Mokykla vizionierė: nuotolinį mokymą pradėjo bene prieš dešimtmetį
2020-12-07

Nuotolinį mokymą, greičiausiai, ne viena mokykla įvardintų, kaip pandemijos padarinį. Visgi, viena Lietuvos gimnazija prie nuotolinio mokymo perėjo pakankamai lengvai ir su minimaliu streso kiekiu, mat nuotolinio mokymo įrankius ir praktikas pradėjo diegti ir tobulinti dar 2013 metais. Tad Šiaulių Simono Daukanto gimnazija gali būti laikoma mokykla vizioniere, kurios direktorius Vytautas Kantauskas teigia dar bene prieš dešimtmetį įžvelgęs technologijų reikalingumą ir ateityje vis didėsiančią jų svarbą. Akivaizdu, kad ši gimnazija ne be priežasties tapo šių metų mokykla švietimo lydere – viena iš trijų LRT bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto organizuoto konkurso nugalėtojų.   

Pokyčiams – tylus bendruomenės pasipriešinimas

Šiaulių Simono Daukanto gimnazijoje nuotolinis mokymas iki pandemijos buvo skiriamas į užsienį gyventi išvykstantiems bei į svečią šalį sportuoti išvažiuojantiems moksleiviams.  Pati paslauga buvo įdiegta 2013 m., nes sparčiai vystantis technologijoms gimnazijos direktorius įžvelgė neišvengiamą jų skverbimąsi tiek į kasdienį, tiek į akademinį, tiek profesinį gyvenimus.

Prisimindamas pirmuosius nuotolinio mokymo gimnazijoje diegimo metus, V. Kantauskas juos įvardija kaip visai bendruomenei itin nelengvą laikotarpį.  Iš pradžių teko susidurti su mokytojų pasipriešinimu, gauti jų pritarimą, organizuoti mokymus, įdiegti virtualaus mokymosi „Moodle“ platformą, išmokyti ja naudoti mokytojus ir t.t. Tad kuriant nuotolinį mokymą reikėjo daug laiko ir sunkaus darbo.

„Diegiant nuotolinį mokymą tikrai visko būta. Pradžia tikrai sunki, juk pirmoji atsakomoji reakcija į kiekvieną pokytį – pasipriešinimas. Mūsų mokykloje jis buvo gan tylus. Kai kurie mokytojai sakydavo, kad dirba, tačiau iš tikrųjų nieko nedarydavo. Į „Moodle“ platformą reikėdavo sukelti medžiagą, tačiau ji dažnu atveju ten neatsirasdavo. Tad reikėdavo tikrinti, klausti.  Tikrai buvo nepasitenkinimo. Bet suprantama. Tai buvo naujas dalykas. Žmonės turėjo priprasti, įsigilinti, išmokti, perprasti. Viskas taip ir įvyko. Išmoko. O dabar ir patiems gerai. Juk norint įgyti naujų įgūdžių reikia įdėti ir darbo, ir šiek tiek nervų sugadinti, nes lengvai niekas nesigauna“, – sako gimnazijos direktorius.

Daugelis mokyklų nuotolinį mokymą imitavo

Kadangi Šiaulių Simono Daukanto gimnazija nuotolinį mokymą įsidiegė kone prieš dešimtmetį užklupus pandemijai perėjimas į virtualų mokymą buvo sklandus ir daug streso mokyklos bendruomenei nesukėlė. Kaip sako gimnazijos direktorius, nuotolinis mokymas jo gimnazijoje buvo laikomas higiena.

 „Kai tik baigėsi mokinių atostogos, pamokas organizavome nuotoliniu būdu pagal jau turimą tvarkaraštį.  Aišku, aš įsivaizduoju, kad kitų mokyklų mokytojai, kurie su nuotoliniu mokymu susipažino tik per pandemiją ir nežinojo, kaip vykdomas šis procesas – patyrė nemažai iššūkių ir streso. Prisimenu mūsų startą nuotolinio mokymo link. Mokytojai iš viso neturėjo suvokimo, kas yra nuotolinis darbas“, – sako V. Kantauskas.

Šiaulių Simono Daukanto gimnazijoje nuotolinio mokymo sistemos diegimas buvo ilgas ir sudėtingas procesas, o jam įgyvendinti ir įdiegti reikėjo atlikti daug sistemingų žingsnių. Tad. V. Kantauskas sako sunkiai įsivaizduojantis, ką turėjo jausti mokyklų bendruomenės, kurios nuotoliniam darbui perprasti turėjo tik dvi savaites. Anot jo, daug mokyklų tikro nuotolinio mokymo ir nesuorganizavo. Mokyklos tiesiog nebuvo įsidiegusios programų, tam neturėjo laiko, nežinojo platformų.

