Moksliniai projektai

Projektas įgyvendinamas

Nepakankamas piliečių įtraukimas į valstybės valdymą ir viešųjų paslaugų teikimą yra viena iš pagrindinių gerovės visuomenės problemų. Bendra paslaugos gamyba (angl. co-production) yra vienas iš šios problemos sprendimo būdų, tačiau, kaip teigia daugelis užsienio tyrėjų, bendra gamyba, kaip piliečių įtraukimo į paslaugų teikimą paradigma viešajame sektoriuje laikoma per daug orientuota į paslaugos tiekėją ir per mažai į gavėją (Osborne ir kt., 2016; Nambishan ir Nambishan, 2013). Ją keičia „viešosios paslaugos dominavimo“ ir bendros vertės kūrimo požiūris, pagal kurį paslaugos gavėjas (šiuo atveju pilietis) yra visų pirma paslaugos kūrėjas ir jo patirtis yra svarbiausias vertės kūrimo faktorius (Farr 2016; Osborne 2018). Projektas siekia nustatyti ir paaiškinti, kaip ir kokie veiksniai lemia Lietuvos piliečių požiūrį į dalyvavimą bendrai kuriant (angl. co-creation) švietimo paslaugas, bei kokią įtaką piliečių dalyvavimas turi bendrai kuriamos paslaugos kokybei. Tikimasi, kad projekto rezultatai leis geriau paaiškinti švietimo paslaugos vertės kūrimo procesus ir prisidės prie švietimo įstaigų paslaugų tobulinimo bei prieinamumo didinimo.

Projekto tikslas yra atskleisti ir ištirti naujus gerovės visuomenės kūrimo iššūkius, pasiūlant švietimo politiką transformuojančius paslaugos vertės bendrakūros sprendimus, kurie įgalintų efektyvų suinteresuotų grupių bendradarbiavimą kuriant ir vystant inovatyvius paslaugos kūrimo būdus. Projektas siekia praturtinti tiek akademinių tyrimų, tiek politikos įgyvendinimo domenus: a) kuriamas teorinis modelis, kuris integruoja viešosios paslaugos dominavimo ir bendros vertės kūrimo konceptus ir siekia geriau suprasti piliečių dalyvavimą paslaugų kūrime; b) tiriamos trys švietimo paslaugų bendrakūros sritys: paslaugos teikimas „online“, paslaugos konstravimas (angl. service design) ir paslaugos teikimo struktūra; c) kuriamas naujas požiūrio ir nuostatų į bendros vertės kūrimą matavimo instrumentas ir atliekamas plataus masto (1000 respondentų) kiekybinis tyrimas; d) kuriamas veiksmingas švietimo politikos pokyčio instrumentą, kuris būtų paremtas tyrimo duomenimis.

Projekto mokslinio tyrimo vadovė: prof. dr. Viltė Auruškevičienė

Projekto tyrimo grupė: dr. Žilvinas Židonis, dokt. Justina Šidlauskienė, dr. Dalius Misiūnas

Projekto trukmė: 2021 02 01 – 2022 12 31

Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. P-GEV-21-25).

Projektas įgyvendinamas

Visuomenei senstant, kyla darbuotojų vidutinis amžius ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumo lygis. Tuo pat metu, dėl spartaus darbo sąlygų ir pobūdžio kitimo, darbuotojams reikia nuolat prisitaikyti prie kintančių darbo sąlygų, technologijų, įgyti naujų įgūdžių, kas reikalauja jų proaktyvaus įsitraukimo. Tuo pat metu darbdaviai
vengia įdarbinti vyresnius kandidatus būtent dėl žemos vyresnių darbuotojų iniciatyvos, todėl darbo jėgos senėjimas ir vyresnių darbuotojų sėkmingas išlikimas darbo rinkoje kelia visuotinį susirūpinimą.
Remiantis prielaida, kad darbinę elgseną vyresniame amžiuje lemia ankstesnė gyvenimo ir darbo patirtis, šiame moksliniame tyrime siekiama atskleisti, kaip profesinės socializacijos patirtis tam tikrame socio-ekonominiame kontekste veikia proaktyvią elgseną darbe vyresniame amžiuje.
Projekto tikslas yra išnagrinėti įvairias proaktyvios elgsenos dimensijas, lemiančias sėkmingą senėjimą darbe bei jas teoriškai atskirti, palyginti vyresnio amžiaus darbuotojų, patyrusių profesinę socializaciją skirtinguose socio-ekonominiuose kontekstuose (t.y. sovietiniame ir kitame kontekste), patirtis ir proaktyvios elgsenos darbe raišką bei
atskleisti profesinės socializacijos raidos bei šalies socio-ekonominio konteksto vaidmenį proaktyvumui vėlesniais karjeros etapais.
Remiantis atliktais tyrimais, organizacijoms bus pateiktos moksliškai pagrįstos rekomendacijos, kaip skatinti vyresnio amžiaus darbuotojų proaktyvumą darbe, užtikrinant jų sėkmingą įsitraukimą darbo rinkoje.

Projekto mokslinio tyrimo vadovė: dr. Bernadeta Goštautaitė.

Projekto tyrimo grupė: dr. Irina Liubertė, Margarita Pilkienė, Dovilė Petreikienė.

Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-MIP-20-9).

Projektas įgyvendinamas

Projekto Nr.: 01.2.1-LVPA-K-856-01-0209

Projekto pavadinimas: „Eksperimentas“: „Dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi sprendimų panaudojimas žmogiškųjų išteklių paieškos, atrankos ir vertinimo platformos kūrimui“

Nuo 2020-09-01 UAB “ALISA MANAGEMENT LABORATORY“ drauge su partneriu ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, UAB įgyvendina projektą „Dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi sprendimų panaudojimas žmogiškųjų išteklių paieškos, atrankos ir vertinimo platformos kūrimui“.

Projekto tikslas – pasirengti dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi sprendimais paremtos žmogiškųjų išteklių paieškos, atrankos ir vertinimo platformos sukūrimui. Ši nauja platforma  sudarys galimybes panaudojant dirbtinio intelekto sprendinius laiku ir kokybiškai pritraukti ir sujungti darbdavius ir darbuotojus pagal kompetencijų ir reikalavimų darbo patirčiai atitiktį.

Kuriama platforma apima šiuos inovatyvius technologinius sprendimus (produktus):

  • Semantinio CV perskaitymo algoritmo sukūrimas, pasitelkiant mašininį mokymąsi ir dirbtinį intelektą.
  • Įvairių CV formatų perskaitymo suvedant į vieningą technologinį CV formatą sprendimas, leidžiantis įgyvendinti technologinę atitikį su darbdavių keliamais reikalavimais (angl. match).
  • Darbdavių ir darbuotojų vedlys, paremtas dideliais duomenimis, mašininio mokymosi bei dirbtinio intelekto sprendiniais.

Projekto trukmė: 2020-2022

Projekto biudžetas: 446 814 Eur

ISM biudžetas projekte: 66 796 Eur

ISM vaidmuo projekte: projekto partneris

Pagrindinė ISM mokslininkė projekte: Margarita Pilkienė

Projekto partneriai: UAB „Alisa Management Laboratory“

Finansuojama: Projektui įgyvendinti buvo skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. ES investicijų fondas, iš kurio projektas finansuojamas: Europos regioninės plėtros fondas.

Projektas įgyvendinamas

Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712-19-0195

Projekto pavadinimas: Vadovų ir darbuotojų asmeninių prekių ženklų socialinėse medijose įtaka organizacijų veiklos rezultatams

Projekto tikslas: kelti dr. Dominykos Venciūtės  kvalifikaciją įgyvendinant rinkodaros socialinėse medijose tyrimus bei nustatyti vadovų ir darbuotojų asmeninių prekių ženklų vystymo socialinėse medijose įtaką organizacijų veiklos rezultatams.

Projekto rezultatai: Projekto metu atlikti moksliniai tyrimai prisidės prie rinkodaros socialinėse medijose tyrimų ir išplės žinias apie asmeninių prekių ženklų vystymą socialinėse medijose, taip pat – jų įtaką viešųjų ir privačių organizacijų veiklos rezultatams. Šio projekto veiklomis siekiama prisidėti prie rinkodaros socialinėse medijose tyrimų pateikiant mokslinio projekto rezultatus publikacijose 2-iuose moksliniuose C lygio žurnalus (pagal ABS AJG 2-ąją kateogoriją), skaitant pranešimus 3-ose tarptautinėse mokslinėse konferencijose bei organizuojant asmeninių prekių ženklų socialinėse medijose vystymo konferenciją, įtraukiant tiek mokslo srities, tiek verslo ir viešųjų organizacijų atstovus.

Finansuojama: Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto ,,Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išeklių potencialo didinimas“  09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

 

Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712-23-0149

Projekto pavadinimas: Dirbtinio intelekto naudojimas lyderystės gebėjimų nustatymui nuotoliniu būdu

Projekto tikslas: Pakelti stažuotojos Vitos Akstinaitės mokslinę kompetenciją. Tyrimo tikslas yra sukurti nešališką ir objektyvų įrankį, leidžiantį nustatyti lyderystės, asmenybės ir intelekto gebėjimus per atstumą.

