines situacijas.
Projektų valdymas – eilei sėkmingų iniciatyvų įgyvendinti
Siekis ieškoti projektų veiklos gerinimo įrankių, žinių poreikis bei užmojis užtikrinti organizacijos neišvengiamą sėkmę, gerinti organizacijos projektų valdymo praktikas paskatino ir leidyklos „Šviesa“ vadovę Mildą Juonę: „Savo organizacijoje turėjome išsikėlę misiją sukurti naujos kartos edukacinius vadovėlius, tačiau pastebėjome vientisumo trūkumą ir poreikį didinti tikslus pasiekusių projektų procentą. Mes ėmėme ieškoti būdų, kaip sumažinti vienkartinės sėkmės atvejus ir turėti įrankius, leidžiančius nuosekliai prognozuoti rezultatą. Todėl supratome, kad mums reikia tobulinti savo projektų valdymo mechanizmą.“
Įmonės vadovė dalijasi, jog tai, kaip organizacijoje valdomas pagrindinis strateginis projektas – kaip į jį įtraukiami žmonės, formuluojami tikslai, matuojami jo rezultatai – ėmė stipriai keistis pradėjus gilintis į projektų valdymo ypatumus bei suteikus tinkamą dėmesį šiai kompetencijai. Organizacijoje jau beveik pusė metų veikia nauja projektų vadovo pozicija, užtikrinanti vykdomų projektų nuoseklumą, tikslus ir rezultatus.
„Profesionalus projektų valdymas šiandien mums leidžia aiškiau prognozuoti, ar mūsų vadovėliai bus tarpusavyje susiję, panašios kokybės bei ar užtikrins vartotojui atitinkamą patirtį. Geras projektų valdymas leidžia prognozuoti ir numatomą projekto nesėkmę bei laiku imtis atitinkamų priemonių pastebėjus nukrypimus nuo užsibrėžtų tikslų. Įmonė negali sau leisti džiaugtis vienu atsitiktinai sėkmingu projektu, nes projekto esmė – užtikrinti seriją sėkmingų iniciatyvų. Mūsų atveju tai reiškia visų vadovėlių nuoseklumą ir tęstinumą. Tad projektinė veikla mums padeda užsitikrinti, kad konkretus leidybinis projektas bus sėkmingas, o čia ir pasireiškia projektinės veiklos įgūdžių poreikis, kaip gebėjimas planuoti, prognozuoti ir sugalvotas iniciatyvas sėkmingai įgyvendinti“, – sako M. Juonė.
Pokyčių amžiuje transformuotis padės geras projektų valdymas
Daugiau dėmesio skirti projektų valdymo kompetencijai ji rekomenduoja ir kitų įmonių vadovams. Pasak M. Juonės, visos kompanijos vienaip ar kitaip transformuojasi, keičiasi jų veiklos metodai bei klientai. Technologijos gali išspręsti daugelį iššūkių, tačiau visuomet šalia jų reikės žmogaus, padedančio perprasti vykstančius pokyčius, procesus ir jais sėkmingai pasinaudoti tiek kolektyvui, tiek organizacijai. Todėl kiekvienas vadovas turi stiprinti savo projektų valdymo kompetenciją organizacijoje.
„Klasikinės ekonomikos ir industrijos šiandien save turi atrasti iš naujo. Net ir mes, leidėjai, galvojame apie naujas ugdymo formas, kitokio formato bei turinio vadovėlius. Kitaip tariant, mažai liko sričių, kurios turi prabangą nesikeisti. O besitransformuojanti organizacija ieško patobulinimų ir naujų veiklos sričių. Be rimtojo projektų valdymo to padaryti nepavyks. Rimtuoju projektų valdymu įvardiju organizacijos gebėjimą kurti naujus dalykus, naujas sąlygas naujiems dalykams. Sunku šiandien būtų rasti įmonę, kuri taip pat veikia ir tą patį daro jau 20 ar 30 metų“, – sako M. Juonė.
Studijose gautos žinios rezultatus generuoja iš karto
Gerųjų projektų valdymo praktikų ir žinių M. Juonė atėjo ieškoti į ISM Executive School Inovacijų ir projektų valdymo modulį. Unikalus modulio turinys yra paremtas šiuolaikiniu požiūriu į projektų valdymo procesus ir jų tobulinimą vadovaujantis organizacijų strateginiais tikslais, o struktūra orientuota į žinių ir gebėjimų auginimą, studijuojant mokslines publikacijas, atliekant grupines užduotis ir pristatant jų rezultatus, diskutuojant bei kritiškai vertinant kolegų darbo rezultatus.
Leidyklos „Šviesa“ vadovė ir Inovacijų ir projektų valdymo modulio alumnė dalijasi savo patirtimi ir sako, kad modulio metu gautos žinios buvo itin praktiškos, realioje verslo aplinkoje pritaikyti jas pavyko iš karto – studijų metu ir po jų. Dauguma dėstytojų, kartu ir modulio vadovas dr. S. Šimkonis, yra ir aktyvūs praktikai, vykdantys projektų, programų ar portfelių valdymą organizacijose.