„Atvirai kalbant, daug mokyklų tikro nuotolinio mokymo nesuorganizavo. Aš suprantu, kodėl taip atsitiko. Juk tai sudėtingas procesas, kuriam reikia laiko ir žinių. Tad nemažai švietimo įstaigų vaikams tiesiog pateikinėjo užduotis el. paštu ar pamokos turinį dėstydavo per „Zoom“ platfomą. Tačiau to nuotoliniu mokymu vadinti negalima. Tai yra jo imitacija. Mokyklos tiesiog nežinojo, nuo ko pradėti, ko imtis, neturėjo sistemos, platformos. O juk nuotoliniam mokymui reikalinga speciali mokymosi aplinka, kaip „Moodle“ ar kokia panaši. Jos diegimas užtrunka. Į ją sukeliama reikalinga medžiaga, nuo vaizdo iki laboratorinių darbų ir pan., testai, organizuojamos vaizdo pamokos. Taip pat skiriamos užduotys, kurios talpinamos sistemoje ir ten tikrinamos. „Moodle“ aplinka iš karto fiksuoja kiekvieno mokinio prisijungimą, praleistą laiką, kiek kartų darytas testas, kokios klaidos ir t.t.“, – apie nuotolinio mokymo procesą pasakoja Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos direktorius.

Jis pabrėžia, kad per tokį trumpą laiką tikrai nebuvo įmanoma suorganizuoti nuotolinio mokymo, tačiau tuo pačiu mokykloms trūko rekomendacijų, kaip organizuoti mokytojų darbą ir mokymosi procesą. Pasak V. Kantausko trūko žinių, kaip esamomis sąlygomis pereiti prie nuotolinio darbo.

„Iš savo kolegų girdžiu, kad jiems trūko informacijos, kaip organizuoti nuotolinį darbą. Visa tai labai aiškiai matosi iš to, kaip organizuotas mokymo procesas, kokie veiksmai atlikti.  Mes, pavyzdžiui, pamokas organizavome pagal tvarkaraštį, jos vyko įprastu laiku. Daugelyje švietimo įstaigų to nebuvo. Mokytojas kažkokiu laiku tiesiog prisijungdavo, pasakydavo užduotis ir atsijungdavo“, – sako V. Kantauskas.

Mokiniai bandė gudrauti

Nors Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos mokytojai nuotolinį mokymą vykdė jau bene dešimtmetį ir turėjo visas reikalingas žinias bei įgūdžius, didžioji dauguma mokyklos mokinių su nuotoliniu mokymu susipažino pirmą kartą. Mat iki tol jis buvo vykdomas tik užsienyje gyvenantiems moksleiviams. Pasak gimnazijos direktoriaus, iš pradžių moksleiviai šiai mokymo formai bandė priešintis, skundėsi dideliais krūviais, duodavo pavyzdžius, kad kitose mokyklose darbas vyksta kitaip. Netgi bandė gudrauti.

„Būdavo atvejų, kuomet mokiniai prisijungdavo prie pamokos iš prekybos centro ar net iš lovos.  Į pasipriešinimą pajungdavo ir tėvus. Šiems sakydavo, kad nenori rodyti savo asmeninės namų aplinkos, kad mikrofonas neveikia, internetas stringa.  Visko buvo. Bet pradėjome vieningai reikalauti tvarkos. Mokiniai apsiprato, suprato, kad kitaip nebus ir po kurio laiko mikrofono bei kameros įjungimas tapo normalia pamokos dalimi. Kai kuriems moksleiviams nuotolinis mokymas taip patiko,  kad į mokyklą grįžti sakosi nebenorintys ir mokslo metus pageidautų baigti nuotoliniu būdu“, – sako V. Kantauskas.

Mokytojas – ir vadybinikas, ir lyderis

Nors didžioji visuomenės dalis mokytoją laiko tik turinio perteikėju, V. Kantauskas sako, jog ši pandemija puikiai parodė, kad dalijimasis žiniomis sudaro tik labai nedidelę mokytojo darbo dalį. Jis turi būti ir geras vadybininkas, ir puikus lyderis, ir dar geresnis darbo organizatorius.

„Mes mokytoją jau seniai laikome konsultantu, veiklų organizatoriumi, lyderiu, vadybininku. Dabartinis ugdymas būtent tokių savybių iš mokytojo ir reikalauja. Mokytojas turi organizuoti veiklas taip, kad mokinys suprastų informaciją, duotų ir gautų grįžtamąjį ryšį, nukreiptų vaiką teisingu keliu. Mokytojas užtikrina įsivertinimo ir refleksijos procesus. Mokytojas tikrai daro daug daugiau, nei galvoja visuomenė“, – sako direktorius.  

Direktorius taip pat pažymi, kad šiuo metu ypatingai svarbu, jog išvardintos savybės ir toliau būtų vystomos. Mat gebėjimas planuotis darbus,tiksliai nustatyti rezultatus,  organizuoti veiklas, gebėjimas pačiam rasti informaciją ir pačiam mokėti mokytis – ateityje nepakeičiamos kompetencijos. Tad mokyklos švietimo lyderės konkurse laimėtas prizas – studijos ISM universiteto „Švietimo lyderystės“ programoje, stipriai prisidės prie mokytojų kompetencijų kėlimo ir pasiruošimo ateities nežinomybei bei nenutrūkstamiems pokyčiams.