Meniu

News

ISM dėstytojas T. Hashimoto: „Oksfordo ir Harvardo patirtį atnešiu į Lietuvą“

„Finansų ekonomikos magistrantams atversiu duris į pasaulinę patirtį“, – prižada ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Tarptautinės magistrantūros Finansų ekonomikos programos direktorius Tomoyuki Hashimoto.

Kaip teigia patirties įvairiuose pasaulio universitetuose sukaupęs, o šiuo metu doktorantūros studijas Oksforde tęsiantis ISM dėstytojas, jo tikslas – sukurti kosmopolitišką aplinką, studentus supažindinti su pasauline praktika, praplėsti studijuojančiųjų akiratį, besimokantiems pateikti naujausią metodologiją. Šiam iššūkiui įgyvendinti T. Hashimoto subūrė dėstytojų iš viso pasaulio komandą, studijavusių geriausiuose universitetuose, kaip Oksfordas ar Harvardas, solidžią patirtį sukaupusių teoretikų bei praktikų.

„ISM Finansų ekonomikos programą galiu prilyginti virtualiai galimybei keliauti po pasaulį. Mūsų gretose dėstytojai iš tokių tolimų vietovių kaip Japonija, Šiaurės Amerika ar net Trinidadas ir Tobagas. Studentai taip pat gali pasinaudoti dvigubo diplomo programa, kuri sudaro sąlygas dalį laiko mokytis BI Norvegijos verslo mokykloje ir įgyti jos diplomą. Finansų ekonomikos programos dėstytoja Jamelia Harris šiuo metu doktorantūros studijas tęsia Oksforde, profesorius David Wheat įgijo magistro laipsnį Harvarde, dr. Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas ir t. t. ISM akademikai – skirtingų tautybių, kultūrų, įgiję geriausią išsilavinimą ir pasirengę žinias perduoti savo studentams. Tad norint gauti pasaulinės patirties, susipažinti su geriausių universitetų dėstymo metodais nebūtina važiuoti svetur. Oksfordo ir Harvardo patirtį atnešiu į Lietuvą“, – sako T. Hashimoto.

Studentams – saviraiškos laisvė

ISM Finansų ekonomikos programa skirta ir norintiems savo žinias toliau gilinti šioje srityje, ir bakalaurą baigusiems visiškai su finansais nesusijusiose studijose. Pasak T. Hashimoto, svarbiausia būti smalsiam ir motyvuotam, o viso kito galima išmokti. Tačiau šią programą sėkmingai baigti pavyks tik tiems, kurie bus susitelkę ir nuoširdžiai domėsis studijuojamu dalyku. Kaip sako ISM dėstytojas, nemotyvuoti studentai savo kelią baigs ties magistro darbu, nes jį rašant studentas turės dirbti individualiai ir pats imtis iniciatyvos.

„Atėjus laikui rašyti magistro darbą studentai turės parodyti, kuo domisi, kokios temos jiems aktualios, kokias problemas nori išspręsti. Tyrimo objektą išsirinkti reikės jiems patiems. Tai individualus darbas. Mes nesakysime, ką jie turės tirti. Būtent patys studentai mums turės parodyti, kuo domisi“, – sako ISM Finansų ekonomikos Tarptautinės magistrantūros programos direktorius T. Hashimoto.

Dažnas studentas, ypač prieš Finansų ekonomikos studijas specializavęsis kitoje kryptyje, baigiamajame rašto darbe apjungia bakalauro ir magistro metu gautas žinias bei dėstytojus nustebina netradiciniais, moderniais bei unikaliais tyrimais.

