Kaip pasiekti psichologinį saugumą organizacijoje?
2021-10-19


Šiandien itin išaugo psichologinio saugumo užtikrinimo organizacijoje svarba. Darbuotojai prarado įprastą rutiną, pasikeitė jų darbo sąlygos, padaugėjo perdegimų. Lyderių dėmesys buvo nukreiptas į reikiamų sprendimų, naujos komunikacijos formos bei komandos valdymo paieškas. Tad šiandien, kuomet stresas, nerimas ir baimė yra dažnas darbuotojo palydovas, kompanijos turi pasirūpinti psichologinio saugumo sukūrimu ir išlaikymu darbo vietoje. Tačiau, kokie elementai svarbūs psichologinio saugumo sukūrimui organizacijoje ir kokių priemonių tam pasiekti turi imtis vadovai?

Organizacijose trūksta atvirumo

Anne Sophie Gjems, „Fuel It AS“ partnerė ir vadovė, kuri daug metų dirba komunikacijos ir komandos formavimo srityse sako, kad žmogus turi poreikį būti matomu, išgirstu ir vertinamu, tad psichologinį saugumą darbo vietoje galima pasiekti kuriant bendravimu ir pasitikėjimu grįstą darbo kultūrą.

„Buvimas atviru nereiškia, kad pasakojate viską visiems. Priešingai, pažeidžiamumas ir tikrasis žmogiškas kontaktas atsiranda tuomet, kai su žmonėmis pasidalijate asmeniška gėda, nesaugumo jausmu ar pažeidžiamumu. Paprasčiausias būdas artimai susipažinti su žmonėmis, yra tiesiog inicijuoti įvairius pokalbius ir jų metu klausytis bei išgirsti, kuo gyvena jūsų kolegos“, – sako A. S. Gjems.

Ir visgi, kaip rodo „PwC“ atliktas tyrimas apie organizacijų kultūrą ir jos reikšmę verslo sėkmei, neretai vadovų ir darbuotojų atvirumo kultūros suvokimas organizacijoje skiriasi. Gauti rezultatai atskleidė, jog net 61 proc. vadovų buvo įsitikinę, kad atviri, nepatogūs ir asmeniškai jautrūs pokalbiai jų įmonėse yra skatinami, tačiau tik 42 proc. žemesnės grandies darbuotojų sutiko su šia išvada.

Kaip išlaikyti darbuotojų motyvaciją?

A. S. Gjems pabrėžia, kad organizacijoje psichologinį saugumą padeda kurti gebėjimas palaikyti ryšius. Tam būtina ugdyti darbuotojų minkštuosius įgūdžius: gebėjimą bendrauti, vadovautis emocijų suteikiama informacija ir ją valdyti.
Ekspertė taip pat pažymi, kad kiekvienas geras vadovas turi žinoti, kas motyvuoja jo komandos narius ateiti į darbą ir kaip sukurti tinkamiausias sąlygas motyvacijai išlaikyti. Tai pasiekus, darbuotojai dirba noriai ir efektyviai, jie jaučia, kad jų indėlis organizacijoje yra būtinas ir nepakeičiamas.

„Istoriškai dauguma verslų vadovavosi hierarchiniu modeliu: aš tau pasakiau, ką daryti – tu padarei. Šis modelis yra orientuotas į rezultatus ir darbuotojo gerovė tokioje įmonėje nėra svarbi. Bet šio modelio organizacijos darosi vis mažiau patrauklios – tiek darbuotojai, tiek klientai vis daugiau dėmesio skiria tam, kaip buvo pasiekti rezultatai. Todėl vis daugiau įmonių stengiasi užtikrinti, kad veiklą vykdytų tvariai ir darbuotojai būtų patenkinti darbo sąlygomis“, – dalijasi pašnekovė.

Ką daryti, jeigu darbuotojas nesijaučia psichologiškai saugus?

Jeigu darbovietėje žmogus nejaučia psichologinio saugumo, jo smegenys pereina į savisaugos režimą ir vietoje to, kad energija būtų naudojama kūrybiniam problemų sprendimui, visas dėmesys skiriamas apsisaugojimui. Tai įmonei kainuoja daug daugiau, nei saugumo sukūrimas. Tačiau, pastarasis neatsiranda savaime – šis procesas reikalauja daug įdirbio, drąsos ir pastangų. Psichologinio saugumo darbe nejaučiantiems darbuotojas lyderė siūlo nebijoti savo būsenos išsakyti garsiai, nes, tikėtina, kad tokių kolegų yra ir daugiau.

„Dažniausiai žmonės mano, kad psichologinį nestabilumą darbe jie patiria vieni ir dėl to gėdijasi apie tai kalbėti. Nuoširdus pokalbis neretai atskleidžia sistemines problemas darbo vietoje, kurias daug lengviau spręsti, kai jos nebėra laikomos paslaptyje. Neužtenka garsiai išleisti pyktį ar tiesiog skųstis esama situacija – būtina investuoti į problemos sprendimą patiems: pasiūlykite, ką galima padaryti geriau ir kokių konkrečių priemonių imtis, kad panaši situacija nepasikartotų“, – teigia ekspertė.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto konferencija „Refocus“ vyko rugsėjo 9 dieną. Konferencijoje susijungė dviejų valstybių – Lietuvos ir Norvegijos – patirtys ir sprendimai, kaip stiprinti savo organizaciją, didinti jos tvarumą, atsparumą ir efektyvumą. Renginį remia Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.