Projekto rezultatai: Pirma, tyrimo rezultatai turės reikšmingą indėlį psichologijos ir vadybos teorijų plėtrai, apjungiant lyderystės, intelekto, asmenybės ir dirbtinio intelekto sritis bei sukuriant metodologiją, kuri ateityje galės būti naudojama kitų mokslininkų. Antra, projektas turės svarbų praktinį indėlį, nes pateiks aktualias rekomendacijas Lietuvos ir kitų šalių organizacijoms dėl šališkumo mažinimo ir įdarbinimo praktikos tobulinimo taikant naujus nuotolinio vertinimo metodus. Trečia, projektas leis padidinti Vitos mokslinę kompetenciją, dalyvaujant LU tyrimų metodologijos kurse ir dirbant su pasaulinio lygio stažuotės vadovu. Galiausiai, projekto metu įgyta patirtis leis Vitai po projekto atlikti kitus pažangius tyrimus Lietuvoje, o įgyta metodologinė kompetencija prie kitų tyrėjų, kolegų ir studentų mokslinio tobulėjimo tęsiant mokslinę karjerą Lietuvoje. Sklaida: 1) 2 straipsniai bus pateikti aukšto lygio moksliniams žurnalams (AJG=4*,4,3). Šiuose žurnaluose publikavimo procesas trunka ilgiau (žr. 6 dalies 1.1.1 punktą), todėl straipsniai iki projekto pabaigos bus pateikti, bet nebūtinai išpublikuoti. 2) Tyrimo rezultatai bus pristatyti 2 tarptautinėse konferencijose (pvz. AoM, EURAM).

Finansuojama: Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto ,,Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išeklių potencialo didinimas“  09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

 

Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712-23-0185

Projekto pavadinimas: Inovacijų vadybos iššūkių vertinimas, skatinant mokslo institucijų verslo įmonių bendradarbiavimą ir abipusį konkurencingumą

Projekto tikslas: Įgyvendinti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir kelti mokslinę kvalifikaciją. Taip pat atskleisti produktų inovacijų iššūkius, susijusius su rinkodaros veiksmais, su kuriais susiduria mažos ir vidutinės įmonės įvesdamos į rinką naujus produktus, remiantis integruotu komercinės aplinkos vertinimo modeliu. Modelio pagalba identifikavus pagrindinius iššūkius su kuriais susiduria mažos ir vidutinės įmonės į rinką įvesdamos naujus produktus, siekiama atskleisti produktų inovacijų raidą ir iššūkius Lietuvoje bei prisidėti prie šiuo metu itin aktualios mokslinės literatūros šakos, nagrinėjančios produktų inovacijų vadybą. Tyrimu skatinamas mokslininkų įsitraukimas į verslo procesų problematikos analizę. Rezultatų sklaida leis didinti įmonių konkurencingumą į rinką įvedant naujus produktus.

Projekto rezultatai: Pirma, tyrimo metu identifikuota aktuali verslo problematika, susijusi su produkto bei rinkodaros inovacijomis, su kuria susiduria įmonės, į rinką įvesdamos naujus produktus. Planuojamas rezultatas – naujų žinių sintezė, aktualumas prisidės prie praktinių bei teorinių žinių tiriamoje srityje. Antra, remiantis tyrimo rezultatais pristatytos naujos žinios, atspindinčios aktualius verslo iššūkius bei parengtos praktinės rekomendacijos verslo subjektams. Trečia, paruoštos mokslinės publikacijos mokslo leidiniuose. Ketvirta, tyrimo rezultatai pristatyti mokslo konferencijų, verslui renginių metu. Penkta, pakeliama stažuotojos mokslinė kompetencija, bendradarbiavimas su aukšto lygio mokslininke, užsienio stažuotės bei publikacijos aukštesnio lygio žurnaluose bus naudingos akademinei karjerai.

Finansuojama: Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto ,,Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išeklių potencialo didinimas“  09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

 

Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712

Projekto pavadinimas: Sėkmingas senėjimas darbe: Tarptautinis palyginimas

Projekto tikslas: pakelti B. Goštautaitės kompetenciją vykdant aukšto lygio tyrimus sėkmingo senėjimo srityje.
Todėl šio mokslinio tyrimo tikslas – nustatyti, kodėl su amžiumi nedarbingumas/ įdarbinamumas kinta bei kokie makro veiksniai (socio-ekonominiai, kultūriniai) silpnina arba stiprina ryšį tarp šių veiksnių ir darbuotojo amžiaus.

Projekto rezultatai: Du moksliniai straipsniai (skelbiami moksliniuose žurnaluose). Taip pat, pirmiausia, projektas turės tiesioginį reikšminga poveikį mokslo krypčiai nagrinėjančiai sėkmingą senėjimą darbe. Antra, bus reikšmingai pakelta stažuotojos kompetencija, kas leis ateityje savarankiškai vykdyti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus Lietuvoje. Trečia, kaip rodo ankstesnės patirtys, kylanti mokslininkų kompetencija neapsiriboja pavieniais asmenimis, tačiau (per patirties dalijimąsi, konsultacijas, kitų tyrėjų ugdymą) teigiamai veikia mokslo kokybę institucijoje, kas yra labai tikėtina, kadangi Bernadeta daug bendradarbiauja ir su mokslininkais Lietuvoje bei konsultuoja doktorantus. Ketvirta, projektas turės konkrečias rekomendacijas sprendimų priėmėjams tiek nacionaliniu, tiek organizaciniu lygmeniu, kas yra itin svarbu Lietuvoje, kurios visuomenė ir dirbantieji sensta bene sparčiausiai Europoje, kas yra labai svarbu ir atliepia jau seniai moksle diskutuojamą problemą apie mokslo rezultatų relevantiškumą ir pritaikomumą praktikoje.

Finansuojama: Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto ,,Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išeklių potencialo didinimas“  09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

 

Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712

Projekto pavadinimas: Demografinių pokyčių įtaka mokesčių struktūrai

Projekto tikslas: Pakelti Dr. Aro Zirgulio kompetenciją vykdant aukšto lygio tyrimus ekonomikos srityje. Projekto tikslas – atsakyti į klausimą: kaip demografiniai veiksniai veikia mokesčių struktūrą?

Projekto rezultatai: Planuojama iki projekto pabaigos parengti tris straipsnius. Planuojama, kad stažuotojas dalyvaus 2 (dviejose) ekonomikos srities aukšto tarptautinio lygio konferencijose.

Finansuojama: Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto ,,Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išeklių potencialo didinimas“  09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

 

Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712

Projekto pavadinimas: Misija grįsto strateginės komunikacijos valdymo tobulumo vertinimo modelio kūrimas

Projekto tikslas: Pakelti dr. Marianos Sueldo mokslinę kvalifikaciją ir sukurti misija grįsto strateginės komunikacijos valdymo vertinimo modelį, remiantis komunikacijos tobulumo ir organizacijos tobulumo kriterijais.

Projekto rezultatai: Pakelta mokslinė kvalifikaciją bei sukurta misija grįsto strateginės komunikacijos valdymo tobulumo vertinimo metodika.
Rezultatų sklaida 2 publikacijose su IF, 2 pranešimai tarptautinėse mokslinėse konferencijose, 1 mokslinė stažuotė.
Lietuvoje: Lietuvos Komunikacijos Asociacijos, ISM universitete, seminaruose viešo bei privataus sektoriaus organizacijų vadovams. Mokslinių tyrimų pasiektus rezultatus bus galima pritaikyti tarptautiniu mastu, sukurta misija grįsto strateginės komunikacijos valdymo vertinimo metodika galės būti naudojama tolimesniems moksliniams tyrimams, konkretiems sprendimams priimti įmonių lygmenyje, taip pat įneš indėlį plėtojant aukštojo mokslo programų turinį ir vadovų švietimo programas naujausiomis įžvalgomis, taip prisidedant prie organizacijos valdymo tobulumo ir komunikacijos valdymo profesijos kompetencijų kėlimui.

Finansuojama: Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto ,,Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išeklių potencialo didinimas“  09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“

 

Projektas įgyvendinamas

Projekto pavadinimas: „Baltijos Išmanusis Turto Valdymas (Baltic Smart Asset Management – BSAM)“

„Europa 2020“ tikslai ne tik padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20%, bet ir sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Be to, Europos Sąjunga, didžiausia energijos importuotoja pasaulyje (400 mlrd. EUR, tai sudaro maždaug 53% viso poreikio), ateinančiais metais susidurs su didžiuliais reinvestavimo poreikiais modernizuoti esamą infrastruktūrą, pavyzdžiui, centralizuoto šildymo tinklus (CŠT).

Daugelis šalių yra pernelyg priklausomos nuo anglies ir Rusijos dujų. Šiaurės šalys parodė, kad CŠT sistemos yra priemonė mažinanti priklausomybę nuo iškastinio kuro, pereinant prie žiedinės ekonomikos. Tačiau pagrindinis centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) trūkumas yra didelis kapitalo poreikis, neefektyvi eksploatacija (šilumos nuostoliai) ir maža kapitalo grąža. Siekiant padidinti centralizuoto šilumos tiekimo efektyvumą ir sumažinti kapitalo poreikį, vienas iš reikalingiausių procesų bus „išmanusis turto valdymas“ (angl. Smart Asset Management). Išmanusis turto valdymas sukurs aplinkosauginę naudą Baltijos jūros regionui, taip pat suteiks prieinamą šilumą didesniam galutinių vartotojų skaičiui, ilgiau ir efektyviau panaudojant esamą turtą ir išteklius (taupant kurą ir energiją).

Projekto tikslas – remiantis tarptautinio bendradarbiavimo galimybėmis ir žinių perdavimo technologijomis išanalizuoti esamą situaciją ir parengti išmanųjį  centralizuoto šildymo tinklų turto valdymo modelį Baltijos jūros regione.