„ISM Finansų ekonomiką studijavusi ir architektūros bakalaurą baigusi mergina savo magistriniame darbe tyrinėjo koreliaciją tarp miesto biudžeto ir jo vystymosi lygio. Kitas studentas savo magistriniame darbe futbolo komandą nagrinėjo kaip investicinį objektą ir tyrė, kokiu atveju investuoti naudingiau – pagrindiniu rodikliu laikant komandos finansinį statusą ar jos pasirodymą aikštėje. Dar vienas įdomesnių darbų – tyrimas, kuriame magistrantas apjungė ekonometriją bei semantiką ir nagrinėjo socialiniame tinkle „Twitter“ neigiamų ir teigiamų būdvardžių poveikį bitkoinų vertei. Tokių unikalių darbų turime ne vieną. Iš jų pamatome, kuo gyvena ir kuo domisi mūsų studentai“, – sako ISM dėstytojas T. Hashimoto. 

ISM Tarptautinės magistrantūros Finansų ekonomikos programos direktorius taip pat pabrėžia, kad dauguma jo studentų yra dirbantys asmenys, tad pasitaiko atvejų, kuomet mokslinio tyrimo verta problema kyla ir jų darbovietėje. Tokiu atveju, dėstytojas padeda studentui suformuluoti teorinę bei praktinę tyrimo kryptį, kurios rezultatai naudingi ir moksliniu požiūriu, ir tiriančiojo įmonei.

Finansų ekonomika – daugiau nei tik skaičiai

Finansų ekonomikos magistro suolą birželio pabaigoje paliko ir geriausio studento titulą pelnęs Marius Kušlys, kuris paneigia daugelio finansinių kaip itin techniškų ir tik skaičiavimo reikalaujančių specialybių suvokimą. ISM Finansų ekonomikos studijas jis apibūdina kaip filosofijos paveiktą ir mąstymą skatinančią studijų programą.

„Neretam finansų sąvoką išgirdusiam žmogui mintyse kyla skaičių asociacijos. Tačiau ekonomikoje svarbu ne tik, kiek pardaviau, už kiek nupirkau ir kokį pelną gavau. Ekonomistams labai svarbu suprasti ir makroekonominę perspektyvą, kai nagrinėjami ne vieno vartotojo ar vienos įmonės sprendimai, bet analizuojamos visos šalies ar net regiono problemos. Šiuo atveju svarbu suprasti ne tik skaičius, bet ir apibendrintai suvokti gyventojų, verslų, finansų institucijų ir politinės valdžios santykius. Pavyzdžiui, vienas iš ekonomistų nagrinėjamų klausimų – valstybės įsitraukimas į šalies ekonomikos reguliavimą, kad ji augtų, verslas klestėtų, tuo pačiu gyventojų gerovė didėtų, o socialinė atskirtis nebūtų per didelė.  Norint atsakyti į šiuos ganėtinai filosofinius klausimus, ekonomistai turi mąstyti plačiau. Neužtenka remtis vien tik skaičiais statistinėse lentelėse, kurios ne visuomet parodo tikrąją esmę. Tad mes ne tik skaičiuojame, bet ir ieškome atsakymų į įvairias ekonominio gyvenimo problemas“, – sako ISM Finansų ekonomikos alumnas Marius Kušlys. 

Neturintys finansinio pasiruošimo pasivys pirmame semestre

M. Kušlys pritaria ISM Tarptautinės magistrantūros Finansų ekonomikos programos direktoriui T. Hashimoto, kad motyvacija mokytis yra itin svarbi, tačiau, pasak jo, siekiantys sėkmingai mokytis šioje programoje privalo bent minimaliai suprasti matematikos subtilybes, turėti reikalingą kreditų skaičių, o finansinį išsilavinimą turinčius kolegas pasivyti pavyks jau pirmojo semestro metu.

