Meniu

Kaip gyvensime po Covid-19 protrūkio?

Sakyti, kad šiandien visų rinkų dalyviai išgyvename kitokią, dar mums nepažintą, realybę nieko nereikštų. Įmonių vadovai per pastarąjį laikotarpį, o ypatingai savaitę po Kovo 11-osios švenčių, pajuto visu svoriu užgulusią atsakomybę.

Kokia verslo ateitis? Kaip generuoti pajamas ir mažinti kaštus? Kaip apsaugoti darbuotojus? Ir tai tik keli svarbiausi klausimai. Tačiau atsakydami į juos tiesiog negalime sau leisti prabangos galvoti trumpojo laikotarpio rėmuose. Karantino laikotarpis gal ir bus pratęstas, bet anksčiau ar vėliau baigsis. Gydytojai padarys viską, kas įmanoma, kad mūsų visuomenė patirtų kuo mažesnius praradimus. Rinkų smukimai pamažu stabilizuosis.

Todėl jau dabar, priimant bet kokį verslo sprendimą, skatinu planuoti kelis žingsnius į priekį. Strateginio valdymo teorija mus moko nagrinėjant verslo nuosmukį iš karto persvarstyti ir adaptuoti verslo modelį (kartais tai vadinama turn-around strategy), kurti naujus strateginius scenarijus.

Planuojant scenarijus svarbu prisiminti visus strateginės analizės veiksnius, verslą veikiančias jėgas ir grėsmes. Tenka pastebėti, kad pastaruoju metu rinkos dalyviai didelį dėmesį kreipia į santykius su tiekėjais, bando valdyti kaštus peržiūrėdami turimas sutartis, keisdami mokėjimo terminus. Tai leidžia daryti prielaidas, kad tiekėjų derybinės galios dedamosios (pirkimo krepšelio dydis, prekės būtinybė pirkėjui, pirkėjo kreditavimo galimybės) nulems rinkos dalyvių ir tiekėjų ilgalaikius sutartinius santykius.

Ženkliai mažesnis dėmesys kreipiamas į konkurentų veiksmus, nes visi versle darome prielaidą, kad konkuruojančios įmonės išgyvena tas pačias problemas ir skiria mažiau dėmesio konkurencinei kovai nei vidaus problemų suvaldymui. Tad, tikėtina, kad tiesioginė kaininė konkurencija daugelyje rinkų sumažės.

O kaip gi elgiasi ir elgsis ateityje mūsų vartotojai? Kokį ilgalaikį poveikį šis išbandymas turės ateities vartotojo elgsenai? Pabrėžtina, kad siekiant suprasti ir numatyti vartotojų elgseną ateityje derėtų remtis realaus laiko duomenimis. Tačiau net ir jų neturintiems rinkos dalyviams nederėtų abejoti, kad netolimoje ateityje matysime kitokią nei įprasta vartotojų elgseną skirtingose produktų kategorijose.

Rizikos valdymo pagrindais nulemta vartotojų elgsena dominuos tose produktų ar paslaugų kategorijose, kurios suvokiamos kaip esminės sveikatos stiprinimui, kasdienių poreikių užtikrinimui. Tikėtina, kad ilgalaikiu periodu vartotojų jautrumas kainai ženkliai sumažės šių produktų kategorijose (sveikatinimui, fizinės ir emocinės būklės gerinimui).

Daliai produktų/paslaugų kategorijų bus svarbi investavimo pagrindais nulemta vartotojų elgsena. Ilgą laiką gyvenome neribotos pasiūlos vis augančio vartotojiškumo laikotarpyje, todėl dabar besiformuojantis prekių prieinamumo ir pasiūlos mažėjimas skatina vartotoją keisti elgseną. Išryškės ar atsiras naujos produktų ir paslaugų, kurias vartotojas gali sukaupti ir panaudoti vėliau savo reikmėms ar spekuliaciniais pagrindais, kategorijos (jau dabar apstu pasiūlymų įsigyti kaukių, dezinfekuojančių priemonių ar „stebuklingų“ vaistų nuo viruso „stebuklingomis“ kainomis).

Produktų, kuriuos vartotojai mano esančius būtinaisiais, kaip kasdieniai ir ilgesnio galiojimo maisto produktai, kategorijose, net ir didėjant šių produktų kainoms, vartotojų jautrumas kainai mažės (o matant tuštėjančias mėsos prekių lentynas, galima teigti kad jau sumažėjo), tuo pačiu didės produktų krepšelio dydis. Manoma, kad daliai vartotojų ir po pandemijos protrūkio ilgesnį laiką bus būdingas būtinųjų produktų atsargų kaupimas. Beje, panaši tendencija matoma ir asmens higienos prekių kategorijoje (nors marketingo specialistai ir neranda aiškaus pagrindimo mūsų elgsenai perkant didžiulius kiekius tualetinio popieriaus ).

Jau dabar neabejojama, kad ateityje vartotojai bus linkę rūpestingiau saugoti sveikatą, todėl didės įvairių sveikatinimo paslaugų paklausa, tačiau jos turės atliepti ir vartotojų rizikos valdymo suvokimą. Siekdami valdyti riziką, net ir pasibaigus karantino ar kitų apribojimų laikotarpiui, vartotojai vengs tolimų kelionių, žmonių susibūrimų, mažiau apibrėžto investavimo galimybių.

Neabejoju, kad stiprėjantis įprotis produktus ir paslaugas įsigyti bei atsiskaityti už jas bekontakčiu būdu liks kaip svarbi rizikos vengiančių vartotojų elgsenos savybė ir pasibaigus karantino laikotarpiui. Neatsitiktinai dauguma verslų skubiai deda pastangas užtikrinti produktų užsakymą ir pristatymą nuotoliniu būdu, kliento ir darbuotojo tiesioginio kontakto apribojimą. Šios rinkos dalyvių investicijos pasiteisins ir ilgalaikiu laikotarpiu.

Doc. Dr. Neringa Ivanauskienė

ISM Executive School dekanė