Dirbtinis intelektas keičia ir žaidimo taisykles, ir Vadovo 4.0 patirtį  | ISM
Meniu

News

Dirbtinis intelektas keičia ir žaidimo taisykles, ir Vadovo 4.0 patirtį 

Kurie darbuotojai gali palikti įmonę ir kaip išlaikyti kompetentigiausius? Kurie vartotojai yra labiausiai linkę įsigyti siūlomą produktą? Kaip pasiūlyti lojaliems klientams didesnę pridėtinę vertę? Tai – tik keli klausimai, kuriuos verslui padeda atsakyti dirbtinio intelekto technologija. Naujosios technologijos atveria galimybes verslui geriau suprasti darbuotojus, klientus ir dinamišką aplinką.

Dr. Ieva Martinkėnaitė teigia, kad skaitmeninė transformacija keičia gyventojų įpročius, verslo aplinką ir net valstybių galios santykius. Vienos didžiausių pasaulio telekomunikacijų kompanijos „Telenor“ viceprezidentė, atsakinga už dirbtinio intelekto ir daiktų interneto tyrimų ir inovacijų projektus, dr. I. Martinkėnaitė per atvirą paskaitą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete dalinosi įžvalgomis, kaip šios technologijos taikomos versle ir kokių naujų kompetencijų reikia pažangius produktus kuriančių organizacijų vadovams.

Žinios ir patirtis iš užsienio – Lietuvos vadovams

​ISM Vadovų MBA studijų direktorė dr. Audronė Nakrošienė pastebi, kad proga pasiklausyti ilgametę verslo konsultacijų bei tyrimų patirtį turinčios mokslininkės yra labai vertinga. Dr. I. Martinkėnaitė yra atsakinga už aukštųjų technologijų mokslinės produkcijos komercializavimą didelėje korporacijoje, turinčios aiškią sėkmingos ateities viziją, grindžiamą mokslo ir verslo sąveika. Mokslininkė iš Lietuvos taip pat yra Europos Komisijos dirbtinio intelekto ekspertų grupės narė ir aktyviai dalyvauja kuriant inovacijų ir dirbtinio intelekto etikos klausimų politiką, investicijų į dirbtinio intelekto projektus strategiją Europos Sąjungoje. 

„Kokią įtaką skaitmeninė transformacija gali padaryti vienai įmonei, verslo sektoriui, tarptautinei korporacijai ar net valstybei ir valstybių grupei, mes nuosekliai analizuojame ir diskutuojame per 12 mėnesių trunkančias Vadovų MBA studijas. Dr. I. Martinkėnaitės paskaita atspindi mūsų tematiką, papildo naujais pavyzdžiais ir įžvalgomis“, – sako ISM Vadovų MBA studijų vadovė dr. A. Nakrošienė, dėstyti į Vilnių pakvietusi lektorius iš LBS Londono verslo mokyklos, DTU Danijos technikos universiteto, WU Vienos ekonomikos ir verslo universiteto, USB Stelenbošo universiteto verslo mokyklos ir kitur.

ISM universitetas yra pirmasis universitetas Lietuvoje, siūlantis visiškai akredituotą MBA studijų programą, skirtą aukščiausiojo lygmens vadovams.

Užduotis – ugdyti ir pritraukti talentus

Dr. A. Nakrošienė ir dr. I. Martinkėnaitė sutaria, kad pasaulyje yra mažai ekspertų, galinčių sistemiškai atskleisti šiuolaikinių technologijų potencialią ir galimas grėsmes ir mokyti verslo lyderius, kaip praktiškai įgyvendinti inovacijas dirbtinio intelekto srityje. „Dažnai girdime, kad duomenys yra šių dienų valiuta, tačiau šis „auksas“ savaime nėra vertingas, jeigu nežinome, kaip ir jur jį naudoti, – pabrėžia dr. I. Martinkėnaitė, – Darbui su duomenimis reikia kompetencijų“. Ekspertės teigimu, duomenų mokslininkų, programinės įrangos inžinierių, programuotojų ir naujas technologijas gerai išmanančių vadovų stinga ne tik Lietuvoje – įmonės visame pasaulyje konkuruoja dėl talentų.

Kita vertus, šiuolaikinis pokyčių versle lyderis, kitaip Vadovas 4.0, savo vertę įrodo ne vien ekspertinėmis žiniomis ar verslo ir vadybos patirtimi. Vadovas 4.0 yra lyderis, kuris  organizacijoje sukuria palankią aplinką, pritraukia ir išlaiko talentus, padeda jiems augti, tobulėti ir pasiekti tikslų. „Todėl Vadovų MBA studijose lyderystei skiriama itin daug dėmesio. Pramonės 4.0 aplinka kinta, o Vadovo 4.0 kompetencijos išlieka“, – akcentuoja dr. A. Nakrošienė.