„Iš siekiančių studijuoti Finansų ekonomikos programą prašoma būti išklausius ne mažiau kaip 18 ECTS kreditų iš ekonomikos, finansų arba matematikos krypčių dalykų. Formalus reikalavimas toks. Šiek tiek mažiau su matematika, ekonomika ar finansais susipažinusiems studentams ekonominį išsilavinimą jau turinčių kolegų lygį pavyks pasiekti pirmojo semestro metu. Dėstomą informaciją jau žinantys studentai savo žinias pakartos ir sustiprins, o formules ir teorijas matantys pirmą kartą – su jomis susipažins plačiau. Tai nereiškia, kad pirmo semestro metu bus tik kartojimas, tiesiog sudėtingesnės teorijos bus nagrinėjamos prieš tai pakartojus pagrindinius principus. Vėlesniuose semestruose prireiks žinių iš ankstesnių kursų, bus lavinamas mąstymas. Studijuojant prireiks ne tik formulių, bet ir platesnio ekonomikos ar finansų suvokimo. Pavyzdžiui, taikomojoje verslo etikoje studentai yra supažindinami su klasikinėmis etikos ir filosofijos teorijomis, kurios vėliau pritaikomos analizuojant šiuolaikines finansų ar ekonomikos problemas. Norint nustatyti įmonės vertę, neužtenka  tik finansinių ataskaitų ir reikalingų formulių išmanymo. Būtina suprasti ir ekonominę aplinką, kurioje veikia įmonė. Studijų pabaigoje dėstomi teisiniai finansų rinkų ir institucijų aspektai, kurie, dirbant finansų srityje, yra ne mažiau svarbūs nei formulės“, – sako geriausias ISM Finansų ekonomikos absolventas M. Kušlys.

ISM universitete – bendruomeniškumo aura

M. Kušlys ne tik išrinktas geriausiu 2019 m. ISM Tarptautinės magistrantūros Finansų ekonomikos programos studentu, bet šiuo metu ISM Vasaros mokykloje dėsto makroekonomiką, o nuo ateinančio semestro prisijungs prie ISM akademikų komandos ir universiteto studentams dėstys matematinę analizę, taikomąją matematiką bei matematinius metodus ekonomikoje. ISM alumnas ir dėstytojas teigia universitete jautęsis glaudžios bendruomenės dalimi, akademikai į čia besimokančius žiūrėjo kaip į kolegas, niekada neatsisakydavo paaiškinti nesuprastą užduotį ar teoriją. Tokius santykius jis stengsis palaikyti ir su savo būsimaisiais studentais.

„ISM stiprybė – artima bendruomenė. Čia dėstytojas studentui visuomet randa laiko – nesvarbu, jį prašoma skirti per paskaitas ar po jų, o diskusija nesibaigia ties auditorijos ribomis. Šiuo metu ISM Vasaros mokykloje dėstau makroekonomiką. Man svarbu, kad čia atėjęs žmogus gautų reikalingas žinias ir iš paskaitų išeitų sužinojęs visus rūpimus atsakymus. Makroekonomika juk ne visiems lengvai sekasi, tad, esant poreikiui, mielai vedu ir papildomas konsultacijas. Su studentu diskutuoju tol, kol jam dėstomos teorijos ar uždaviniai tampa aiškūs ir lengvai išsprendžiami. Mano nuomone, jeigu studentas nesupranta, tai ne jo – bet mūsų, akademikų, problema. Tad ir universitete dėstysiu tokiu principu, kokiu buvo dėstoma ir man pačiam. Studentams būsiu visuomet pasiekiamas, pasirengęs jiems padėti ir su jais bendrauti“, – sako M. Kušlys.

Stojantieji į ISM Tarptautinės magistrantūros studijas gali rinktis ne tik Finansų ekonomikos, bet ir Tarptautinės rinkodaros ir vadybos bei Inovacijų ir technologijų vadybos programas, o taip pat pretenduoti į valstybės skiriamą stipendiją. Aukščiausią konkursinį balą turintys studentai gali gauti stipendiją, kuri leidžia padengti net iki 50 proc. studijų kainos. Stojamasis konkursinis balas skaičiuojamas atsižvelgiant į akademinius pasiekimus, kandidato motyvaciją bei anglų kalbos žinias. Pagrindinis priėmimas, kurio metu ir galima pretenduoti į stipendiją, vyksta iki liepos 10 d., tačiau paraiškas į ISM Tarptautinės magistrantūros studijų programas galima teikti iki pat rugpjūčio pabaigos.