Tyrimų sritys

ISM Vadybos ir ekonomikos universitete atliekami moksliniai tyrimai vertikaliai skirstomi į šešias tematines grupes:

  1. Rinkodara ir vartotojų elgsena;
  2. Organizacinė elgsena ir žmogiškųjų išteklių valdymas;
  3. Strateginis valdymas;
  4. Tarptautiškumas, inovacijos ir ekonomika;
  5. Politika ir valdysena;
  6. Finansai ir bendrovių valdysena.

Tuo tarpu horizontaliai kiekvienoje iš šių tematinių grupių susitelkiame į tyrimus šiomis temomis:

  1. Tvarumas ir sveikata;
  2. Išmaniosios inovacijos;
  3. Tarptautiškumas.

Šios temos tarsi bendras vardiklis atsispindi klasikinėse tyrimų srityse, tokiose kaip rinkodara ar ekonomika. Tokia aiški matricinė sričių ir temų struktūra įgalina mus susitelkti, veikti kryptingai ir produktyviai prisidėti prie ISM strateginių tikslų įgyvendinimo.

Mokslininkų grupės tyrimai yra grindžiami finansų ekonomikos, pramonės organizacijų ir tarptautinės ekonomikos teorijomis. Grupė nagrinėja valdysenos procesų ir struktūrų bei rinkų ir įmonių globalizacijos kontekste temas. Finansų srities tyrimai apima turto vertinimą, elgsenos finansus ir kiekybinių tyrimo metodų taikymą, nagrinėjamos problemos, susijusios su valdysena tarptautiniu, nacionaliniu bei įmonių lygmeniu, finansinio ciklo realioje ekonomikoje veiksniais ir kaita, įmonių strategijomis ir veiklos vertinimu, finansavimo instrumentais.

Tyrėjai

Valdonė Darškuvienė
Profesorė

Tom Hashimoto
Doktorantas
University of Oxford

Asta Klimavičienė
Docentė

Tamara Mauricė
Lektorė

Mokslininkų grupė nagrinėja tarptautiškumo procesus įvairiose pramonės įmonėse ir jų poveikį įmonės veiklos rezultatams. Mokslininkai tiria inovacijų poveikį įmonių verslumui ir įmonių reagavimą į kintančią institucinę aplinką. Tyrimų temos apima prekybos ir globalių verčių grandinių, gyventojų senėjimo poveikio ekonomikai ir politikai, cirkuliarinės ekonomikos ir žinių, sąlygojančių inovacijas, kūrimo sritis.

Tyrėjai

Kristina Barauskaitė Griškevičienė
Jaunesnioji mokslo darbuotoja

Alfredas Chmieliauskas
Docentas

Modestas Gelbūda
Profesorius

Maik Huettinger
Profesorius

Virginija Poškutė
Docentė

Tadas Šarapovas
Profesorius

Saulius Šimkonis
Konsultantas-ekspertas

Jurgita Staniulytė
Lektorė

Aras Zirgulis
Docentas

Politikos ir valdysenos tyrimų grupė taiko politinės sociologijos, lyginamosios politikos, ekonomikos ir viešosios politikos teorijas demokratijos kokybei, ES integracijai ir globalizacijai tirti. Įrodymais grįsti tyrimai apima virš-nacionalinę ir nacionalinę valdyseną, politinio, administracinio, ekonominio, žiniasklaidos ir socialinio elitų struktūras, nuostatas ir veiksmus Europos Sąjungoje (ES) ir Vidurio Rytų Europoje (VRE), lyčių lygybės politikas, jaunimo nedarbą, kolektyvinės atminties politiką, gerovės visuomenę, migraciją ir pilietybę, socialinį kapitalą, pasitikėjimą viešosiomis institucijomis, politinį dalyvavimą ir komunikaciją.

Tyrėjai

Jonathan Boyd
Docentas

Irmina Matonytė
Profesorė

Vincentas Vobolevičius
Docentas

Strateginio valdymo srities tyrėjų grupė analizuoja strategijos ir verslo modelio inovacijas, tarptautinės vadybos klausimus, verslo strategijos mikro-kūrimą. Esminis strateginio valdymo klausimas – kokie veiksniai turi įtakos ilgalaikei organizacijų sėkmei. Atsakymo į šį klausimą paieškos lemia strateginio valdymo tyrimų grupės vykdomų tyrimų tematikas. Tyrimai apima tokias sritis kaip verslo strategijos mikro-kūrimas, strategijos ir verslo modelio inovacijos, į misiją orientuota organizacinė kultūra, internacionalizacija, tarptautinio verslo plėtra, verslo plėtra ir įmonės strategija. Šios grupės tyrimų rezultatai buvo publikuoti tokiuose moksliniuose žurnaluose kaip Technological Forecasting and Social Change ir Journal of Modelling in Management.