Lietuva strategiją pristato, kitos valstybės – įgyvendina

Pasak dr. I. Martinkėnaitės, retas verslas išvengs dirbtinio intelekto technologijų įtakos. Jau dabar daug stambių įmonių neturi kito pasirinkimo – turi integruoti savo verslo sprendimus į skaitmenines platformas, kurias siūlo pasauliniai IT verslo milžinai, tokie kaip „Google“, „Amazon“ ar „Microsoft“. Tai rodo, kad kai kuriose nišose vietos jau nebeliko. „Tačiau tiek privatus verslas, tiek valstybės valdomos įmonės vis dar gali įžengti į „neartus dirvonus“ ir kurti inovacijas ar net atrasti naujas sritis, kuriose duomenys dar nėra suskaitmeninti arba yra sunkiau prieinami pasaulio gigantams, taip pat dar labiau sutelkti dėmesį į progresyvias pramonės šakas, kuriose šalys turi ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Įsivaizduokite, kokį proveržį galėtų pasiekti Lietuva, jeigu nuspręstų skaitmenizuoti ir automatizuoti transporto tinklus ir sukurtų sistemą, kuri sumažina transporto išlaikymo kaštus, didina veiklos efektyvumą, mažina aplinkos taršą. Pagal tokį modelį būtų galima sukurti panašias sistemas kitose šalyse ir skaičiuoti didelę finansinę grąžą“, – dėsto dr. I. Martinkėnaitė.

Kaip tik kovo viduryje Lietuva pristatė Nacionalinę dirbtinio intelekto strategiją. Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius teigia, kad dirbtiniu intelektu grįstos inovacijos – vienos paklausiausių pasaulyje, tačiau Lietuvoje yra tik šiek tiek daugiau nei 15 kompanijų ir keli startuoliai, kuriantys inovatyvius dirbtinio intelekto sprendimus. „Lietuva privalo turėti aiškią viziją, kaip vystyti šią sritį, kad būtų sukurtas aiškus ir tiesus kelias inovatyvių prekių ir paslaugų kūrimui, bei visuotiniam dirbtiniu intelektu grįstų sprendimų plitimui kasdieniame piliečių ir verslų gyvenime“, – pranešime spaudai cituojamas ministras V. Sinkevičius.

Savo ruožtu  dr. I. Martinkėnaitė pastebi, kad dirbtinio intelekto srityje pirmauti siekiančios valstybės jau ne vienerius metus nuosekliai ir daug investuoja, kad pritrauktų geriausius pasaulio mokslininkus, parengtų mokymosi programas ir sukurtų aukštąsias technologijas vystančių pažangių verslų ekosistemas. Kaip pavyzdį ekspertė pateikia Skandinavijos šalis ir įspūdingą Wallenbergų šeimos iniciatyvą – WASP (angl. Wallenberg AI, Autonomous Systems and Software Program), kuri yra pati didžiausia tyrimų programa šalies istorijoje. „Ši programa mokslininkams gali būti pasiūlyti solidų atlygį, darbo sutartį iki gyvos galvos, reikiamų išteklių ir visišką veiklos laisvę. Kas galėtų atsispirti tokiam pasiūlymui? – pastebi dr. I. Martinkėnaitė, – Tačiau viskas prasideda nuo didelio masto edukacinių programų, skirtų plačiajai visuomenei. Bazinis kursas valstybėje suformuoja technologijų įsisavinimui palankią aplinką, skatina susidomėjimą ir supratimą, atveria diskusiją. Tuomet galima kalbėti apie antrąją pakopą – aukštojo mokslo programas, iniciatyvas įmonių viduje ir panašiai. Kanadoje, Švedijoje, Suomijoje ar Singapūre vyriausybės, švietimo įstaigos ir verslas bendradarbiauja labai intensyviai, kurdami dirbtinio intelekto ekosistemas. Strategiją turėti yra gerai, tačiau svarbiausia sugebėti ją nuosekliai įgyvendinti. Tam pirmiausia reikia žmonių ir kompetencijų. Šis principas taikytinas tiek valstybei, tiek verslui“.

