Kuo turi būti grįstas darbas valdyboje – vidine motyvacija ar fiksuotu atlyginimu?
2021-08-19

Nors Lietuvos korporatyvinė valdysena dar tik žengia pirmuosius žingsnius, magiškasis trikampis iš valdybos, akcininkų ir vadovo vis dar ieško teisingiausio modelio ir veikimo principų, vis daugiau vadovų dėmesį ima skirti ne tik savo, bet ir kitoms organizacijoms. Ne vienas lyderis šiandien įsijungia į kitos kompanijos veiklą priimdamas nepriklausomo valdybos nario rolę. Taip, pasak pačių vadovų, stiprinami lyderystės, sprendimų priėmimo įgūdžiai, dalijamasi patirtimi ir susipažįstama su naujomis praktikomis bei metodais, kurie vėliau pritaikomi ir savo kompanijoje.

Ir visgi viešumoje kyla diskusija, darbas valdyboje turi būti grįstas vidine motyvacija dalintis savo patirtimi ir mokytis, ar nepriklausomo valdybos nario prisiimama atsakomybė turi būti įvertinta ir finansine išraiška?

Šia tema ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto organizuotoje diskusijoje „Akcininkai, valdyba, CEO: kaip kurti vertę drauge?“ savo patirtimi dalijosi įvairiose valdybose patirties sukaupę svečiai: dr. Dalius Misiūnas, ISM universiteto rektorius, Tomas Balžekas, „Media bitės“ generalinis direktorius, Nemunas Biknius, „Amber Grid“ generalinis direktorius, ISM Executive MBA absolventas, Arminta Saladžienė, „Nasdaq“ grupės viceprezidentė.

Valdybos narys interesų konfliktų neišvengia

Tomas Balžekas, „Media bitės“ generalinis direktorius, „LRT“ tarybos narys, buvęs „Telia Lietuva“ nepriklausomas valdybos narys akcentuoja nepriklausomų valdybos narių indėlį į organizacijos sėkmę. Pasak jo, šie profesionaliai į kompaniją gali pažvelgti iš šalies, įvertinti jos įvaizdį ir pasiūlyti reikalingus pokyčius. Be visa to, T. Balžekas teigia, jog dalyvavimas valdybos veikloje suteikia stimulą asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, vyksta nuolatinis mokymosi procesas, išgirstamos naujos praktikos, atsiranda prasmės, smalsumo ir įdomumo faktorius.

Tačiau egzistuoja ir nematoma dalyvavimo kitos organizacijos veikloje pusė. Kaip pats sako, Lietuva nedidelė, „visi su visais turi verslo santykius“, todėl neretai savo verslą turintis valdybos narys susiduria su interesų konfliktu.

„Dirbant vienos įmonės valdyboje šios įmonės konkurentai į šioje veikloje dalyvaujančius narius neretai žiūri įtariai. Atsiranda dvejonės dėl galimo šališkumo ir neretai dėl šios priežasties atsisakoma kurti ir plėtoti verslo santykius. Tad valdybos nariai susiduria su nemažai nepasitikėjimo, išankstiniu nusistatymu. O ir finansinė paskata Lietuvoje šiuo klausimu nėra didelė. Tad verslininkas prieš prisijungdamas prie kitos organizacijos valdybos visuomet turėtų apsvarstyti ir šį faktorių“, – sako T. Balžekas.

Valdybos narys neša didelę atsakomybę

Arminta Saladžienė, „Nasdaq“ grupės viceprezidentė, „Nasdaq“ įmonių stebėtojų tarybų/valdybų pirmininkė bei „Invest Lithuania“ valdybos narė išryškina valdybos nario prisiimtą atsakomybę už organizacijos veiklą, pagalbą priimant tvarius bei ilgalaikius sprendimus. Nors skirtingose šalyse taikomos nevienodos praktikos, pasak jos, už valdybos nario indėlį į kompanijos veiklos gerinimą tam skiriamą laiką, turėtų būti atlyginama.