 

Strategijos ir verslo modelio inovacijos

ISM Vadybos ir ekonomikos universitete siekiame tirti naujausias ir aktualiausias temas strateginio valdymo srityje tam, kad praplėstume mokslo žinias ir geriau suprastume kaip strateginis valdymas siejasi su kitomis disciplinomis. Šioje tematikoje tiriame organizacijų tinklus ir aljansus, organizacijos gebėjimus (angl. organizational capabilities), verslumą, globalias strategijas,  strateginius procesus, ištekliais grįstą požiūrį į organizaciją, kintančios strategijos principus, technologines kompetencijas, strategijos ir ekonomikos dermę, psichologinės organizacijos aplinkos įtaką strateginiam valdymui ir inovacijoms. Iš šių tyrimų temų kyla dar viena – strategijos įgyvendinamumas. Šiuo metu pasaulyje tyrėjai dažnai diskutuoja strategijos formavimo ir įgyvendinimo temomis. Nepaisant to, tyrimų apie organizacijų pajėgumus įgyvendinti strategiją iš tiesų yra labai nedaug. Tyrimus šia kryptimi pradėjome 2012 m. pasirodžius John P. Kotter straipsniui „Accelerate!“, kur jis aptarė technologijų vertę ir kaip jos gali būti naudojamos sukurti „šešėlinę organizaciją“, kurioje darbuotojų komandos būtų pasirengusios įgyvendinti organizacijos strategiją ir būtų jos naujovių varomąja jėga. Suformavus strategiją, ją pradėjus įgyvendinti, svarbu pašalinti visus šio proceso kliuvinius. Mes siekiame suprasti kokie tie kliuviniai yra ir kas organizacijose palaiko strategiją gyvą. Šių tyrimų rezultatai padeda strategijoms tapti efektyvesnėmis, nes jų sukūrimas paremtas stipriu organizacijos DNR. Taigi, jungtis tarp strategijos formavimo ir įgyvendinimo – strategijos aktyvavimas – yra ISM strateginio valdymo grupės tyrimų svarbiausia tema.

Šioje srityje siekiame atsakyti į šiuos klausimus:

  • Kokią įtaką organizacijos strategijai daro tinklai ir aljansai?
  • Kokią įtaką strateginiam mąstymui daro organizacijos gebėjimai, verslumas, globalizacija, strateginiai procesai?
  • Kaip organizacijos psichologinė aplinka siejasi su strateginiu valdymu ir inovacijomis bei kokią tai daro įtaką organizacijos veiklos rezultatams?
  • Kokią įtaką organizacijos strategijai daro technologijos ir inovacijos?

 

Tarptautinė vadyba

Daugelio šalių ekonomikų augimas priklauso nuo tarptautinio verslo ir prekybos. Dėl augančios pasaulinės konkurencijos vis dažniau tarptautinė plėtra tampa įmonių strategijos dalimi visame pasaulyje. Tarptautinis verslas – daugiadisciplininė sritis, kuri buvo analizuota iš įvairių perspektyvų, pvz. ekonomikos, organizacijų tyrimų, organizacijų elgsenos ir žmogiškųjų išteklių valdymo, verslumo ir kt. Ji taip pat apima platų tyrimų sričių spektrą, tokių kaip tarptautinės plėtros procesas, kultūrinių skirtumų įtaka įmonės tarptautinės plėtros sėkmei ir vadovų priimamiems sprendimams, įvairūs tarptautinių bendrovių veiklos aspektai, pagrindinės būstinės ir padalinių santykiai kontrolės, autonomijos, žinių perdavimo pjūviais ir t.t. Tarptautinio verslo tyrimų srityje vis didesnio susidomėjimo sulaukia įmonių iš kylančių ekonomikų ir posovietinių šalių tarptautinė plėtra, kurių tarptautinės plėtros procesai neretai yra skirtingi nei labiau išsivysčiusiose ekonomikose.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitete tarptautinio verslo tyrimai vykdomi trimis kryptimis. Pirma, atsižvelgiant į įmonių tarptautinės plėtros posovietiniame kontekste tyrimų stygių, ISM tyrėjai siekia prisidėti prie šios srities, tirdami tokios tarptautinės plėtros varomąsias jėgas, trukdžius, išteklius, strategijas, socialinį kapitalą ir kt. Antra, atsižvelgiant į žmogiškųjų išteklių svarbą įmonių tarptautinei plėtrai bei įmonių institucinės ir kultūrinės aplinkos įtaką, ISM yra įsitraukęs į lyginamuosius žmogiškųjų išteklių valdymo tyrimus ir yra aktyvus  tarptautinio žmogiškųjų išteklių valdymo tinklo CRANET narys. Galiausiai, ISM tyrėjai taip pat atlieka tyrimus aukštojo mokslo institucijų tarptautiškumo tematikoje.

Šioje srityje siekiame atsakyti į šiuos klausimus:

  • Kaip įmonės iš posovietinių šalių vykdo tarptautinę plėtrą ir kaip veikia užsienio rinkose?
  • Kokie veiksniai padeda numatyti įmonių tarptautinę plėtrą skirtingose pramonės šakose?
  • Kokie veiksniai paaiškina jų išgyvenimą ir eksporto plėtrą?
  • Kaip įmonės tarptautinė plėtra prisideda prie jos veiklos rodiklių namų rinkoje, išgyvenimo užsienio ir namų rinkose, produktų ir procesų inovacijų?
  • Kokią įtaką žmogiškųjų išteklių valdymo strategijai ir veikloms daro instituciniai ir kultūriniai veiksniai?
  • Kokią įtaką asmens ir organizacijos veiklos rodikliams daro akademinių darbuotojų tarptautinė patirtis?