Daugiau informacijos apie projektą Linėjaus universiteto tinklapyje: https://lnu.se/en/bsam

Projekto trukmė: 2019 06 – 2022 05

Projekto biudžetas: 1 302 500 Eur

ISM vaidmuo projekte: asocijuotas projekto partneris

Pagrindinė ISM mokslininkė projekte: Audronė Nakrošienė

Projekto partneriai

Projektą vykdo 7 dalyvių konsorciumas ir 6 asocijuoti partneriai. Pagrindinis projekto partneris: Linėjaus universitetas (Švedija). Partneriai: SweHeat & Cooling (Švedija), Öresundskraft (Švedija), Opec Gdynia (Lenkija), Gdansko technologijų universitetas (Lenkija), Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (Lietuva), Klaipėdos universitetas (Lietuva). Asocijuoti partneriai: Swedenergy (Švedija), Energiforsk (Švedija), Nybro Energi (Švedija), Švedijos ambasada Varšuvoje (Lenkija), Roskilde universitetas (Danija), ISM universitetas (Lietuva).

Finansuojama: Projektas bendrai finansuojamas ES Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) pagal 2014–2020 metų Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą.

Projektas įgyvendintas

 

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0360

Projekto pavadinimas: „Politologijos studentų balsavimo ypatumų tyrimas”.

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Eglė Verseckaitė (Grzeskowiak)

Santrauka: Studentės mokslinių gebėjimų ugdymas atliekant politologijos studentų balsavimo ypatumų tyrimą, atliekant mišrių metodų socialinį mokslinį tyrimą apie politologijos studentų balsavimo ypatumus.

Siekiamas rezultatas: išanalizavus mokslinę literatūrą apie balsavimo teorijas, suformuluoti empirinio tyrimo metodiką, atrinkti respondentų imtį, surinkti kokybinius ir kiekybinius duomenis, juos apdoroti, išanalizuoti ir apibendrinti. Gauti rezultatai pristatomi studentų mokslinėje konferencijoje ir aprašomi mokslinės veiklos ataskaitoje.

Projektas finansuojamas/finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

 

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0363

Projekto pavadinimas: „Smulkių ir vidutinių įmonių socialinės atsakomybės situacijos Lietuvoje analizė ir įrankių socialinės atsakomybės stiprinimui parengimas”.

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Virginija Poškutė

Santrauka: projekto metu siekiama išanalizuoti smukių ir vidutinių verslo (SVV) įmonių socialinės atsakomybės situaciją Lietuvoje ir parengti įrankius SVV įmonių socialinės atsakomybės stiprinimui įmonių lygmeniu, atlikus socialinės atsakymobės tyrimą remiantis mišriais tyrimų metodais.

Siekiamas rezultatas: atlikti literatūros analizę, kuri padėtų padėtų suformuoti teorinį problematikos pagrindą ir apibrėžti kontekstą vykdomam praktiniam SVV įmonių socialinės atsakomybės tyrimui; atlikti kiekybinį 100 SVV įmonių tyrimą skirtą įvertinti taikomas socialinės atsakomybės veiklas, pagrindines kliūtis, teigiamus veiksnius ir identifikuoti gerąsias praktikas įmonėse; bei atlikti kokybinį tyrimą, kurio rezultatai leistų papildyti ir pagilinti vykdyto kiekybinio tyrimo rezultatus, sukonkretinti įžvalgas, surinkti informaciją apie konkrečias gerąsias praktikas SVV įmonėse, jų sąsajas su įmonių konkurencingumu. Gauti rezultatai pristatomi studentų mokslinėje konferencijoje ir aprašomi mokslinės veiklos ataskaitoje.

Projektas finansuojamas/finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

 

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0361

Projekto pavadinimas: „Medicinos ir Sveikatinimo turizmo įmonių padėtis ir jų gyvybingumo išlaikymo galimybės COVID-19 pandemijos sukeltos krizės sąlygomis”.

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Modestas Gelbūda

Santrauka: projekto metu siekiama ištirti Lietuvos Medicinos ir Sveikatinimo turizmo klasteriams priklausančių įmonių atsparumą pandemijos sukeltai krizei. Nors egzistuoja nemažai tyrimų apie įmonių išgyvenimą ekonominių krizių, o taip pat ir gaivalinių nelaimių kontekste, įmonių išgyvenimas pandemijos laikotarpiu yra naujas reiškinys daugelyje išsivysčiusių valstybių visoms tyrimu suinteresuotoms šalims: pačioms įmonėms, politikos formuotojams, ir, žinoma, mokslininkams. Tyrimas yra fokusuotas į medicinos ir sveikatinimo turizmo įmones, todėl kad šios įmonės yra tarp pačių labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos.

Siekiamas rezultatas: Lietuvos sąlygoms pritaikius inovatyvų instrumentą (kokybinė apklausa) surinkti ir išanalizuoti pandemijos sukeltos krizės paveiktų įmonių duomenis bei pateikti rekomendacijas privatiems ir viešiems subjektams, įtakojantiems įmonių gyvybingumo ekonomines sąlygas.

Projektas finansuojamas/finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

 

Projektas įgyvendintas

Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712-20-0106

Projekto pavadinimas: Išvyka į tarptautinę mokslinę konferenciją (darbuotojų gerovė ir elgsena)

Dr. Rūta Kazlauskaitė dalyvauja projekte, kurio tikslas – kompetencijos kėlimas dalyvaujant tarptautinėje II-ojoje tarpdisciplininėje darbo vietos konferencijoje ir pranešant mokslinį pranešimą.

Projekto rezultatai. Konferencijos metu tikimasi gauti tiesioginį grįžtamąjį ryšį apie vykdomą tyrimą iš pasaulinio lygio mokslininkų bei užmegzti bendradarbiavimo tyrimų ir gerosios patirties sklaidos ryšius su mokslininkais, atstovaujančiais skirtingas kultūras ir disciplinas. Siektinas rezultatas po konferencijos – atsižvelgus į gautas pastabas, parengti pilną straipsnio versiją ir pateikti ją publikavimui viename iš aukšto lygio tarptautinių mokslo leidinių.

Finansuojama: Projektas finansuojamas Europos Socialinio fondo lėšomis pagal Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą ,,Mokslininkų kompetencijos ugdymas vystant protų pritraukimą ir reintegraciją“

 

Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712-20-0104

Projekto pavadinimas: Išvyka į tarptautinę mokslinę konferenciją (EMAC Regional, Marketingas)

Dr. Indrė Pikturnienė dalyvauja projekte, kurio tikslas – kompetencijos kėlimas dalyvaujant tarptautinėje EMAC Regional 2020 konferencijoje ir pranešant mokslinį pranešimą.

Projekto rezultatai. Konferencijos metu tikimasi gauti tiesioginį grįžtamąjį ryšį apie vykdomą tyrimą iš pasaulinio lygio mokslininkų bei užmegzti bendradarbiavimo tyrimų ir gerosios patirties sklaidos ryšius su mokslininkais, atstovaujančiais skirtingas kultūras ir disciplinas. Siektinas rezultatas po konferencijos – užmegzti ryšius su pripažintų marketingo srities žurnalų redaktoriais ir gavus grįžtamąjį ryšį papildyti tyrimų rezultatus bei parengti publikaciją marketingo srities žurnalui; tobulinti tyrimus elektronių knygų kainos ir pasirinkimo suvokime papildant juos naujais kintamaisiais, sąlygomis, vystyti teorinį indėlį.

Finansuojama: Projektas finansuojamas Europos Socialinio fondo lėšomis pagal Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą ,,Mokslininkų kompetencijos ugdymas vystant protų pritraukimą ir reintegraciją“

Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712-21-0053

Projekto pavadinimas: Kompetencijos ugdymas dalyvaujant mokslinėje stažuotėje Bath University ir King’s Business School

Dr. Irina Liubertė dalyvauja projekte, kurio tikslas – stažuotės metu kelti jaunosios mokslininkės doc. dr. Irinos Liubertės kompetenciją bendradarbiaujant su užsienio mokslininkais bei ruošiant ateities tyrimų projektus.

Projekto rezultatai. Planuojama, kad mokslinės stažuotė padės mokslininkei paruošti aušto lygio publikaciją (remiantis jau atliko tyrimo rezultatais) bei toliau glaudinti bendradarbiavimą – paruošti tarptautinio mokslinio projekto paraišką bendradarbiaujant su dviem universitetais įsikūrusiais Jungtinėje Karalystėje – Bath University ir King‘s Business School.

Finansuojama: Projektas finansuojamas Europos Socialinio fondo lėšomis pagal Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą ,,Mokslininkų kompetencijos ugdymas vystant protų pritraukimą ir reintegraciją“

Projektas įgyvendintas

Projekto Nr.: LMT P-COV-20-77

Projekto pavadinimas: Įmonių nemokumo tyrimo metodikos kūrimas ir taikymas su COVID-19 susijusiems padariniams Lietuvoje įvertinti (COV-NET)

Projekto mokslinio tyrimo vadovė: prof. dr. V.Darškuvienė

Projekto tyrimo grupė: Dr. Siuzana Ščerbina Dalibagienė, Dr. Dalius Misiūnas, Egidijus Kundelis, Kristina Barauskaitė-Griškevičienė

Lietuvoje apie 2000 įmonių kasmet inicijuoja nemokumo procesus. COVID-19 pandemija yra vienas iš stambaus masto netikėtų krizinių reiškinių, dėl kurio dalis verslo įmonių susidūrė su finansiniais sunkumais ir gali tapti nemokiomis ir dėl COVID-19, ir dėl kitų priežasčių. Šiuos krizės poveikis Lietuvos verslui bei užimtumui gali skirtis tiek ekonomikos sektoriuose, tiek regionuose.

