Milda Mitkutė | ISM
Meniu

Milda Mitkutė

Milda Mitkutė

„Vinted“ įkūrėja

„Kiek įdėsi – tiek ir gausi“

Vieno garsiausių lietuviškų startuolių „Vinted“ įkūrėją Mildą Mitkutę žino daugelis. Tačiau nedaugelis žino, kad mėgėjiškam projektui pradėjus augti į verslą, trūkstamų žinių ji sėmėsi ISM Vadovų magistrantūros studijose.

 

Įmonės sėkmė ir diktatūra – sunkiai suderinami

​Mokykloje būčiau sunkiai patikėjusi, jei kas nors man būtų pasakęs, kad būsiu verslininkė. Turėjau labai mažai verslininkui būdingų savybių. Taip atrodė ne tik man, bet ir mano aplinkai: viena mokytoja yra pasakius, kad jei būtų reikėję sudaryti sąrašą, kurie iš mokinių sukurs sėkmingą verslą, aš, deja, nebūčiau patekus į tą sąrašą. Bet būti konkrečiai versle niekada nebuvo mano svajonė. Mano siekis buvo dirbti darbą, kuriame save realizuoju, kuriame jaučiuosi laiminga. 
Tačiau taip jau atsitiko, kad kartu su kolega sukūrėme tarptautinę kompaniją, kurioje dirba 160 žmonių. Iki tol nebuvau susidūrusi su jausmu, ką reiškia būti atsakingai už tokią didelę komandą, už tokią didelę organizaciją. Vinted gimė kaip laisvalaikio projektas, neturėjęs ambicijos išaugti į didelį verslą, o galiausiai tapo 20 milijonų narių vienijančia bendruomene. 
Lyderystės tema Vinted yra labai dažnai aptarinėjama. Mes, vadovai, nuolat diskutuojame, ką reiškia būti geru lyderiu, kaip tapti juo, kaip galime vienas kitam padėti. Man asmeniškai vienas iš esminių kriterijų vertinant lyderį yra, ar žmonės juo seka savo noru, ar eina, nes “reikia”. Tai yra pagrindinis skirtumas, kaip aš atskiriu lyderį nuo vadovo. Vadovas moka atlyginimą, todėl aš įsipareigoju jam paklusti, tuo tarpu lyderis turi įkvepiančią ambiciją, kurią noriu jam padėti pasiekti. 
Neįsivaizduoju kitokios lyderystės IT sektoriuje, kur konkurencija tokia didelė –  ilgalaikė įmonės sėkmė ir diktatūra skamba kaip du priešingi poliai. 
Kompanijoje mes puikiai suprantame, kad ne piniginis faktorius motyvuoja mūsų žmones. Be abejonės, atlyginimas turi būti sąžiningas - tai nekvestionuojama. Bet tikrąją motyvaciją lemia ne finansiniai dalykai, o galimybė save įprasminti ir realizuoti. Dėl šios priežasties mes pirmiausiai ieškome ambicingų žmonių, kuriems asmeninis augimas yra tarsi deguonis. Be to, augant organizacijai mes, vadovai, puikiai supratome, kad negalime būti visur bei priimti visų sprendimų. Dėl šios priežasties sąmoningai pradėjom auginti komandą, kuri keltų teisingus klausimus, kuri prisiimtų atsakomybę ir priimtų reikiamus sprendimus. Ir čia vėlgi supratom, kad nesuteikdamas laisvės vargu ar užauginsi brandžią komandą.