 

Verslo strategijos mikro-kūrimas

Įprastai, analizuojant konkurencingumą, buvo žvelgiama į įmonę ar pramonės šaką. Taip įmonių veiklos rezultatai buvo tiriami pasitelkiant įmonės lygmens kintamuosius, pvz. įmonės pajėgumus, pramonės šakos struktūrą ar pan.  Verslo strategijos mikro-lygmuo dekonstruoja tokius apibendrintus konstruktus kaip organizacija ir tiria jo sudedamąsias dalis bei tinklus. Šioje srityje dėmesys sutelkiamas į asmenų įvairovę, vadovų komandą ir jų bendravimą, siekiant įmonės lygmens veiklos rodiklių. Technologijos vis labiau leidžia analizuoti esmines sudedamąsias dalis, kurios yra ne tik asmenys, kad ir kokie jie būtų svarbūs, bet taip pat ir procesai, rutininės veiklos, artefaktai ar „dalykai“, kurie taip pat daro didelę įtaką organizacijų veiklos rezultatams. Taigi, mikro-lygmuo yra tokių tyrimų esmė. ISM atliekami tyrimai vykdomi dvejomis kryptimis: elgsenos strategija (vadovų ir organizacijos suvokimas) ir žinių valdymo bei mokymosi mikro-lygmuo. Pasitelkiant naujausius socialinių tinklų analizės metodus bei socialinės ir kognityviosios psichologijos įrankius, mes siekiame suprasti, kokią įtaką aukščiausios ir vidutinės grandies vadovų, komandų ir organizacijų strateginiam sprendimų priėmimui daro sąmoningi ir nesąmoningi šališkumai, ir siekiame atsakyti, kokią įtaką vadovo psichologiniai procesai daro kolektyvinei lyderiavimo elgsenai. Kitos sritys, kurių taikyme ISM turi daug patirties, yra nauji verslo modeliai bei platformų ekonomika. Dar viena sritis – vadovų mokymosi tinklai ir jų įtaka organizacijų rezultatams bei visuomenei.

Šioje srityje siekiame atsakyti į šiuos klausimus:

  • Kokie yra naujų verslo modelių ir platformų valdymo mikropagrindai?
  • Kokie yra veiksmingo mokymosi proceso ir organizacijos mokymosi rezultatų mikropagrindai?
  • Kaip strategijos mikro-kūrimo ar elgsenos strategijos požiūris papildo dabartinį konceptualųjį strateginių sprendimų ir struktūros supratimą?
  • Kaip strategijos mikro-kūrimas skiriasi įmonėse, veikiančiose išsivysčiusių šalių rinkose ir kokie – besivystančių ar naujai susiformavusių šalių rinkose?
  • Kaip verslas-verslui kontekste strategijos mikro-kūrimo požiūris paaiškina aukščiausio lygio vadovų vaidmenį ir lyderiavimą, vadovaujant, sąveikaujant ir pasinaudojant socialiniais tinklais?
  • Ar strategijos mikro-kūrimo arba elgsenos požiūrių naudojimas sprendžiant strateginius klausimus reikalauja naujų tyrimų metodologijų?

Tyrėjai

Benas Adomavičius
Konsultantas-ekspertas

Modestas Gelbūda
Profesorius

Irina Liubertė
Docentė

Rinkodaros ir vartotojų elgsenos tyrėjų grupės atliekami tyrimai apima šias temas: vartotojų prioritetai ir pasirinkimai, tarptautinė rinkodara, su sveikata susijusi vartotojų elgsena, vartotojų individualios charakteristikos, socialiniai tinklai ir e-rinkodara. Grupės atliekamuose empiriniuose tyrimuose naudojami įvairūs tyrimų metodai tokie kaip struktūrinių lygčių modeliavimas ar eksperimentinis dizainas. Grupės tyrėjai publikuoja savo tyrimus tarptautinėje erdvėje pripažįstamuose žurnaluose (pvz. Journal of International Business Studies, Journal of Business Research, Journal of International Marketing, Advances in Consumer Research). Jie turi patirties pritraukiant ir įgyvendinant nacionalinius ir tarptautinius projektus bei aktyviai bendradarbiauja su tyrėjais iš Groningeno universiteto, VU Amsterdamo universiteto, Vienos ekonomikos ir vadybos universiteto, KU Leveno, Vienos universiteto, Monforto verslo koledžo, Tokijo universiteto ir kt.

 