Projekto tikslas – sukurti verslo įmonių nemokumo tyrimo metodiką, skirtą nustatyti su pandemija susijusių reiškinių poveikį įmonių mokumui. Atliekamais tyrimais siekiama įvertinti valstybės pagalbos verslui priemonių veiksmingumą, pandemijos padarinius Lietuvos verslui bei užimtumui pažeidžiamų įmonių grupėse, atskiruose ekonomikos sektoriuose bei regionuose.

Moksliniais tyrimais grįstos išvados ir rekomendacijos turėtų padėti valstybei numatyti verslui reikalingas palaikymo ir paramos priemones ilgalaikėje perspektyvoje šalinant COVID-19 sukeltus padarinius.

Projekto trukmė: 2020 06 02 – 2020 12 31

Projekto biudžetas: 94.344 EUR

Finansuojama:  LMT finansavimas  moksliniams tyrimams sprendimams dėl COVID-19 padarinių.

Projekto rezultatai: Įgyvendinus LMT finansuojamą projektą „Įmonių nemokumo tyrimo metodikos kūrimas ir taikymas su COVID-19 susijusiems padariniams Lietuvoje įvertinti (COV-NET)“  gauti šie rezultatai:

  1. Parengta projekto tyrimo STUDIJA
  2. Sukurtas AGREGUOTAS DUOMENŲ RINKINYS
  3. Sukurta DUOMENŲ ARCHITEKTŪRA
  4. Parengtos ir paviešintos REKOMENDACIJOS SUINTERESUOTOMS VALSTYBĖS VALDYMO INSTUCIJOMS BEI VERSLO ASOCIACIJOMS
  5. Organizuotas PROJEKTO REZULTATŲ BEI PARENGTŲ REKOMENDACIJŲ VIEŠINIMO RENGINYS 
  6. Parengtas pranešimas spaudai, publikuoti trys straipsniai žiniasklaidoje (Lietuvos rytas, Verslo žinios, Elektrėnų sav. leidinyje)
  7. Tyrimo rezultatai viešinti LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ (12.22), LRT radijo laidoje „Aukso amžius“ (2020.12.07)
  8. Parengtas publikacijai mokslinis straipsnis tarptautinėje monografijoje “Financial Transformations beyond the Covid-19 Health Crisis”

Projektas įgyvendintas

Projekto Nr.: P-REP-20-9

Projekto pavadinimas: Pramonės 4.0 iššūkiai: Našumo, užimtumo ir integralaus augimo sprendimai

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: Dr. Maik Huettinger

Projekto tyrimo grupė: Dr. Aras Zirgulis, Dr. Jonathan Boyd, Dr. Eglė Verseckaitė, doct. Marius Kušlys

Automatizacijos technologija dramatiškai keičia darbo rinką ir pačią darbo prigimtį. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija supranta Pramonės 4.0 koncepcijos įgyvendinimo naudą Lietuvos ekonomikos vystymuisi, tačiau ekonomistai vis labiau atkreipia dėmesį į potencialų neigiamą poveikį. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje apie darbo vietų kūrimą ir vietos ekonomikos plėtrą atkreipiamas dėmesys, kad skirtingi vienos šalies regionai ir vietovės gali patirti asimetrinę automatizacijos riziką (OECD, 2018). Tačiau EBPO ataskaitos autoriai negalėjo išanalizuoti regionų situacijos Lietuvoje. Šio projekto tikslas – įvertinti automatizacijos riziką Lietuvos regionuose ir pasiūlyti, kokių priemonių reikėtų imtis.

Siekiame įgyvendinti tris uždavinius:

  1. įvertinti Lietuvos regionų automatizacijos riziką ir suklasifikuoti juos pagal EBPO regionų užimtumo kūrimo technologinių pokyčių kontekste tipologiją;
  2. atsižvelgiant į santykinę darbo automatizacijos riziką Lietuvos regionuose, identifikuoti tuos regionus ir pramonės sektorius, kuriems itin svarbus integracinis produktyvumo augimas;
  3. sukurti pramonės 4.0 viešosios politikos pasiūlymų rėmus, apimančius visų suinteresuotų šalių poreikius ir pozicijas bei sąrašą rekomendacijų, kaip pagerinti teisinę aplinką, darbuotojų kompetencijų ugdymą bei pramonės skaitmenizaciją, atsižvelgiant į šalių, esančių (ar buvusių) panašiomis į Lietuvą, gerąsias praktikas ir politikos rekomendacijas.

Šis tyrimas prisidės prie Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodžio bei EBPO pastangų sekti regioninę ekonomikos ir darbuotojų kvalifikacijos plėtrą, o taip pat reikšmingai papildys minėtąją 2018 m. ataskaitą bei EBPO kartu su Tarptautine darbo organizacija parengtą ataskaitą apie tikslingesnio darbuotojų įgūdžių panaudojimo darbo vietoje poveikį produktyvumui ir regioniniam užimtumui (OECD, 2017a).

 Projekto trukmė: 2020 03 02 – 2020 08 31

Projekto biudžetas: 61 142 EUR

Finansuojama: LMT finansavimas reikminių tyrimų projektams įgyvendinti.

Projektas įgyvendinamas

„Pop-Machina“ – tai 2019 m. startavęs ketverių metų trukmės projektas, finansuojamas ES pagal programą „Horizontas 2020”. „Horizontas 2020” yra didžiausia istorijoje ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa. Ji turi tris prioritetines kryptis, viena jų – spręsti iššūkius, su kuriais susiduria visuomenė.

Įgyvendinant „Pop-Machina“ projektą, moksliniais atradimais, juos iš laboratorijos perkeliant į rinką, siekiama įveikti ir aplinkosauginius iššūkius. Projektas gimė iš idėjos parodyti, kad kuriantys gyventojai (angl. makers), burdamiesi į judėjimus, ir bendros gamybos (angl. collaborative production) modelis gali nuvesti šalis žiedinės ekonomikos link.

Ilgus metus ekonomikos augimas buvo skatinamas auginant vartojimą, tačiau tai grįžo bumerangu: „imti – gaminti – panaudoti – išmesti“ principas ėmė dusinti planetą atliekomis. Šiandien, kai klimato kaitos problema yra virtusi klimato krize, suprantama, kad būtent žiedinės ekonomikos principų taikymas yra išeitis iš susidariusios situacijos. Būtent žiedinės ekonomikos modelis apima įvairių produktų sąmoningą vartojimą, jų perdirbimą ir pakartotinį naudojimą. Dalis verslų jau pradeda taikytis prie žiedinės ekonomikos principų, tačiau esminį proveržį turi atnešti gyventojų sąmoningas gamybos ir vartojimo įpročių keitimas. To siekiama šiuo unikaliu projektu.

https://youtu.be/JOdCy5q6beE 

„Pop-Machina“ 10 milijonų eurų vertės projekte dalyvauja 23 partneriai iš 7 šalių, kurie ne tik atliks mokslinius tyrimus, bet ir kurs inovacijas įgyvendindami pilotinius projektus – skirtinguose Europos miestuose bus steigiamos žiedinės kūrybinės dirbtuvės (angl. circular fablabs). Pilotinius projektus planuojama įgyvendinti Belgijoje, Turkijoje, Lietuvoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Nyderlanduose.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkai projekte atlieka vartotojų elgsenos tyrimus, kurių tikslas – išsiaiškinti, kaip paskatinti rinktis daiktus, kurie pagaminti pagal žiedinės ekonomikos principus. Lietuvoje mokslinių inovacijų dalį ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkai įgyvendins, bendradarbiaudami su viena stipriausių elgsenos modeliavimo tyrimų grupe Europoje – KU Leuven universiteto Belgijoje grupe, vadovaujama prof. dr. Siegfried Dewitte.

Projekto biudžetas: 9,999,592 Eur
ISM biudžetas projekte: 315,000 Eur

ISM vaidmuo projekte: projekto partneris

Pagrindinė ISM mokslininkė projekte: prof. dr. Justina Gineikienė

Projekto partneriai

KU Leuven universitetas, Leuveno miestas, CREVIS, Salonikų miesto savivaldybė, Pirėjaus miesto savivaldybė, „Q-Plan International“, Makedonijos universitetas, Santanderio miesto taryba, Kantabrijos universitetas, Venlo miesto savivaldybė, Delfto technologijos universitetas, Stambulo Metropolijos savivaldybė, ISTAC, „Planet Turkey“, Koc universitetas, Kauno miesto savivaldybė, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Kembridžo universitetas, CERTH informatikos ir telematikos institutas, „White Research“, „CommonLAWgic“, „Intrasoft International“, „IAAC Barcelona“.

Projektas įgyvendintas

ISM Vadybos ir Ekonomikos universitetas projekte dalyvauja kaip vienas iš 12 konsorciumo narių. Konsorciumą koordinuoja Londono ekonomikos ir politinių mokslų mokykla (School of Economics and Political Science). Jame dalyvauja pripažintos aukštojo mokslo ir tyrimų institucijos iš Belgijos, Danijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Graikijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos ir Suomijos.

Tai kompleksinis ir inovatyvus mokslinių tyrimų projektas siekiantis padėti spręsti sparčiai senėjančių  Europos gyventojų  problemas įgyvendinant inovatyvius ilgalaikės senyvo amžiaus žmonių globos projektus, įprasminti socialinių investicijų sąvoką taikant ją ilgalaikės priežiūros kontekste, pasiūlyti įvairiais būdais teikiamos ilgalaikės senyvų žmonių visoje Europoje priežiūros socialinių sąnaudų ir naudos vertinimo priemones.