Laiko trūkumas išmokė netoleruoti nekokybiško laisvalaikio

Balansą tarp darbo ir šeimos bei laisvalaikio atrasti buvo nelengva. Šiuo metu esu motinystės atostogose, dirbu nedaug ir nesijaučiu dėl to blogai – žinau, kas vyksta įmonėje strateginiame lygmenyje, bet tiesiogiai procesuose nedalyvauju. Tačiau tą balansą išmokau išlaikyti dar iki motinystės. Padėjo pačios nusistatytos gan griežtos taisyklės sau. Supratus, kad verslas yra svarbi, bet ne vienintelė mano gyvenimo ir asmenybės dalis, teko nusistatyti laiką laisvalaikiui ir darbui. Buvo laikas, kai dirbau beveik be perstojo, tačiau su laiku pastebėjau, kad efektyvumą tai mažina, o ne didina. Paradoksalu, bet kuo daugiau viršvalandžių dirbi, tuo menkesni rezultatai.  Protinis ir fizinis nuovargis dar niekam nepadėjo. 
Man laisvalaikis – tai kuo didesnė įvairovė. Renkuosi veiklas, per kurias galiu pažinti skirtingas savo asmenybės puses. Taip mano gyvenime atsirado knygų klubas ir golfas, maisto gaminimas kaip kūrybinis procesas ir ekskursijos po muziejus su gidais. Bendra sąlyga – tai turi būti įdomu ir malonu man. Turint nedaug laisvo laiko atsiranda didelė netolerancija nekokybiškam laisvalaikiui. Kuo mažiau laiko turi, tuo labiau pasveri, ką nori su juo daryti. Jei jaučiu, kad vakarėlis man nepatinka, aš tikrai ten neužsibūnu vien todėl, kad „reikia“.

Studijos atnešė labiau struktūrinių, nei taktinių pokyčių

Į ISM Vadovų magistrantūros studijas atėjau ne dėl diplomo. Buvome jau įkūrę „Vinted“ ir pamačiau, kad iš mėgėjiško projekto jis ėmė augti į verslą. Jutau, kad trūksta žinių, ypač – rinkodaros srityje, už kurią ir buvau atsakinga. Tad studijų pasirinkimas buvo visiškai praktinis – per kuo trumpesnį laiko tarpą  gauti kuo kokybiškesnių, koncentruotų žinių.
ISM nenuvylė – čia tikrai pakilo mano mokymosi standartai. Galiu palyginti su studijomis VU ir VDA, kur viskas orientuota į patį procesą, kuriame daug inercijos, trūksta adaptacijos prie rinkos sąlygų. ISM požiūris į studijas daug dalykiškesnis. Man patinka ir tai, kad pats universitetas stengiasi augti, tobulėti, viskas orientuota į rezultatą.
Suprantama, ne visos teorijos tiesiogiai pritaikomos versle. Nemanau, kad į Vadovų studijas atėjusiam vadovui tai galėtų būti staigmena, juk kiekvienas suaugęs žmogus puikiai suvokia, kad gyvenimas nevyksta pagal vadovėlį. Bet vadovėlį žinoti svarbu. Teorinis pagrindas labai reikalingas, nes suteikia tau bendrą struktūrą, o realybėje jau gali tai apeiti, jei reikia. Taip, studijų metu gaunamos žinios gali tapti nepatogiais rėmais jaunam žmogui, kuris naiviai gali bandyti griežtai sekti teorija. Todėl manau, kad Vadovų studijas turėtų rinktis tik iš tiesų praktinės patirties versle turintys žmonės.  
Šiuo metu esu baigusi jau 3 ISM Vadovų magistrantūros studijų modulius. Studijos atnešė labiau struktūrinių, nei taktinių pokyčių. Pirmasis mano kursas buvo rinkodara. Jis, kaip ir strateginio valdymo modulis, itin tinkami tada, kai juntamas žinių trūkumas arba norisi pasitikrinti ir sužinoti, kas naujo vyksta pasaulyje. Lyderystės modulis, sakyčiau, labiau tinkamas tiems, kurie turi laiko ir nori daugiau filosofijos, įsigilinimo į save. Man šis kursas tiko, nes jaučiau alkį į šiuos dalykus pasigilinti ir jį tikrai patenkinau. Bet nemanau, kad jis bus tinkamas labai skubančiam, konkrečių žinių poreikį juntančiam žmogui.
Kalbant apie kiekvieną modulį – būtų idealu turėti laiko ne tik ateiti į paskaitas tas dvi dienas  kas porą savaičių. Reiktų dar poros dienų papildomai joms pasiruošti, apmąstyti, kas išgirsta. Tiek laiko ir pati neturėjau, todėl žinau, kad iš studijų pasiėmiau tikrai ne viską. Todėl vietoje palinkėjimo būsimiems studentams, palieku jiems priminimą, labai tinkantį šioms studijoms: „Kiek įdėsi – tiek ir gausi“.