Tarptautinės rinkos ir vartotojai

Tarptautinė prekyba tarp šalių mažina skurdą, skatina plėtrą, didina konkurenciją, kuria darbo vietas, mažina kainas ir mažina nelygybę tarp šalių. Dešimtmečius vyriausybės stengėsi mažinti kliūtis prekybai, tokias kaip tarifai, mokesčiai ar subsidijos. Deja, šios pastangos nepateisina lūkesčių, nes pagrindinės kliūtys laisvai tarptautinei prekybai dažnai glūdi ne fizinėse valstybių sienose ar reglamentuojančiose taisyklėse, o vartotojų mąstyme. Tarptautinės vartotojų elgsenos tyrimai atskleidžia, kad, iš tiesų, vartotojai, pirkdami importuotus produktus, gali susidurti su psichologinėmis kliūtimis, tokiomis kaip etnocentrizmas (Shimp ir Sharma, 1987), vartotojų priešiškumas (Klein ir kt., 1998) ar psichologinė nuosavybė vietinių prekių atžvilgiu(Gineikienė, Schlegelmilch ir Auruškevičienė, 2016); arba priešingai, gali kitas šalis vertinti palankiai dėl tam tikrai šaliai jaučiamo artumo (Oberecker ir Diamantopoulos, 2011) ar kosmopolitiškumo (Riefler ir kt., 2012). Suprasdami sąlygas kuomet ir kaip vartotojai teikia prioritetą importuotiems ar vietinės gamybos produktams galime geriau suprasti kaip mažinti nelygybę tarp šalių, o siekdami atsakyti į šiuos klausimus turime tirti naujus konceptus bei naujus teorinius požiūrius. Tarptautinės rinkos ir vartotojai – viena iš pagrindinių ISM tyrimų sričių, kuri analizuoja kaip skirtingi kontekstai nulemia vartotojų elgseną skirtingose šalyse. Remiantis negatyvumo šališkumu (angl. negativity bias), blėstančio poveikio šališkumu (angl. fading affect bias) ir ambivalencijos literatūra, ISM tyrėjai parodė, kad istoriškai susijusiose rinkose vartotojų nostalgija veikia kaip vartotojų priešiškumą kompensuojanti jėga (Gineikienė ir Diamantopoulos, 2017). Taip pat tyrėme favoritizmą grupės viduje išreikštą kaip kolektyvinę psichologinę nuosavybę vietinių prekių atžvilgiu ir sukūrėme šio reiškinio psichometrinę matavimo skalę (Gineikienė, Schlegelmilch ir Auruškevičienė, 2017), o integruodami rezultatus iš tarptautinės rinkodaros ir su sveikata susijusios vartotojų elgsenos tyrimų, parodėme, kad vietinės kilmės ir importuotos maisto prekės turi skirtingą sveikumo suvokimą (Gineikiene, Schlegelmilch, & Ruzeviciute, 2016). Taip pat mūsų atlikti tyrimai atskleidė, kad vartotojo nesiidentifikavimas su išorine grupe gali sumažinti importuotų produktų vartojimą (Gineikienė ir Škudienė, 2017).

Tarptautinių rinkų ir vartotojų tyrimų srityje siekiame atsakyti į šiuos klausimus:

  • Kodėl ir kaip renkamės tarp vietinės kilmės, importuotų ir globalių prekių?
  • Kokią įtaką priešiškumas šaliai, nostalgija, kolektyvinė psichologinė nuosavybė bei vartotojo nesiidentifikavimas daro vartojant vietinės kilmės ar importuotas prekes?
  • Kaip formuojamas tendencingumas sveikumo suvokime (angl. healthiness bias) renkantis vietinės gamybos produktų ?

 

Tvarus ir sveikas vartojimas

Tvarus vartojimas užtikrina dabartinių poreikių patenkinimą nemažinant galimybių ateities kartoms patenkinti savo poreikius (Brundtland Commission 1987). Panašiai galime žvelgti ir į sveikatą. Elgdamiesi atsakingai sveikatos atžvilgiu, galime pagerinti savo gyvenimo kokybę. Tyrimai tvaraus ir sveiko vartojimo srityje gali padėti mums geriau suprasti kokie veiksniai lemia pozityvius pokyčius žmonių elgsenoje. Integruodami naujausius, su sveikata susijusios vartotojų elgsenos, tyrimų rezultatus bei socialinės įtakos ir psichologijos literatūrą, ISM tyrėjai ieško naujų būdų kaip padėti vartotojams priimti geresnius sprendimus ir išmintingai pasirinkti. Mes analizuojame kaip įvairios įžvalgos vartotojų sprendimų priėmimo srityje gali būti taikomos, norint paskatinti tokius pokyčius skirtingose srityse – darnių sprendimų priėmimas, nesveiko gyvenimo būdo ir įpročių keitimas sveikesniais, vartotojų pasitenkinimo didinimas ir apskritai vartotojų gerovė. Tirdami su sveikata susijusią vartotojų elgseną gilinamės į psichologinius vartotojų požiūrio formavimo procesus. Analizuodami vartotojų sprendimų priėmimo tyrimų rezultatus nustatėme, kad funkcinio maisto vartojimas gali padidinti ambivalentiškus vertinimus, o šie gali persiduoti visos produktų kategorijos vertinimui (Gineikienė ir Fennis, 2017). Taip pat mes atskleidėme, kad, vartotojui vertinant ir priimant sprendimus, disinhibicija paaiškina nuoseklumo ir licenzijavimo efektus (Fennis ir Gineikienė, 2017). Kitoje straipsnių grupėje analizuojame kaip formuojasi sveikumo šališkumas vietinės gamybos prekėms (Gineikienė, Schlegelmilch ir Ruzevičiutė, 2016) ir kaip besirūpinantys sveikata ir skeptiški vartotojai skeptikai renkasi maisto produktus (Gineikienė, Kiudytė ir Degutis, 2017). Be to, ISM tyrimai prisideda atskleidžiant kokią įtaką skirtingos emocijos ir vengimo būsenos (pvz. stresas) daro vartotojų sprendimams rinkoje, ir kokios dėl to kyla pasekmės tolimesnei vartotojų elgsenai (Fennis, Gineikienė, Barauskaitė ir Koningsbruggen, 2018).

Tvaraus ir sveiko vartojimo srityje siekiame atsakyti į šiuos klausimus:

  • Kaip vartotojai gali būti skatinami pasirinkti tvaresnius ir sveikesnius produktus?
  • Kodėl ir kokiomis sąlygomis sveikatos intervencijos yra veiksmingos, o kuomet jos gali sukelti atvirkščią – bumerango – efektą?
  • Kaip žmonės, iš nepritekliaus ir nestabilios aplinkos, keičia savo su sveikata susijusią elgseną kuomet susiduria su gausa ir pertekliumi?
  • Kas skatina tam tikrus vartotojų prioritetus renkantis sveiką arba nesveiką maistą?