Tikimasi, kad SPRINT projektas prisidės prie socialinių iniciatyvų, užtikrinančių ilgalaikę senyvo amžiaus asmenų globą ir jų socialinę reintegraciją Lietuvoje skatinimo;  pateiks Lietuvos socialinių problemų, susijusių su sparčiai senstančia visuomene, analizę ir pasiūlys galimus jų sprendimo būdus.

Šiuo projektu toliau plėtojamas ISM mokslinių tyrimų tarptautiškumas, įsitraukiant į Europos komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos Horizon 2020 veiklą bei stiprinant Universiteto bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais.

Trukmė: 2015 06 01 – 2020 11.01
Projekto biudžetas (bendras): 1,92 mln. eurų
Projekto vadovė: doc. dr. Virginija Poškutė

Projekto partneriai:
•  London School of Economics and Political Science (UK)
•  ISM Vadybos Ir Ekonomikos Universitetas UAB (LT)
•  Hochschue Fulda-University of Applied Sciences (DE)
•  University of Piraeus Research Center (EL)
•  Signosis SPRL (BE)
•  Roskilde Universitet (DK)
•  Instytut Pracy i Spraw Socjalnych (PL)
•  Social Value Network UK (UK)
•  Universidade do Porto (PT)
•  Gruppo Cooperativa CGM (IT)
•  Szegedi Tudomanyegyetem (HU)
•  Terveyden Ja Hyvinvoinnin Laitos (FI)
•  Finansuojama: H2020: ES bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa

Projektas įgyvendintas

Projekto tikslas įgyti įžvalgų apie kylančio verslo problemas ir vadybinės/organizacinės plėtros iššūkius, su kuriais susiduria įmonės dabar ir susidurs ateityje. Projektas siekia atskleisti, kaip suprantami dabartiniai iššūkiai ir kaip jie yra ar nėra įgyvendinami, esant dabartinėms kompanijų vystymosi galimybėms. Siekiama ištirti, identifikuoti ir įvertinti vadybos bei lyderystės vystymosi poreikius susitelkiant ties šiais klausimais:

  • Iššūkiai, su kuriais susiduria verslas (ypač susiję su vadyba ir lyderyste)
  • Strateginiai sprendimai, kurie yra formuluojami kaip atsakymai į iššūkius
  • Valdymo ir lyderystės pajėgumo bei spragų ištyrimas, identifikavimas ir įvertinimas
  • Valdymo ir lyderystės vystymo poreikių ištyrimas, identifikavimas ir įvertinimas. Kaip įveikti iššūkius, su kuriais susiduriama.
  • Vyraujančių valdymo ir lyderystės požiūrių ir praktikų apžvalga.
  • Kritinis pasiektų rezultatų ir daromos įtakos įvertinimas.
  • Rekomendacijos mokymosi partneriams.

Preliminarūs rezultatai buvo paskelbti 24-ojoje CEEMAN metinėje konferencijoje Taline (2016 rugsėjo mėn.).

Daugiau informacijos čia>>>

Projekto trukmė: 2016 – 2018

​Projekto nariai ISM: doc. dr. Raimonda Alonderienė, doc. dr. Lineta Ramonienė, konsultantė- ekspertė Margarita Pilkienė

Projekto partneriai: daugiau kaip 30 partnerių iš 19 šalių. Lietuvą atstovauja ISM, KTU ir VU. Projektas yra koordinuojamas Centrinės ir Rytų Europos vadybos plėtros asociacijos (CEEMAN).

Projektas įgyvendintas

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. LJB-2/2016

Projektas yra finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos pagal programą “Parama Lietuvos–Japonijos projektams skatinti”

Projekto tikslas ir abstraktas

Funkciniai maisto produktai žada vartotojams tam tikrų tikslinių fiziologinių funkcijų pagerinimą ir tampa šiuolaikinės dietos pagrindu. Projektu siekiama prisidėti prie tolesnio funkcinio maisto tyrimų nomologinio tinklo ir apibrėžti svarbias charakteristikas bei mechanizmus, lemiančius funkcinio maisto priimtinumą. Šių klausimų tyrimas yra svarbus rinkodarai, nes atskleidžia papildomus vartotojų elgseną paaiškinančius veiksnius ir padeda priimti sprendimus dėl verslo strategijos, marketingo ar gamybos pokyčių. Su funkciniu maistu susijusios elgsenos supratimas gali padėti Europos Sąjungos bei nacionalinės politikos formuotojams tobulinti atitinkamų norminių aktų reikalavimus.

Projekto tikslas yra sukurti supratimą, kas įtakoja vartotojų preferencijas funkcinio maisto atžvilgiu, patikrinti kognityvinius mechanizmus lemiančius funkcinio maisto pasirinkimą ir jų ryšį su rūpinimuisi sveikata; taip pat apibrėžti ribinės sąlygos, pavyzdžiui, tiriant licencijavimą ar halo efektus funkcinio ir kasdieninio maisto pasirinkime.

Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su mokslininkais iš Čiba ir Tokijo universitetų (Japonija).

Akronimas: FuncFood
Projekto Nr. LJB-2/2016
Projekto trukmė: 2016 04 01 – 2018 03 31
Projekto biudžetas: 79 915 eurų
Projekto vadovė: doc. Dr. Justina Gineikienė

Projektas įgyvendintas

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-17-124

Šio projekto tikslas – kompleksiškai išanalizuoti ir įvertinti suinteresuotų šalių į(si)traukimą į tvarios ilgalaikės senyvo amžiaus asmenų globos organizavimą ir teikimą bei pasiūlyti jų glaudesnio bendradarbiavimo ir į(si)traukimo į globos organizavimą ir teikimą modelį Lietuvoje.  Tikslui pasiekti bus atlikta antrinių bei priminių (suinteresuotų šalių atstovų internetinės  apklausos ir fokusuotų grupių diskusijos) duomenų analizė ir sintezė.

Šis projektas pasižymi ne tik teminiu aktualumu, bet ir tarpdisciplinine teorine prieiga.  Siekiant pasiūlyti geresnio bendradarbiavimo tarp skirtingų suinteresuotųjų šalių  bei jų į(si)traukimo modelį bei pateikti rekomendacijas politiką formuojančioms institucijoms projekte integruojamos skirtingos vadybos, ekonomikos, viešosios politikos ir socialinės politikos bei sociologijos teorinės prieigos.

Projekto trukmė: 2017 10 02 – 2019 11 30

Projekto biudžetas: 99 991 EUR

Projekto vadovas: Prof. dr. Rūta Kazlauskaitė

Projekto tyrimo grupė: Virginija Poškutė, Irmina Matonytė, Lineta Ramonienė

Finansuojama: Lietuvos mokslo tarybos remiamos veiklos kryptis ,,Mokslininkų grupių projektai“.

Projektas įgyvendintas

Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712-01-0136

Projekto pavadinimas: LMT: Subtilių paskatinimų efektyvumo didinimas siekiant gerinti su sveikata susijusią elgseną – šiuo metu įgyvendinamas

Projekto vykdymo laikotarpis: 2018– 2021

Projekto mokslinio tyrimo vadovė: prof. dr. Justina Gineikienė

Projekto tyrimo grupė: Bob M. Fennis, Siegfried Dewitte, Dovilė Barauskaitė,  Yannick Joye, Elzė Uždavinytė

Santrauka: Šis projektas yra pirmasis, siekiantis sukurti naują apjungiantį teorinį modelį, kuris paaiškintų, kodėl ir kokiomis sąlygomis subtilūs paskatinimai yra efektyvūs ir kada jie gali lemti priešingą bumerango efektą.

Projektas siekia išplėsti teorines žinias ir supratimą integruojant rezultatus iš subtilių paskatinimų, klaidų valdymo, fundamentinių motyvų ir motyvuotos elgsenos teorinių perspektyvų. Apimant visą motyvacinį spektrą tarp asmeninių ir tarpgrupinių sričių, pateiksime vieną apjungiantį modelį, kuris padės vystyti ir testuoti naujas hipotezes, susijusias su subtilių paskatinimų veiksmingumu. Projekto rezultatai gali turėti svarbių socialinių implikacijų ir gali būti pritaikomi sprendžiant aktualias socialines problemas, tokias kaip nesveikos gyvensenos mažinimas ir gerovės skatinimas. Žvelgiant iš viešosios politikos formavimo perspektyvos, siūlome visapusišką modelį, kuris gali būti tiesiogiai pritaikomas priimant viešosios politikos sprendimus, kuriais siekiama įgyvendinti skirtingus subtilius paskatinimus ar padidinti subtilių paskatinimų intervencijų veiksmingumą. Nustačius sąlygas, kada subtilūs paskatinimai yra paveikūs, o kada jie yra neveiksmingi, pateiksime įžvalgas, kaip sukurti efektyvias komunikacijos ir švietimo programas, skatinančias sveikatą, taip pat pateiksime gaires, kaip paskatinti žmones priimti sveikatai palankesnius sprendimus.