Dr. I. Martinkėnaitė atkreipia dėmesį, kad konkuruojant dėl dirbtinio intelekto sprendimų, būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuva yra maža, atvira ekonomika. „Reikėtų svarstyti, kaip sukurti naujausiais mokslo metodais grįstus, nišinius dirbtinio intelekto produktus IT milžinams ar itin neefektyviam valstybės sektoriui Europos, o gal net pasaulio mastu“, – siūlo pašnekovė.

Technologijos užaugina naujas šakas

Mokslininkei pritaria komunikacijos paslaugų agentūros „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ vykdomoji direktorė Raminta Rimkienė, pernai baigusi ISM Vadovų MBA studijas. „Bendraudama su vadovais iš kitų sektorių, taip pat su klientais, pastebiu, kaip duomenų mokslas ir dirbtinis intelektas skverbiasi į vis naujas sritis – nuo darbuotojų atrankos iki individualaus vartotojo poreikių prognozių. Technologijos verslui leidžia modeliuoti įvairiausius scenarijus, atskleidžia tai, ko anksčiau nežinojome. Kartais galimybės tiesiog užburia“, – pripažįsta R. Rimkienė ir pastebi, kad dalis komunikacijos rinkos žaidėjų susikoncentravo tik į skaitmeninius sprendimus. Tačiau, R. Rimkienės nuomone, atsivėrusios naujovės neturėtų tapti akidangčiais, leidžiančiais matyti tik siaurą kryptį ir mąstyti vieno kanalo principu. „Vaizdžiai kalbant, skaitmeninė transformacija verslo organizacijos medyje užaugina naujų šakų ir kompetencijų. Tačiau kitos senesnės sveikos šakos irgi veša, užtikrindamos kamienui balansą ir padėdamos atlaikyti audras“, – sako komunikacijos agentūros vadovė, apie holistinį vadybos požiūrį daug diskutavusi su kolegomis ISM Vadovų MBA studijų metu.

Būtent gebėjimas matyti didesnį kontekstą ir mąstyti plačiai yra Vadovo 4.0 stiprybė. „Dėstytojai iš užsienio verslo mokyklų per ISM Vadovų MBA studijas nuolat skatina žvelgti plačiau, nagrinėti reiškinius iš skirtingų perspektyvų ir pusių“, – teigia R. Rimkienė. Kaip vieną iš ryškiausių pavyzdžių ji pateikia dr. Takio Damaskopoulos paskaitas apie Pramonė 4.0 verslo valdymo iššūkius.

 

Vadovo 4.0 kryptis – keisti ir keistis

Paryžiuje esančio Europos Tarpdisciplininių Tyrimų Instituto vadovas dr. T. Damaskopoulos jau nuo pirmųjų paskaitos minučių Vilniuje įtraukia ISM Vadovų MBA studijų dalyvius į įsimintiną kelionę po sąveikaujančias technologijų, organizacijų, ekonomikos ir politikos sritis, kuriose išsiskleidžia inovacijų dinamika, nagrinėjami korporacijų, regionių ir valstybių strateginiai sprendimai, konkurencingumas ir tvari plėtra. „Duomenų mokslas, dirbtinis intelektas, automatizacija ar daiktų internetas – yra tik dalis pokyčių, kuriuos patiriame vadinamosios Ketvirtosios pramonės revoliucijos metu. Ir man, ir kitiems didelę verslo valdymo patirtį turintiems kolegoms buvo labai įdomu analizuoti šį naują ekonomikos raidos etapą kartu su dr. T. Damaskopoulos ir kitais studijų lektoriais. Pavyzdžiui, analizuodami Pramonė 4.0 reiškinius skirtingais lygmenimis (mikro, mezo, makro), atpažinome globalių tendencijų atspindžius savo organizacijose. Pokyčiai vyksta – kartais labai aiškiai, o kartais visai nepastebimai. Po studijų ISM įsitikinau, kad Vadovas 4.0 nėra pasyvus stebėtojas. Jis ar ji renkasi aiškią kryptį – keisti ir keistis“, – konstatuoja R. Rimkienė.

Anot komunikacijos ekspertės, būtent vadovo noras keistis ir gebėjimas pažvelgti į save iš šono padeda geriau suprasti kitus ir rasti bendrą kalbą – net ir su duomenų mokslo, dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir kitais specialistais, dirbančiais su naujausiomis technologijomis, apie kurias vos prieš 10 metų verslas nė nenutuokė.

***

Priėmimas į ISM Vadovų MBA studijas jau prasidėjo. Studijų pradžia – 2019 m. rugsėjo mėn.

Pirmasis priėmimo etapas vyksta iki 2019 m. balandžio 30 d.