 

Vartotojų požiūris ir sprendimų priėmimas

Vartotojai nuolatos susiduria su įvairiomis reklamos žinutėmis, informacija apie produktus, bandymais daryti jiems socialinę įtaką, ir kitais marketingo įrankiais, kuriais siekiama pakeisti jų elgesį. Ką tokiose situacijose žmonės galvoja, kaip jie mąsto ir jaučiasi? Kaip jie pasirenka tarp skirtingų produktų, prekinių ženklų, įmonių? Kaip kultūra, aplinka ir vartotojui svarbūs asmenys gali pakeisti jų mąstyseną ir elgesį? Tai keli bendriausio pobūdžio klausimai, kuriuos mūsų tyrėjai analizuoja „Vartotojų požiūrio ir sprendimų priėmimo“ tyrimų srityje. Pagrindinės joje analizuojamos temos susijusios su vartotojų pirkimo elgsena, motyvacija ir emocijomis, identitetu, socialine įtaka. ISM atliekami tyrimai analizuoja, kaip mąsto vartotojai, rinkdamiesi iš alternatyvių produktų ir paslaugų. Pavyzdžiui, dalis mūsų tyrimų praplečia supratimą apie vartotojų priimamus sprendimus: atlikę tyrimus parodėme, kad inovatyvių produktų įvedimas gali sukelti ir neigiamą reakciją bei ambivalentiškus vertinimus, kurie vėliau gali paveikti požiūrį ne tik į tam tikrą produktą, bet ir į visą produktų kategoriją (Gineikienė ir Fennis, 2017). Mūsų tyrėjai parodė, kad vertybės yra svarbūs veiksniai, nulemiantys požiūrį į buitinių atliekų rūšiavimą, tačiau labiausiai būsimą rūšiavimo elgseną prognozuojantis veiksnys yra dabartinis rūšiavimas (Pikturnienė ir Bäumle, 2016). Taip pat ISM tyrėjai atskleidė, kad aplinkos kvapo pakeitimas gali daryti įtaką vartotojų elgsenai ir sprendimų priėmimui (Gagarina ir Pikturnienė, 2015, 2016). Be to, ISM tyrėjai analizuoja nostalgijos vaidmenį vartotojams priimant sprendimus ir pateikia įrodymų, kad kuo didesnis neatitikimas tarp asmens tikrojo ir kognityvinio amžiaus, tuo labiau jis linkęs pirkti nostalgiškus produktus (Barauskaitė-Kazlauskė ir Gineikienė, 2017), o aktyvuota patogenų grėsmė sustiprina vartotojo teikiamą prioritetą nostalgiškiems produktams (Barauskaite, Gineikiene ir Fennis, 2017).

Vartotojų požiūrio ir sprendimų priėmimo srityje siekiame atsakyti į tokius klausimus:

  • Kaip vartotojai renkasi tam tikrus prekinius ženklus, produktus, kaip jie priima sprendimus?
  • Kokios individualios vartotojo savybės lemia jo elgseną?
  • Kaip vartotojai arba priima arba atstumia produktų naujoves?
  • Kokį vaidmenį vartojimo kontekste vaidina nostalgija?
  • Kaip išoriniai veiksniai, pvz. kultūra, keičia vartotojų nuomones ir elgseną?

 

Socialiniai tinklai ir e-rinkodara

Per pastaruosius dešimtmečius e-rinkodara ir socialiniai tinklai iš esmės pakeitė verslo veiklą ir vystymąsi bei kaip jis save pristato rinkoje. Dėl interneto ir socialinių medijų vystymosi įmonės dabar gali pasiekti daug daugiau klientų, bendrauti su jais įvairiais būdais, be to tai gali padaryti daug greičiau ir daug pigiau nei anksčiau. Plečiantis interneto ir socialinių tinklų teikiamoms galimybėms tyrėjams, politikos formuotojams ir praktikams reikia naujų žinių, kad jie suprastų kaip  keičiasi vartotojų ir įmonių elgsena. ISM socialinių tinklų ir e-rinkodaros tyrimų grupėje labiausiai susitelkiama analizuojant kokią įtaką tai daro įmonių strategijoms, rezultatams ir vartotojų elgsenai. Mūsų tyrėjai parodė, kad įmonės rezultatai gerėja joje esant rinkodaros socialinėse medijose kompetencijoms: žvelgdami į socialinės medijos rinkodaros gebėjimus iš resursais grįstos perspektyvos mes parodėme, kad informacijos kūrimas, skaida ir reagavimas į informaciją prisideda prie įmonės rinkodaros strategijos ir geresnių įmonės rezultatų (Venciūtė, 2018). Kitoje tyrimų kryptyje, mes analizuojame e-rinkodaros strategijos įtaką įmonės tarptautinės plėtros sėkmei ir parodome, kad nuotolinės technologijos pakeitė įmonės tinkus ir komunikaciją (pvz., Škudienė, Auruškevičienė ir Šukevičiūtė, 2015, Ivanauskienė, Auruškevičienė, Ramonienė ir Škudienė, 2015). Be to, mūsų tyrėjai pateikia įrodymų kas daugiausia lemia sprendimų priėmimą perkant internetu ar mobiliaisiais įrenginiais (Šalčiuvienė; Auruškevičienė, Ivanauskienė, 2014; McCorkle; Jurkus; Auruškevičienė; Reardon, 2013; Miller, Reardon, Šalčiuvienė, Auruškevičienė, Lee, Miller, 2009).