Projekto biudžetas: 596 951,04 EUR

Finansuojama: Projektas finansuojamas Europos Socialinio fondo lėšomis pagal Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą ,,Mokslininkų kompetencijos ugdymas vystant protų pritraukimą ir reintegraciją“

Projektas įgyvendinamas

Projekto nr.: 09.3.3-LMT-K-712-01-0156

Projekto pavadinimas: LMT: Tvarus žmogiškųjų išteklių valdymas ateities ir kuriamų technologijų kontekste

Projekto vykdymo laikotarpis: 2018 01 02 – 2021 12 31

Projekto mokslinio tyrimo vadovė: prof. dr. Ilona Bučiūnienė

Projekto tyrimo grupė: Patricia Allison Reay, Antonio Paulo Brandao Moniz De Jesus, Bernadeta Goštautaitė, Irina Liubertė, Raimonda Valickienė

Santrauka: Diegiant Industrijos 4.0 principus diskutuojama, kaip darbo vietų robotizavimas, vedantis prie žmonių ir robotų bendro darbo, kibernetinės sistemos ir kitos naujai atsirandančios naujos technologijos (ATK) keičia darbo procesus. Tačiau nagrinėjant ATK technines galimybes, vienas iš esminių aspektų – ATK poveikis darbuotojams nebuvo tirtas. Iki šiol kompleksinių, moksliškai pagrįstų studijų, apie tai kaip AKT keičia darbo pobūdį organizacijose, kokią įtaką daro darbuotojų nuostatoms, elgesiui ir pasiekimams, kaip skirtingo amžiaus darbuotojai gali geriau prisitaikyti prie AKT veikiamos darbo aplinkos pokyčių, kaip turi keistis ir kokį vaidmenį Žmogiškųjų išteklių valdymas (ŽIV) turi atlikti, neutralizuojant neigiamą AKT poveikį darbuotojams nebuvo atlikta.

Šio tyrimo tikslas yra atskleisti AKT poveikį darbo pobūdžiui, identifikuoti asmeninius darbuotojų veiksnius, lemiančius skirtingo amžiaus darbuotojų prisitaikymą prie AKT ir nustatyti ŽIV vaidmenį diegiant AKT.

Tyrimas bus atliekamas mikro ir mezo t.y. darbuotojų ir organizacijos lygmenyse, trianguliuojant longitudinį kokybinį tyrimą, meta-analizę ir kiekybinį tyrimą – apklausą. Kokybinis longitudinis tyrimas bus atliekamas dviejų šalių (Lietuvos ir Vokietijos) įmonėse, diegiančiose EKT.

Projektas yra aktualus tiek moksline, tiek praktine prasme, nes jo rezultatai atskleis, kaip valdyti žmogiškuosius išteklius įmonėse, diegiančiose EKT. Šio tyrimo rezultatai padės Industrijos 4.0 įmonėms kurti palankią darbuotojams darbo aplinką ir tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą, siekiant sklandžiau diegti EKT, palengvinant skirtingo amžiaus darbuotojų prisitaikymą prie EKT sąlygotų darbo pobūdžio pokyčių ir didinant pasiekimus. Šis projektas ženkliai prisidės prie projekte dalyvaujančių tyrėjų mokslinės metodologinės kompetencijos didinimo, nes tyrimo metu bus įsisavinti nauji mokslinio tyrimo metodai (longitudinis kokybinis tyrimas, meta-analizė), kurie iki šiol Lietuvoje nebuvo taikomi.

Projekto biudžetas: 599 287,92 eurų

Finansuojama: Projektas finansuojamas Europos Socialinio fondo lėšomis pagal Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą ,,Mokslininkų kompetencijos ugdymas vystant protų pritraukimą ir reintegraciją“

 

Projektas įgyvendintas

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. GER-008/2017

Sveikatos priežiūros įstaigos teikia visuomenei sveikatos priežiūros paslaugas (veikiančias piliečių gerovę), kurių veiklos efektyvumas ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo jose dirbančių medicinos darbuotojų motyvacijos ir darbo kokybės (pasiekimų). Kita vertus Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos pačios yra paliestos XXI amžiaus demografinių ir socialinių iššūkių, kadangi dėl ekonominių nelygumų tarp Europos šalių susiduria su vis didėjančia gydytojų ir slaugytojų migracija, dėl ko netenka aukštos kompetencijos darbuotojų. Kadangi emigruoja aukštos kompetencijos jaunesnio ir vidutinio amžiaus medicinos darbuotojai, nukenčia sveikatos priežiūros sistema ir jos efektyvumas, keičiasi darbuotojų struktūra asmens sveikatos priežiūros organizacijose – didėja vyresnio amžiaus medicinos darbuotojų.

Moksliniame tyrime nagrinėjama problema, kaip efektyviau valdyti darbuotojus Lietuvos asmens  sveikatos priežiūros įstaigose, tobulinant organizacinius veiksnius ir darbo aplinką, nukreiptą į skirtingo amžiaus medicinos darbuotojų motyvacijos ir pasiekimų didinimą bei ketinimo palikti organizaciją bei emigruoti mažinimą.

Projekte planuojama identifikuoti organizacinius veiksnius ir darbo pobūdžio charakteristikas, kurios daro įtaką skirtingo amžiaus medicinos darbuotojų motyvacijai, pasiekimams bei ketinimams emigruoti. Konsultuojant vedančiam pasaulyje mokslininkui F. Morgeson bus adaptuoti ir validuoti tyrimų instrumentai  darbo pobūdžio ir organizacinių veiksnių diagnostikai.

Projektas nukreiptas į Gerovės programoje įvardintų problemų sprendimą t.y. sveikatos priežiūros įstaigų veiklos tobulinimą, darbuotojų motyvacijos didinimą ir emigracijos mažinimą. Remiantis atliktų tyrimu bus parengtos moksliškai pagrįstos rekomendacijos, kaip tobulinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų personalo valdymą ir organizacinius veiksnius ir tokiu būdu mažinti emigraciją ir gerinti asmens  sveikatos priežiūros sektoriaus teikiamų paslaugų kokybę.

PROJEKTO REZULTATAI

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) teikia visuomenei sveikatos priežiūros paslaugas, kurių veiklos efektyvumas ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo jose dirbančių medicinos darbuotojų. Deja, Lietuvos ASPĮ dėl ekonominių netolygumų tarp Europos šalių susiduria su vis didėjančia gydytojų ir slaugytojų migracija iš šalies. Dėl šios priežasties kyla grėsmė išlaikyti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės lygį, nes emigruoja jaunesnio ir vidutinio amžiaus medicinos darbuotojai, o likusių darbuotojų dalis sparčiai sensta. Tai lemia, kad Lietuvos ASPĮ daugėja vyresnio amžiaus medicinos darbuotojų, dėl to keičiasi darbuotojų struktūra. Įvairaus amžiaus darbuotojai turi skirtingų gebėjimų, vertybių, požiūrį į darbą, skirtingai reaguoja į organizacijose taikomas žmogiškųjų išteklių valdymo (ŽIV) praktikas. Todėl svarbu identifikuoti specifinius kiekvienos amžiaus grupės darbo pobūdžio ir organizacinius veiksnius, lemiančius motyvaciją, pasiekimus ir ketinimą likti dirbti šalyje.

Projekte nagrinėjama problema, kaip tobulinti organizacinius veiksnius ASPĮ skirtingo amžiaus medicinos darbuotojų gerovei ir pasiekimams didinti, tuo pačiu emigracijos rizikai mažinti. Šioje santraukoje duodamos nuorodos į jau išpublikuotas, esančias recenzavimo procese ir parengtas publikacijas.

Siekiant atsakyti į iškeltus klausimus, atlikome plataus masto kokybinį bei kiekybinius tyrimus su medikais – gydytojais, slaugytojomis, rezidentais ir medicinos studentais. Tyrimo rezultatai pristyti Academy of Management, Dutch HRM, International Human Resource Management ir kt. konferencijose bei publikacijose. Straipsnyje žurnale Health Policy (Goštautaitė ir kt., 2018) paskelbėme medikų ir medicinos studentų ketinimo emigruoti rezultatus. Tyrimas parodė, kad 21 proc. rezidentų, 12 proc. slaugytojų ir 6 proc. gydytojų ketino emigruoti, o emigracijos ketinimus lemia individualūs (amžius, lytis, šeimyninė situacija), organizaciniai (pvz. komandinis klimatas) veiksniai bei medikų profesijos socialinė vertė, t.y. visuomenėje vyraujantis požiūris į medikus. ŽIV sistema ligoninėse reikšmingai silpnina rezidentų ketinimą emigruoti ir darbo paieškas užsienyje (Goštautaitė, Bučiūnienė, Mayrhofer, straipsnis parengtas). ŽIV sistema daro įtaką darbuotojų kompetencijos, priklausymo ir savarankiškumo poreikių patenkinimui, kuris lemia aukštesnį darbuotojų įsitraukimą į darbą ir orientaciją į pacientus (Goštautaitė, Bučiūnienė, Milašauskienė, straipsnis recenzuojamas The International Journal of Human Resource Management žurnale). Jaunesniems medikams ypač svarbus kompetencijos, o vyresniems – priklausymo poreikių tenkinimas. Tinkama ŽIV sistema mažina medikų profesinį perdegimą; šis poveikis yra stipresnis jaunesniems (jų profesinio perdegimo lygis yra aukštesnis) nei vyresniems medikams (Bučiūnienė, Goštautaitė, Milašauskienė ir Granskas, 2018). Profesinį perdegimą vyresniems medikams mažina stiprus pašaukimo jausmas, lemiantis mediko karjeros eigoje stiprėjančią socialinę vertę (Goštautaitė, Bučiūnienė, Duffy ir Kim, straipsnis recenzuojamas Career Development International žurnale). ŽIV bei vadovo grįžtamas ryšys teigiamai veikė suvokiamas profesinės veiklos galimybes šalyje. Kai medikai savo profesinės ateities galimybes suvokia kaip ribotas, ieško darbo užsienyje. Remiantis šiais duomenimis, galime teigti, kad organizaciniai veiksniai ASPĮ reikšmingai padidina skirtingo amžiaus darbuotojų motyvaciją, gerovę, orientaciją į pacientus bei sumažina emigracijos ketinimus.