„Modulio metu įsitikinau, kad net tokia specifinė sritis, kaip edukacinio turinio leidyba, puikiai telpa į projektinės veiklos rėmus. Tačiau tam, kad tuos principus būtų galima sėkmingai taikyti savo veikloje, reikia turėti profesionalius projektų valdymo įgūdžius, būti susipažinus su geriausiomis praktikomis ir turėti reikalingas žinias. Inovacijų ir projektų valdymo modulio metu iš arti susipažinau su šia sritimi, sužinojau jos atveriamas galimybes ir ėmiausi tobulinti projektų valdymo lauką savo organizacijoje. Šiandien jau džiaugiuosi ir akivaizdžiais rezultatais bei pokyčiais – įmonėje pagerėjo komunikacija, o tuo pačiu ir atmosfera, galime aiškiau ir lengviau prognozuoti rezultatą – tai reiškia geresnį biudžeto valdymą ir strateginį planavimą“, – sako M. Juonė.
ISM Executive School modulio vadovas dr. Saulius Šimkonis sako, kad augantis stiprėjanti konkurencija, greitis ir inovacijos nebeleidžia organizacijoms veikti išgyvenimo rėžimu ir ignoruoti nesėkmingų ar vėluojančių projektų problemos. Todėl vadovus, siekiančius sutvarkyti savo kompanijos ar departamento procesus kviečia į ISM Executive School Inovacijų ir projektų valdymo modulį.
„Iliustruodamas gero projektų valdymo naudą organizacijai ir vadovui norėčiau pateikti vieną pavyzdį. Kasmet oro uostai visame pasaulyje patiria milžiniškus nuostolius dėl teritorijoje pasirodančių gyvūnų. Todėl iškilusi užduotis – ne juos vaikyti (tai būtų laikina sprendimas), tačiau sukurti tokias sąlygas, kad gyvūnams oro uosto teritorijoje atsidurti taptų neparanku. Kitaip tariant, sukurti tokią projektinę aplinką, kurioje dauguma projektų neišvengiamai pasiektų savo tikslus ir padėtų įgyvendinti organizacijos strategiją. Inovacijų ir projektų valdymo modulio turinys ir grįstas idėja suteikti vadovams tokius įgūdžius, kad jie gebėtų be herojinių pastangų puikiai su projektu susitvarkyti, žinoti, kuriuos iš jų inicijuoti ir kaip užtikrinti neišvengiamai sėkmingą rezultatą“, – sako dr. S. Šimkonis.
Inovacijų ir projektų valdymo modulis yra sudarytas remiantis organizacijos brandos lygmenimis, todėl čia reikalingų žinių ras kiekvienas lyderis ir ekspertas. Studijų pradžioje paskaitų dalyviai gilinasi į vieno projekto valdymo specifiką, vėliau susipažįsta su kelių projektų valdymo ypatumais, galiausiai gilinasi į projektų portfelio, kritinės grandines ir PMO turinį. Vadovai Inovacijų ir projektų valdymo modulyje išgirs, kaip surasti organizacijai tinkamos strategijos, metodo ir kultūrą atitinkančio projektų valdymo būdą. Pasirinkusiųjų modulį laukia tiriamasis darbas – konsultacinis projektas, skirtas organizacijų projektinės veiklos tobulinimui.
Kaip vieną didžiausių studijų privalumų modulio vadovas išskiria dėstytojų sąstatą į kurį surinkti geriausi savo srities ekspertai ir glaudų ryšį su praktiką išlaikantys profesionalai.
Savo žiniomis studijų metu su vadovais dalijasi tokie dėstytojai, kaip dr. Alfredas Chmieliausks, vienas iš ISM universiteto įkūrėjų ir buvęs rektorius, kuris studentus supažindins su projektų valdymo brandos modelio taikymu.
Besimokančiuosius su megaprojektais ir jų ypatumais supažindins 10 metų vadovavimo patirtį logistikos ir energetikos sektoriuose sukaupęs dėstytojas Liutauras Varanavičius.
Daugiau nei 19 metų konsultavimo ir mokymų patirties projektų, programų ir portfelių valdyme sukaupęs dėstytojas Ivars Rungis studentus supažindins su projektų portfelio valdymu. Jo paskaitose studentai išgirs, kaip teisingai sudaryti projektų portfelį, kaip išsigryninti, kurie projektai reikalingi, kuriems suteikti aukštesnį prioritetą, o kurių geriau atsisakyti.
Priėmimas į Inovacijų ir projektų valdymo modulį jau vyksta. Studijų pradžia rugsėjo mėnesį. Daugiau apie studijas ČIA.