Socialinių tinklų ir e-rinkodaros srityje siekiame atsakyti į šiuos klausimus:

  • Kaip, plečiantis interneto ir socialinių tinklų naudojimui, keičiasi vartotojų elgsena?
  • Ar įmonėms reikėtų atsisakyti kitų kanalų ir susitelkti tik į internetinius kanalus ir socialinius tinklus?
  • Ar iš tiesų internetas ir socialiniai tinklai yra esminiai veiksniai nulemiantys įmonės konkurencinį pranašumą ir vėliau jos veiklos rodiklius, ar tai tik pagalbinės priemonės greta tradicinių žiniasklaidos priemonių?

Tyrėjai

Viltė Auruškevičienė
Profesorė

Dovilė Barauskaitė
Vadybos krypties doktorantė
Jaunesnioji mokslo darbuotoja

Justina Gineikienė
Profesorė

Neringa Ivanauskienė
Docentė

Yannick Joye
Vyr. mokslo darbuotojas

Monika Mačiulienė
Profesorė

Kristina Maikštėnienė
Konsultantė-ekspertė

Indrė Pikturnienė
Profesorė

Lineta Ramonienė
Docentė

Vida Škudienė
Profesorė

Dominyka Venciūtė
Lektorė

Organizacinės elgsenos ir žmogiškųjų išteklių tyrėjų grupės atliekami tyrimai apima platų tyrimų spektrą. Pagrindiniai tyrimai nagrinėja žmogiškųjų išteklių senėjimą, imprintingą, autentišką lyderystę, inovatyvų veiklos efektyvumo valdymą, įmonių socialinę atsakomybę ir darbuotojų motyvaciją, įsitraukimą į darbą, organizacijų mokymosi gebėjimus, švietimą. Šios tyrėjų grupės tyrimų rezultatai buvo skelbiami tokiuose moksliniuose žurnaluose kaip Journal of Vocational Behavior, The International Journal of Human Resource Management ir International Journal of Manpower.

Organizacinės elgsenos ir žmogiškųjų išteklių grupės tyrėjai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose (pvz. EWORLD, COST Action). Nuo 2007 metų grupės tyrėjai yra aktyviai įsitraukę į žmogiškųjų išteklių valdymo lyginamosios analizės tyrimus ir yra aktyvūs Kranfildo tarptautinio žmogiškųjų išteklių valdymo tinklo (CRANET) nariai. Mūsų tyrėjai nuo 2015 metų taip pat dalyvauja Global Work Design projekte. Tyrimų grupės nariai turi patirties pritraukiant ir sėkmingai įgyvendinant nacionalinius tyrimų projektus, sėkmingai bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais: Albertos verslo mokykla, BI Norvegijos verslo mokykla, Džordžijos pietvakarių valstijos universitetu, Ilinojaus technologijų universitetu, Karališkuoju Londono koledžu, Karlsrūhės technologijų instituto Technologijų vertinimo ir sistemų analizės institutu, Monforto verslo koledžo, Danijos technikos universitetu, Vienos ekonomikos ir vadybos universitetu ir kt.

 

Tvarūs žmogiškieji ištekliai ir įvairovės valdymas

Daugelyje pramoninių šalių darbo jėga sparčiai sensta daugiausia dėl mažėjančio gimstamumo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės, vėlesnio pensinio amžiaus, ir esant įvairioms neįgalumo formoms (OECD, 2006; Ross, 2010; Toosi, 2012; WHO, 2011). Sprendžiant pažeidžiamų socialinių grupių, tokių kaip vyresnio amžiaus asmenys ar neįgalieji, galimybes įsidarbinti ir šių asmenų veiklos efektyvumą reikia specialių žmogiškųjų išteklių valdymo metodų (Kooij ir kt., 2013; Schur ir kt., 2014), kurie susiję su įmonių socialine atsakomybe, atsakingu žmogiškųjų išteklių valdymu, tvariu žmogiškųjų išteklių valdymu ir kitomis sąvokomis, kurias analizuoja ISM tyrėjai. Šiuo metu tvarus žmogiškųjų išteklių valdymas vis dar yra nauja tyrimų sritis (Ehnert ir Harry, 2012; Ehnert, 2014; Kramar, 2014). Ji yra grindžiama dviejų kraštutinumų sinteze (Mariappanadar, 2014): organizacijos, pasitelkdamos žmogiškųjų išteklių valdymą, gali pagerinti savo veiklos rodiklius (pvz., finansinius) ir tuo pačiu sumažinti neigiamą poveikį darbuotojams, nes šie du kraštutinumai (t.y. verslo veiklos rodikliai ir darbuotojų gerovė) neeliminuoja vienas kito, o vienas kitą sustiprina (Mariappanadar and Kramar, 2014). Todėl įgyvendinamos tvaraus žmogiškųjų išteklių valdymo priemonės užtikrina ir organizacijos tikslų pasiekimą, ir ilgalaikę darbuotojų gerovę. ISM atliekami tyrimai nagrinėja įvairovę ir žmogiškųjų išteklių valdymą įvairiuose sektoriuose (pvz., verslo, sveikatos apsaugos, švietimo) ir kontekstuose (pvz., diegiant Pramonės 4.0 technologijas). Plėtojame asmeninio sugebėjimo prisitaikyti teoriją atskleisdami veiksnius, kurie susiję su asmeniniu gebėjimu prisitaikyti gyvenimo bėgyje, t.y., kas nulemia gebėjimą prisitaikyti mikro (asmeniniame) ir mezo (organizacijos) lygmenyse. Kaip šie veiksniai gali formuoti, skatinti ir/ar trukdyti kaip ir kodėl asmenys, ypač vyresnio amžiaus (t.y., 50 metų ar vyresni), gali ir, iš tiesų, sėkmingai prisitaiko prie pokyčių darbe. ISM tyrimai papildo esamą žmogiškųjų išteklių valdymo literatūrą toliau plėtodami tvaraus žmogiškųjų išteklių valdymo teoriją, kuri šiuo metu yra labai nauja tema. Atskleidžiamos naujos žmogiškųjų išteklių valdymo priemonės / praktikos skirtos tvariam, nepalankioje socialinėje padėtyje esančių grupių, valdymui. Taip pat prisidedame prie darbo dizaino formavimo teorijos vystymo identifikuodami pokyčius susijusius su naujomis technologijomis Pramonės 4.0 ir ateities bei kuriamų technologijų kontekste.

