Kokios organizacijos, pasikeitus išorės sąlygoms, tampa laimėtojomis?
2020-12-18

Dr. Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius ir dr. Olga Štangej, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros programos vadovė

Šiandien gyvename pandemijos sukrėstame pasaulyje, neapibrėžtumo sąlygomis. Iš anksčiau patirtų krizių žinome, kaip skaudžiai jos paliečia visuomenę bei verslus. Kita vertus žinome ir tai, kad šį sunkmetį kitaip išgyvena tos organizacijos, kurios nuolat stebi rinką ir keičiasi pagal jos diktuojamą poreikį, todėl veikimas neapibrėžtumo sąlygomis – natūrali jų veikimo būsena. Taigi, atspari organizacija yra konkurencinga organizacija, nes ji sugeba greitai veikti, atremti iššūkius, po sukrėtimų ne tik atsitiesti, tačiau ir besikeičiančias sąlygas išnaudoti savo konkurenciniam pranašumui didinti. Pradėti didinti atsparumą niekuomet nėra per anksti, tačiau gali būti per vėlu. Ką reikėtų žinoti?

Pavojingiausios rizikos – nežinomos rizikos

Organizaciją galima laikyti atsparia, kai nepalankių, pasikeitusių sąlygų kontekste ji gali tęsti kurti vertę bei greitai atsitiesti po sukrėtimų. Skirtingą organizacijų atsparumo lygį šiuo metu galime stebėti ir COVID-19 pandemijos, į kurią įmonės reaguoja skirtingai, kontekste. Viena verslų dalis kaip strategiją pasirinko laukimą – patyrę šoką jie sustojo ir nepajudėjo. Kita dalis patyrė šoką, sustojo, tačiau po kurio laiko pradėjo judėti ir galvoti, ką gali padaryti geriau. Dar kita dalis verslų operatyviai pakeitė savo strategiją, verslo modelį, pavyzdžiu, migravo į kitą kanalą, pasiūlė papildomų paslaugų ir ne tik neprarado, bet ir pasiekė arba sustiprino savo konkurencinį pranašumą.

Nuoseklus organizacijos atsparumo didinimas iki šiol nėra tapęs visų organizacijų prioritetu. Dažnu atveju tai gali būti susiję su įtvirtintu suvokimu, kad pirmuoju prioritetu reikia laikyti pelną, o atsparumas nėra suvokiamas kaip vertė akcininkams. Antra, nemažai verslų vis dar susitelkia į trumpalaikį efektyvumą (šiandienos, rytojaus, ketvirčio pelnas), o atsparumas kartais reikalauja kompromiso – dėl ilgalaikio tvarumo paaukoti trumpalaikį efektyvumą. Organizacijos yra pratusios kurti stabilius planus, tačiau atsparumas, įtraukiant lankstumą ir vikrumą, svarbus tuomet, kuomet situacija keičiasi, o kaita šiuo metu yra sparti ir nuolatinė. Galų gale, įmonės yra pratusios save vertinti individualiai – mano pelnas, mano balansas, mano sėkmė. Tačiau pandemija tik dar kartą parodė, kad mes visi esame tarpusavyje susiję. Priklausome vienai ekosistemai, tad sutrikusi tiekimo grandinė, sveikatos priežiūros, švietimo sistemos problemos, politikų priimti sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį bet kuriam verslui. Pakirsta viena ekosistemos dalis gali daryti tiesioginį poveikį kitai ir taip sutrikdyti įprastą veiklą. Tad, kalbant apie atsparumą, būtina suvokti, kad siekiant sukurti atsparią ir tvirtą organizaciją, reikia veikti apie save galvojant, kaip apie didesnio mechanizmo dalį, kuri grįsta partneryste, išteklių, žinių dalijimusi. 

Galiausiai, verslai, ruošdami net ir geriausias strategijas, vertina žinomas rizikas. Tačiau atsparią organizaciją kuriančios įmonės žino, kad pavojingiausios rizikos yra nežinomos rizikos – tai, ko šiandien negalime numatyti. Technologijos, klimato kaita – tik keletas pavyzdžių, atnešiančių pokyčius, kuriuos šiandien ribotai galima numatyti, tačiau sudėtinga apibrėžti. Tad galvojant apie ateitį šiandien, tinkamas klausimas yra kaip įvertinti ir sustiprinti savo organizacijos atsparumą, su kuo jis siejamas ir kas yra atsparumo įrodymas organizacijoje?

Atsparios organizacijos naudojasi progomis

Atsparia organizacija būti ir šią savybę stiprinti verta, net jeigu dėl to reikės paaukoti trumpalaikę sėkmę. Kodėl? Visų pirma, atsparumas susijęs su greita reakcija. Atspari organizacija bus geriau pasiruošusi išoriniam smūgiui, kurį turės absorbuoti. Antra, dėl jau atliktų namų darbų ir organizacijos pasiruošimo, tas smūgis ir jo poveikis organizacijai bus mažesnis. Iki šios stadijos visos organizacijos dar elgsis panašiai, tačiau skirtumas pasimato organizacijos atsistatymo būsenoje ir greityje. Atsparios organizacijos, kurios yra pasiruošusios ieškoti galimybių, pasinaudoti progomis ir reaguoti į situaciją, daugeliu atveju atsities greičiau ir turės pranašumą prieš tradiciškiau  mąstančias, pelną apsaugoti bandančias, grąžinti save į buvusią būseną siekiančias organizacijas. Neatsparūs verslai galvos, kaip grįžti ten, kur buvo, o atsparūs jau bandys perprasti naują būseną, aplinką ir ieškos atsakymų, kaip naujoje situacijoje laimėti.

Atsparesnių organizacijų vadovai mąsto, kad visi pokyčiai yra tik pratimas, padėsiantis sustiprėti ir pasiruošti sekančiai aplinkos suformuotai užduočiai. Kiekviena tokia užduotis padeda identifikuoti organizacijos silpnąsias ir stipriąsias vietas, jas sustiprinti, o pati organizacija tampa labiau pasiruošusi atremti sekančius netikėtumus. Tad pokyčiams atviras verslas kiekvieną aplinkos atneštą išbandymą išnaudoja kaip galimybę stiprėti ir keistis. Organizacija kiekvienam didesniam scenarijui ruošiasi tarsi iš naujo, kartais net didesnėmis pajėgomis nei prieš tai buvusiam.

Kadangi besikeičianti aplinka ir jos atnešami iššūkiai yra nuolatinė būsena, kurioje šiandien veikia organizacijos, nuolat galvoti į priekį, kurti ateities vizijas, piešti galimus scenarijus ir juos matyti su nedideliu paranojos prieskoniu – sveikas požiūris. Mat į priekį galvojančios organizacijos bus geriau pasiruošusios rytojaus išbandymams. Verslai, kurie šiandien deda pastangas į savo atsparumo didinimą ir neišsigąsta užklupusių pokyčių, ateityje geriau sugers ir atlaikys išorės šokus, sugebės lengviau ir greičiau atsitiesti, besikeičiančią aplinką pasitelks savo naudai ir naujomis sąlygomis taps laimėtojomis.