Moksline prasme šio projekto rezultatai prisideda prie gilesnio organizacinių veiksnių poveikio individualiems darbuotojų pasiekimams, gerovei ir emigracijos ketinimams teorinio  pagrindimo ir empirinio jo įvertinimo. Rezultatai empiriškai patvirtina, teorinį organizacinių veiksnių poveikio įvairaus amžiaus darbuotojams mechanizmą. Tyrimo rezultatai papildo tarptautinės karjeros tyrimus, atskleidžiant šalies konteksto, organizacinių ir asmeninių veiksnių bei nacionalinio tapatumo įtaką medikų ketinimui emigruoti ir ieškoti darbo užsienyje.  Projekto rezultatų pagrindu suformuluotos tyrimais pagrįstos praktinės įžvalgos ir rekomendacijos, kaip ASPĮ bei politikos formuotojai gali prisidėti motyvuojant ir išlaikant medikus Lietuvoje.

Projekto trukmė: 2017 01 01 – 2018 12 31
Projekto biudžetas: 109 733 eurų
Projekto vadovė: prof. dr. Ilona Bučiūnienė
Projekto tyrimo grupė: Žemyna Milašauskienė, Bernadeta Goštautaitė
Finansuojama:  Lietuvos mokslo tarybos programa „Gerovės visuomenė“

Projektas įgyvendintas

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MOD-17-15

Projektas siekia atskleisti ir paaiškinti kaip ir kodėl modernios vadybos teorijos „atkeliauja“, yra atrenkamos ir kontekstualizuojamos Lietuvos viešojo valdymo institucijose. Empirinio tyrimo „ašis“ yra pagrindinių viešojo valdymo aktorių naratyvų analizė, siekianti atskleisti, kaip sąveikauja skirtingos administravimo tradicijos (sovietinė, post-sovietinė, ir kontinentinės Europos), bei kokią įtaką tai daro modernių vadybos idėjų diegimui Lietuvoje. Tikimasi, kad projekto rezultatai leis geriau paaiškinti Lietuvos viešojo valdymo modernizavimo tendencijas, patekti rekomendacijas viešosios politikos formuotojams ir vykdytojams.

Projekto trukmė: 2017 04 01 – 2019 09 30
Projekto biudžetas: 102 295 EUR
Projekto vadovas: doc. dr. Modestas Gelbūda
Projekto tyrimo grupė: Žilvinas Židonis, Rūta Kazlauskaitė, Eglė Verseckaitė (Grzeskowiak), Karolis Navickas

Finansuojama: Lietuvos mokslo tarybos programa „Modernybė Lietuvoje“

Projektas įgyvendintas

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. MIP-025/2015
Pagrindinis mokslinis projekto tikslas – kitų ES valstybių narių kontekste išanalizuoti ir atskleisti politikos, aukščiausių rangų valstybės tarnybos ir žiniasklaidos elitų Lietuvoje bei visuomenės požiūrių į ES kaitą. Projekto esmė – tarptautinės palyginamosios tęstinės duomenų bazės, apimančios ES valstybių narių įvairių segmentų elitų ir visuomenės požiūrius, sukūrimas ir tos duomenų bazės informacijos akademinė analizė.
Tyrimas aktualus moksliniu požiūriu, nes jame sistemingai renkami ir analizuojami ilgos laiko eilutės (2004-2016) lyginamieji ES valstybių narių duomenys, susiję su slinktimis, vykstančiomis politinio atstovavimo, europinės tapatybės ir supranacionalinės versus tarpvyriausybinės valdysenos srityse. Ypatingas dėmesys skiriamas skirtingų „nacionalinių“ socio-politinių reakcijų į finansinę-ekonominę krizę priežasčių ir pasekmių analizei. Tyrimo duomenys ir įžvalgos naudojami kuriant universiteto studijų medžiagą, rengiant pranešimus tarptautinėms ir nacionalinėms mokslinėms konferencijoms, konsultuojant Lietuvos viešosios politikos dalyvius, teikiant įžvalgas ir teminius komentarus Lietuvos žiniasklaidai. Projektas reikšmingas ir savo tarptautine bei tarpdisciplinine tinklaveika, nes didina Universiteto matomumą ir jo mokslinių kompetencijų Europos studijų, elitų tyrimų ir viešosios nuomonės tyrimų srityse pripažinimą.
Projekto rezultatai
Projekto metu (2015-2018) įvykdytos Lietuvos (LT) žiniasklaidos, administracinio, politinio ir ekonominio elito apklausos bei reprezentatyvi LT gyventojų apklausa. SPSS formatu lietuvių ir anglų kalbomis parengtos šių empirinių duomenų bylos, sujungtos su anksčiau (nuo 2007 m.) pagal analogiškus kriterijus atliktomis apklausomis, apimančios LT ir (priklausomai nuo elito segmento ir konkretaus kintamojo-probleminio klausimo) dar 9 – 16 ES valstybių narių įvairių nacionalinio elito segmentų ir viešosios nuomonės duomenis. Jungtinės empirinių duomenų bylos deponuotos www.lidata.eu. Šių duomenų pagrindu buvo parengti ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose perskaityti 5 pranešimai, publikuoti 4 moksliniai straipsniai (vienas lietuvių kalba ir trys anglų kalba), publikuota kolektyvinė monografija (9 aut. lankų, lietuvių kalba), vienas straipsnis po recenzavimo priimtas spausdinti prestižiniame tarptautiniame žurnale Europe-Asia studies;  surengti du projekto mokslinių rezultatų viešimo renginiai ir tyrimų įžvalgomis dalintas LT žiniasklaidoje (nacionaliniuose dienraščiuose ir internetiniuose portaluose, radijo laidose).
Su projekto metu išleista monografija galima susipažinti čia.
Projekto trukmė: 2015 – 2018
Projekto biudžetas: 99 925 EUR
Projekto vadovė: Prof.dr. Irmina Matonytė
Projekto partneriai: Budapešto Corvinus universiteto (Vengrija), Jenos Frydricho Šilerio universiteto (Vokietija) , Almerijos universiteto (Ispanija), Sorbonos universiteto (Prancūzija).
Finansuojama: Lietuvos mokslo tarybos remiamos veiklos kryptis ,,Mokslininkų grupių projektai“.

Projektas įgyvendintas

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), projekto sutarties kodas VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-074

Projekto tikslas 

Sukurti teoriją, paaiškinančią posocialistinės ekonomikos kontekste veikiančių Lietuvos įmonių internacionalizaciją. Vykdant tyrimą numatoma identifikuoti veiksnius, leidžiančius prognozuoti įmonių internacionalizaciją, ir nustatyti šio proceso įtaką įmonių veiklai ir rezultatams. Tyrimo metu atliekami kokybiniai atvejų tyrimai ir kuriamos longitudinės duomenų bazės, leidžiančios stebėti internacionalizaciją. Tyrimas apima tiek aukštųjų, tiek vidutinių, tiek žemųjų technologijų pramonės šakas. Įgyvendinant tyrimą siekiama išplėsti Lietuvos įmonių internacionalizacijos supratimą ir įnešti naują mokslinį indėlį į šios srities tyrimus. Tyrimo rezultatai numatoma bus publikuoti 4 tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose, pristatyti 6 tarptautinėse konferencijose bei 2 moksliniuose renginiuose.

Tyrimo nauda

Tyrimas aktualus moksliniu požiūriu, nes leidžia išplėsti posocialistinės erdvės įmonių tyrimus ir kvestionuoti išsivysčiusių šalių ekonomikose sukurtus internacionalizacijos modelius. Tyrimo duomenys ir įžvalgos bus panaudoti kuriant universiteto studijų medžiagą. Praktinė tyrimo svarba – suformuotos įžvalgos ir modeliai padės sprendžiant Lietuvos įmonių internacionalizacijos iššūkius, kuriant ir įgyvendinant eksporto strategijas. Politikos formavimo požiūriu tyrimas prisidėtų kuriant veiksmingą politinių veiksmų programą, kuri skatintų Lietuvos įmonių tarptautinę plėtrą.
Trukmė: 2013-05-02 – 2014-05-02
Projekto suma:  536 tūkst. Lt.
Mokslinio tyrimo vadovas: Prof. Erkko Autio.

Projektas įgyvendintas

Projekto Nr.: 09.4.2-ESFA-V-715-03-0001

Projekto pavadinimas: ŠMM: Lyderių laikas-3

Projekto mokslinio tyrimo vadovė: Margarita Pilkienė

Finansuojama: Projektas finansuojamas Europos Socialinio fondo lėšomis pagal Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą ,,Mokslininkų kompetencijos ugdymas vystant protų pritraukimą ir reintegraciją“

Santrauka: Švietimo lyderystės magistrantūros studijų programa pagrįsta lyderystės samprata, atitinkančia „Lyderių laiko“ projekto idėją ir tikslus, suformuluotus šiam nacionaliniam projektui. Švietimo lyderis – atsakingas, kūrybingas, į tvarumo principus  ir nuolatinį mokymąsi,  tobulėjimą susitelkęs  vadybos profesionalas, kurio veikla grindžiama tvirtu vertybiniu pamatu, atkakliai ir viešai koncentruojantis savo ir bendruomenių dėmesį į mokymo ir mokymosi kokybę.