Šioje srityje siekiame atsakyti į šiuos klausimus:

  • Kaip organizacijos gali didinti užimtumą nepalankioje socialinėje padėtyje esančioms grupėms?
  • Kaip įtraukti į profesinę veiklą negalią turinčius darbuotojus? Kokį vaidmenį šiame procese vaidina tvarus žmogiškųjų išteklių valdymas?
  • Kaip darbuotojai galėtų geriau prisitaikyti prie pokyčių darbe karjeros/gyvenimo eigoje ir nuolat išlikti konkurencingi darbo rinkoje?
  • Kaip išlaikyti aukštus darbuotojų rezultatus skirtinguose jų gyvenimo etapuose? Kokį vaidmenį šiame procese vaidina tvarus žmogiškųjų išteklių valdymas?
  • Kokią įtaką skirtingais sveikatos apsaugos darbuotojų gyvenimo etapais su darbine veikla susijusiems aspektams (motyvacijai, rezultatų siekimui, ketinimui palikti organizaciją, ketinimui emigruoti) daro organizaciniai veiksniai ir darbo dizaino formavimas?
  • Kaip ateities bei kuriamos technologijos pakeitė darbo aplinkos kūrimą organizacijose? Kokį poveikį ateities bei kuriamos technologijos daro darbuotojams ir jų požiūriui bei elgsenai?
  • Kaip žmogiškųjų išteklių valdymas galėtų neutralizuoti galimas neigiamas ateities bei kuriamų technologijų pasekmes ir keliamus reikalavimus, bei užtikrinti darbuotojų ilgalaikę gerovę? Kokį vaidmenį šiame procese vaidina tvarus žmogiškųjų išteklių valdymas?

 

Lyderystė ir organizacijos vystymasis

Tyrimai lyderystės, kaip sudėtingo reiškinio, tema tapo populiarūs kaip atsakas į modernios visuomenės iššūkius ir į nepastovią, neaiškią, sudėtingą ir dviprasmišką aplinką. Per pastarąjį dešimtmetį tyrimų lyderystės tema skaičius augo eksponentiškai, nes vadybos srities tyrimų objektu vietoj vadovų tapo lyderiai ir lyderystė. Tradiciškai buvo analizuojama lyderio asmenybė, lyderiavimo stiliai ir bendrieji lyderystės procesai. Pastaruoju metu lyderystės teorijų skaičius išaugo, labiausiai plėtojant tyrimus kurie žvelgia per santykių prizmę, siekiant geriau suprasti sekėjų ir lyderių dinamiką ir santykių rezultatus sudėtingose sistemose ir pokyčių procesų kontekste. Dabar aktyviai aptariamos naujosios santykių lyderystės charakteristikos tokios kaip autentiškumas, tarnystė, moralė. ISM tyrėjai prisideda prie šių tyrimų siekdami atsakyti klausimą kokį poveikį lyderiavimo stilius daro organizacijos elgsenai. Alonderienė ir Majauskaitė (2016) tiria sąsajas tarp lyderiavimo stiliaus ir pasitenkinimo darbu, o Reardon ir kt. (2013) žvelgia kaip tai veikia darbuotojų įsipareigojimą organizacijai. Vaiginienė ir kt. (tiriama) analizuoja poreikį tobulinti lyderystę. Barvydienė (2015) susitelkia ties lyderio charisma. Miniotaitė ir Bučiūnienė (2013) bei Petkevičiūtė, Barvydienė ir Šurpikienė (2018) tiria autentišką lyderystę. Pilkienė, Morkūnaitė ir Miniotaitė (2017) – tarnaujančiąją lyderystę. Pilkienė, Alonderienė, Chmieliauskas, Šimkonis ir Müller (2018) žvelgia giliau į naują sritį – lyderiavimą kaip procesą. Ši tyrėjų grupė siekia suprasti subalansuotos lyderystės procesą projektinėse organizacijose, kaip subalansuota lyderystė atsiranda, kaip ji valdoma ir perduodama.