„Pasaulinė praktika, kaip už darbą atlyginama valdybos nariams, labai įvairi – vienos organizacijos taiko fiksuotą apmokėjimą už darbą, kitos skiria akcijas. Visgi, bendra rekomendacija – valdybos nariams skirti fiksuotą apmokėjimą, kuris tiesiogiai nuo įmonės finansinių rezultatų nepriklausytų. Skiriamą sumą diktuoja rinkos sąlygos, organizacijos dydis ar prisiimama atsakomybė. Taigi valdybos nariai turėtų gauti skiriamam laikui ir priimtai atsakomybei adekvatų atlyginimą“, – sako A. Saladžienė.

Valdybos narys turi būti motyvuotas

Nemunas Biknius, „Amber Grid“ generalinis direktorius, ISM Executive MBA absolventas dalijasi savo nuomone, jog vadovo ar eksperto dalyvavimas valdybose turi būti grįstas ne pinigine išraiška, tačiau žmogaus motyvacija.

„Nepriklausomam nariui darbas valdyboje dažniausiai yra ne pagrindinis darbas, tačiau saviraiškos būdas, noras augti kaip vadovui ir ekspertui, tobulėti. Šie elementai labai svarbūs valdybos veikloje dalyvaujančiam žmogui, kadangi šiam darbui reikia skirti tikrai nemažai laiko – susitikimai įvyksta bent kartą per mėnesį, o sprendžiamų klausimų skaičius gali siekti ir dešimt, ir penkiolika“, – sako N. Biknius.

Jis taip pat iškelia ir valdybos matricos sudarymo klausimą. Pasak jo, itin svarbu atsirinkti motyvuotus narius, kurių kompetencijų visuma, vertybės padėtų užtikrinti kokybiškų sprendimų priėmimą, vertę organizacijai ir efektyvumą ilgalaikėje perspektyvoje, sutaptų su organizacijos kryptimi, vizija bei misija.

„Valdybos narių reikia ieškoti ir organizacijos viduje, ir išorėje. Siekiant sukurti tvarią organizaciją svarbi ne tik vidinė informacija ir žinojimas, kaip veikia procesai, tačiau ir išorinė perspektyva. Tad nepriklausomi valdybos nariai padeda pamatyti, kaip organizaciją mato kiti ir kokių pokyčių jai reikia“, – sako N. Biknius.

Tarp vadovo, valdybos ir akcininkų – svarbiausia pasitikėjimas

Dr. Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius sako, jog valdyba, kaip darinys, padeda išspręsti ar aplenkti ne vieną organizacijai gresiančią problemą bei užtikrina proporcingą galios organizacijoje paskirstymą.
„Nors Lietuvoje vis dar gaji praktika, kuomet vadovas linkęs prisiimti visą atsakomybę ir sprendimus, vis daugiau įmonių atranda nepriklausomos valdybos vertę. Efektyviam darbui svarbu užtikrinti gerą santykį tarp valdybos narių, akcininkų ir vadovo. Šis santykis, visų pirma, turi būti grįstas atvirumu ir pasitikėjimu. Drauge dirbant stiprioms asmenybėms, savo srities ekspertams ir profesionalams, greičiausiai, nepavyks išvengti ir konfliktų bei nesutarimų. Tačiau jie neturi būti laikomi grėsme sklandžiam darbui ir geriems rezultatams pasiekti. Priešingai, skirtingi požiūriai neretai iššaukia aktualią diskusiją, išryškina problemas ir padeda surasti kūrybiškus sprendimus“, – sako dr. D. Misiūnas.

Jis akcentuoja, kad atvirumui ir pasitikėjimui tarp organizacijos valdymo organų pasiekti prireikia laiko. Darbo dinamiką surasti greičiau padeda aiškiai išskirtos kiekvienos grandies kompetencijos, pareigos bei atsakomybės. Ne mažiau svarbus ir grįžtamasis ryšys.

„Valdybos nariai, patys būdami vadovai, gali susidurti su pagunda peržengti valdybos kompetencijų ribą ir perimti organizacijos vadovo atsakomybes. Tuo tarpu kompanijos vadovui vienas pagrindinių iššūkių yra atvirai dalintis informacija, kad valdyba galėtų kokybiškai įvertinti situaciją ir padėti vadovui rasti reikiamą sprendimą“, – sako dr. D. Misiūnas.