Švietimo lyderystės magistrantūros studijų programa skirta bakalauro ar jam atitinkantį laipsnį turintiems švietimo sistemos darbuotojams, kurių darbo patirtis ne mažesnė nei 4 metai. Ji skirta pirmiausia tiems, kam aktualu įgyti lyderystės švietimo vadyboje kompetencijas: esamiems švietimo institucijų, mokyklų vadovams, vadovų pavaduotojams, mokytojams bei kitiems švietimo sistemos darbuotojams, t.y. tiems žmonėms, kurie siekia daryti poveikį mokymo(si) proceso dalyviams ir per juos – rezultatams. Mokyklos, kurių vadovai sukuria sąlygas stipriai lyderystės raiškai bendruomenėse, pasiekia aukštesnės mokymo(si) kokybės ir įneša didesnį indėlį į švietimo misijos įgyvendinimą.

Švietimo lyderystės programa integruoja „Lyderio laiko“ ir ‚Lyderių laikas -2“ atliktus ir atliekamus tyrimus, sukurtus dokumentus, remiasi „Lyderių laikas-2“ praktine patirtimi, pasauline švietimo lyderystės patirtimi ir  švietimo lyderystės mokslinėmis išvadomis ir įžvalgomis bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitete pilotuotos Švietimo lyderystės magistrantūros programos moduliais ir gerąja patirtimi.

Šioje programoje už projekto lėšas (ES ir valstybės lėšas) negalės studijuoti tie, kurie magistrą valstybės lėšomis yra mokęsi ir apgynę po 2009 m. balandžio mėn.

Švietimo lyderystės studijos bus organizuojamos trimis srautais pagal savivaldybių regionus. Kiekviename etape prioritetas bus teikiamas šioms savivaldybėms:

1 srautas – Pietų regiono savivaldybės (priėmimas baigtas)

2 srautas – Vakarų regiono savivaldybės (priėmimas baigtas)

3 srautas – Rytų regiono savivaldybės (priėmimas baigtas)

Savivaldybių sąrašas >>>

PROGRAMOS TIKSLAS

Parengti aukštos kvalifikacijos švietimo vadybos profesionalus – lyderius, gebančius kurti ir įgyvendinti lyderystės vardan mokymosi misiją įvairaus tipo ugdymo įstaigose ir švietimo valdymo ir savivaldos institucijose, t.y.  pasiekti kokybinių pokyčių bei visapusiškų lyderystės raiškos švietimo kontekste  rezultatų: sėkmingo mokinių ir bendruomenių mokymosi.

STUDIJŲ PROGRAMOS REZULTATAI

Žinios ir jų taikymas

 A1. Žino ir geba pritaikyti šiuolaikines lyderystės ir vadybos teorijas įvairiuose švietimo kontekstuose, diegiant inovacijas

 A2. Analizuoja ir vertina esminius mokyklų ir kitų švietimo valdymo ir savivaldos institucijų vadybos dėsningumus, taiko šiuolaikinę strateginę vadybą (vizijos kūrimą, strateginį planavimą), rinkodarą, išteklių vadybą, žmogiškųjų išteklių vadybą, projektų vadybą ir kokybės vadybą

 A3. Žino ir taiko šiuolaikines naujojo viešojo administravimo koncepcijas, žino švietimo sistemos paskirtį, tikslus, uždavinius

 Gebėjimai vykdyti tyrimus

B1. Planuoja ir geba atlikti originalius kiekybinius ir kokybinius tyrimus švietimo vadybos  srityje bei geba kūrybiškai pritaikyti tyrimų rezultatus sprendimams priimti

Specialieji gebėjimai

C1. Analizuoja ir vertina esminius mokyklų ir kitų švietimo organizacijų vadybos principus

C2. Nustato strateginius švietimo organizacijos tikslus, užtikrina būdus ir priemones jiems pasiekti. siekiant efektyvaus organizacijos funkcionavimo.

C3. Inicijuoja inovatyvius švietimo organizacijos ir visos švietimo sistemos projektus įvairiuose lygmenyse, taikant naujausias vadybos ir lyderystės teorijas nei naujausias technologijas

C4. Plėtoja švietimo organizacijų bendruomenės narių lyderystę

C5. Organizuoja ir plėtoja pokyčius savo organizacijoje ir nacionalinėje švietimo sistemoje.

C6. Taiko įgytas teorines žinias vadovaujančiame darbe: geba formuluoti ir deleguoti užduotis, motyvuoti, skatinti ir telkti į komandą darbuotojus, vadovauti veiklos kontrolei, identifikuoti neetiškas situacijas, vadovauti remiantis vertybiniais, etikos ir socialiai atsakingais organizacijos valdymo principais

C7. Taiko veiklos refleksijos metodus, nukreipiant juos į švietimo sistemos, organizacijos ir atskirų individų nuolatinį tobulėjimą.

Socialiniai gebėjimai

D1. Geba aiškiai ir argumentuotai perteikti žiniomis pagrįstas išvadas,  efektyviai bendrauja su specialistų ir ne specialistų auditorijomis.

D2. Bendradarbiauja tarpkultūrinėse, tarpfunkcinėse komandose, taip pat ir virtualioje erdvėje.

D3. Bendrauja skatinant pasitikėjimą, atvirumą, tolerancijos ir partnerystės dvasią, naujovėms palankią kultūrą.

D4. Prisiima atsakomybę už organizacijos vystymą, darbuotojų ir savęs ugdymą

 Asmeniniai gebėjimai

E1. Taiko mokymosi visą gyvenimą principus asmeniniame lygmenyje ir įgalina organizacijos mokymąsi

E2. Mąsto strategiškai, sistemiškai ir kritiškai,  praktikoje taiko kūrybingus, novatoriškus, etiškus ir socialiai atsakingus sprendimus.

E3. Demonstruoja transformacinės lyderystės vertybes ir nuostatas

PROGRAMOS VADOVĖ

STUDIJŲ PROGRAMOS DUOMENYS

Studijų programos pavadinimas

Švietimo lyderystė

Studijų sritis

Socialiniai mokslai

Studijų kryptis ir šaka (pagrindinė)

N200

Valstybinis kodas

6211LX008

Studijų rūšis

Universitetinės studijos

Studijų pakopa

Antroji

Studijų forma ir trukmė (metais)

Nuolatinė,1,5 metų

Studijų programos apimtis (kreditais)

90 ECTS kreditų

Studijų programos vykdymo kalba

Lietuvių, anglų

Diplomo pavadinimas ir kodas

Magistro diplomas, 7120

Minimalus stojančiojo išsilavinimas

Bakalauras ar jam atitinkantis išsilavinimas

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) kvalifikacija

Verslo vadybos magistras

Dalykų sąrašas

Projektas įgyvendintas

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-17-125

Šis projektas yra pirmasis, kuris sistemingai siekia identifikuoti psichologinius mechanizmus, kaip žmonės, kurie anksčiau gyveno streso ir nepritekliaus kontekstuose, adaptuoja savo su sveikata susijusią elgseną susidūrus su gerovės ir pertekliaus kontekstais. Apjungiant naujausius tyrimus iš su sveikata susijusios elgsenos, socialinės įtakos ir psichologijos literatūros, siūlome naują teorinį požiūrį, padedantį suprasti kaip, kodėl ir kada žmonės, kurie gyveno streso ir nepritekliaus kontekstuose, priima kompromisus su sveikata susijusiuose sprendimuose.

 

Gyvenimas nepalankioje aplinkoje formuoja adaptyvią elgseną ir ši adaptacija kartais gali būti žalinga su sveikata susijusiems sprendimas, o kartais – naudinga. Žvelgiant iš neigiamos pusės, ši aplinka skatina žmones rinktis nesveiką sūrų, saldų ir riebų maistą. Tačiau, žvelgiant iš teigiamos pusės, ta pati aplinka skatina juos būti išrankius maisto šviežumo, naujumo bei įvairovės atžvilgiu, tokiu būdu potencialiai pastūmėjant link sveikesnės mitybos. Naudodami tarpdisciplininius metodologinius įrankius, tokius kaip eksperimentai, apklausa ir archyvinių duomenų analizė, mes pateiksime naujų įžvalgų su sveikata susijusios elgsenos srityje, atskleisdami ir prisidėdami prie prisitaikymo strategijų teorijos ir socialinės įtakos teorijos veikimo skirtinguose kontekstuose.

 

Be to, mes siekiame nustatyti kokios viešosios politikos intervencijos ir įtakos taktikos yra efektyviausios siekiant įtvirtinti ir paskatinti sveiko maisto pasirinkimą. Su sveikata susijusios elgsenos tyrimas prisitaikymo strategijų ir gerovės kontekstuose gali atskleisti iki šiol nežinotų įžvalgų kaip žmonės priima su sveikata susijusius sprendimus.

 

Tokios įžvalgos yra labai svarbios siekiant atsakyti į socialinius ir viešojo administravimo klausimus. Prisitaikymo strategijų svarbos ir poveikio supratimas gali būti tiesiogiai pritaikytas siekiant spręsti aktualias socialines problemas, pavyzdžiui, sveikos gyvensenos ir gerovės skatinimo. Supratimas kokie kontekstai ir kokios socialinės įtakos heuristikos yra efektyviausios suteiktų tiesioginių įžvalgų viešosios politikos sprendimų priėmėjams kuriant teisės aktus, intervencines praktikas, komunikacijos ir edukacijos programas, kurios siekia stiprinti visuomenės sveikatą, taip pat, padėtų atskleisti kaip paskatinti žmones priimti palankius sveikatai sprendimus.

Projekto trukmė: 2017 10 02 – 2019 09 30

Projekto biudžetas: 100 000 EUR

Projekto vadovas: Prof. dr. Justina Gineikienė

Projekto tyrimo grupė: Bob M. Fennis, Guido M. van Koningsbruggen, Dovilė Barauskaitė

Finansuojama: Lietuvos mokslo tarybos remiamos veiklos kryptis ,,Mokslininkų grupių projektai“.