Šioje srityje siekiame atsakyti į šiuos klausimus:

  • Kokią įtaką organizacijos elgsenai daro skirtingi lyderiavimo stiliai?
  • Kaip autentiška, tarnaujanti ir subalansuota lyderystės formuoja organizacijos elgseną?
  • Kaip lyderiavimo stilius, pasitenkinimas darbu ir įsipareigojimas organizacijai susiję tarpusavyje?
  • Kaip keičiasi sekėjų ir lyderių santykių rezultatai sudėtingose sistemose ir pokyčių procesų kontekste?

Naujovės organizacijų elgsenoje ir žmogiškųjų išteklių valdyme

Organizacijų procesai ir jas supanti aplinka nuolat sudėtingėja, labai greitai keičiasi ir kelia vis daugiau iššūkių, tad gebėjimas maksimaliai išnaudoti inovacijų potencialą tampa vienu svarbiausiu organizacijų prioritetu. Inovacijos kuriančios vertę labai priklauso nuo darbuotojų žinių, įgūdžių, gebėjimų ir elgsenos darbe. Manoma, kad inovatyvus elgesys darbe yra svarbiausias veiksnys, siekiant įveikti kylančius sunkumus ir išlaikant konkurencinį pranašumą. Atitinkamai, vadybos srityje yra vis daugiau literatūros apie inovatyvų elgesį darbe ir inovacijas žmogiškųjų išteklių valdyme lemiančius ir darančius įtaką veiksnius. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete siekiame atsakyti į tokius klausimus: kaip elektroninis žmogiškųjų išteklių valdymas kuria vertę tarptautinėms bendrovėms; kokią įtaką darbuotojo inovatyviam elgesiui darbe daro suvokiamas procedūrinis ir interakcinis teisingumas; koks ryšys tarp dirbtinio intelekto sistemų diegimo ir lyderiavimo siekiant inovacijų, žinių valdymo ir asmeninės inovatyvios elgsenos darbe; kaip susiję žmogiškųjų išteklių valdymo inovacijos ir žinių valdymas?

Šioje srityje siekiame atsakyti į šiuos klausimus:

  • Kaip elektroninis žmogiškųjų išteklių valdymas kuria vertę tarptautinėms bendrovėms?
  • Kokią įtaką darbuotojo inovatyviam elgesiui darbe daro suvokiamas procedūrinis ir interakcinis teisingumas?
  • Koks ryšys tarp dirbtinio intelekto sistemų diegimo ir lyderiavimo siekiant inovacijų, žinių valdymo ir asmeninės inovatyvios elgsenos darbe?
  • Kaip susiję žmogiškųjų išteklių valdymo inovacijos ir žinių valdymas?

Švietimas ir mokymai

Įprastai tyrimai švietimo srityje analizuoja kaip pagerinti aukštojo mokslo institucijų administravimo efektyvumą, kaip veiksmingiau ir efektyviau perduoti informaciją, ir kaip geriau suprasti žinias ir įgūdžius. Šios temos išlieka aktualios, tačiau šios srities ISM tyrėjų grupė ieško atsakymų kaip geriau naująsias technologijas modifikuoti ir integruoti į švietimo ir mokymų procesus. Tiksliau, ISM tiria: 1. Patyriminį mokymąsi, kuomet siekiama ne tik suprasti informaciją bet ir gebėti ją taikyti realiu laiku; 2. Kūrybingumo ir verslumo ugdymą; 3.  Švietimo globalizaciją ir kultūrų tarpusavio supratimą; 4. Kaip gerinti švietimo ir ugdymo institucijų vadybą. Be to, atsižvelgiant į pastarojo dešimtmečio pokyčius technologijų srityje, švietimo ir mokymosi tyrimų srityje tapo aktualu suprasti ir skirtingas mokymo(si) formas. Tai reiškia technologijų diegimą siekiant efektyvumo, bet neprarandant įprastam mokymosi procesui būdingų akultūracijos ir brendimo procesų. Šiuo metu ISM tyrėjai itin domisi: 1. Apverstos klasės (angl. flipped classroom) metodologija; 2. E-mokymais ir nuotoliniais mokymais; 3. Mišriojo mokymosi (angl. blended learning) metodologija. Mūsų tyrimai analizuoja kaip pagerinti suinteresuotųjų šalių švietimą, kaip didinti aukštojo mokslo efektyvumą, ir kaip technologijos gali padidinti švietimo efektyvumą ir veiksmingumą.

Šioje srityje siekiame atsakyti į šiuos klausimus:

  • Kaip galime pagerinti mūsų suinteresuotųjų šalių švietimą?
  • Kaip galime pagerinti aukštojo mokslo efektyvumą?
  • Kaip technologijos gali padidinti švietimo efektyvumą ir veiksmingumą?

Tyrėjai

Ieva Augutytė-Kvedaravičienė
Docentė

Ilona Bučiūnienė
Profesorė, Doktorantūros studijų dekanė

Bernadeta Goštautaitė
Profesorė

Rasa Katilienė
Lektorė

Rūta Kazlauskaitė
Profesorė, Baltic Journal of Management redaktorė

Audronė Nakrošienė
Docentė

Margarita Pilkienė
Vyr. lektorė

Birutė Ruplytė
Konsultantė-ekspertė

Mariana Sueldo
Docentė