Course description

The course explores determinants of industrial competitiveness and successful economic development viewed from a bottom-up, microeconomic perspective. While sound macroeconomic policies and stable legal and political institutions create potential for industrial competitiveness, wealth is actually created at the microeconomic and firm levels. The sophistication and productivity of firms, the vitality of industrial clusters, and the quality of the business environment are the ultimate determinants of the productivity and innovation capacity of nations, regions and industries.

This course examines both advanced and developing economies and addresses competitiveness at multiple levels – nations, subnational units such as states or provinces, particular clusters, and neighboring countries. The course is concerned not only with government policy but also with the roles that firms, industry associations, universities, and other institutions play in competitiveness. In modern competition, each of these institutions has an important and evolving role in economic development.

The course explores not only theory and policy but also the organizational structures, institutional structures, and change processes required for sustained improvements in competitiveness

The Microeconomics of Competitiveness is a distinctive graduate course offered in cooperation with prof. M. Porter and a team of his colleagues at Harvard Business School (HBS). It is designed to be taught to second year MBA students at HBS and affiliates of the Institute for Strategy and Competitiveness at Harvard Business School (http://www.isc.hbs.edu/moc.htm).

Learning outcomes

During this course, you will:

• Analyse and evaluate the major elements of competitiveness
• Analyse, compare and evaluate the role of clusters.
• Analyse and evaluate the interaction between the micro level (entrepreneurial activity), meso level (regional clusters) and macro level (national policy).
• Analyse the complex relationship between government activity and business activity within institutions for collaboration.
• Apply knowledge in the framework of a concrete research project for a concrete country and cluster.

Annotation
Welfare economics is a branch of economics that focuses on the optimal allocation of resources and goods. This course integrates discussions relating economic theories to different notions of social justice and historical developments of welfare state. Welfare state theories and concepts are discussed during the course not only in terms of equity reasons but in efficiency terms also. The course introduces crucial debates about the borderline between state and market. Various aspects of welfare state are analysed with help of two broad questions: what are the aims of policy and by what methods those aims are best achieved? Each society faces questions related to scope of redistribution (of wealth, income, power etc. and how much of it should be there) and methods that are employed to organise economic activities (market, central planning, mixed economy) in order to achieve societal economic and social goals. Those two broad sets of questions are the main axis for discussions during the course. In order to enhance such discussions the course examines origins and dissemination of welfare state, two main social welfare traditions (Bismarckian and Beveridgean) as well as comparative welfare state typologies (liberal, conservative and social-democratic). Basic principles of social insurance, role of private and public sector in social insurance provision are covered during the course. The course examines in detail retirement pensions and their financing mechanisms (pay as you go and funded), social assistance principles, its organisational aspects and main types of benefits. Special attention during the course is paid to income inequality, poverty and social exclusion, their measurement methods. International aspects of social security regulation are also discussed.

Aim of the course

Aim of this course is to enable students to develop a basic understanding of main topics in the economics of welfare state in democratic market economies. Students are expected to be able to define central concepts and apply these in basic discussions about the role of the state and the individual in provision of welfare (in terms of efficiency, social justice and equality) and some of the major issues in the design and financing of welfare state provisions. Moreover it is important for the students to be able to apply concepts and theories to practical policy debates both domestic and global.

Learning outcomes

• Analyse and discuss main features and failures of market economy and public policies.
• Compare and discuss arguments utilised in favor/against state intervention in different schools of economic thought.
• Apply basic concepts, terminology and organisational principles of welfare.
• Evaluate and compare different methods of welfare financing.
• Overview and compare structure of welfare state and social security in particular in different countries.
• Compare and discuss relationship of economic and social policies.
• Compare and discuss welfare state theoretical models and analyse real welfare systems.
• Analyse and compare different welfare provisions among countries: retirement pensions, health care, social assistance systems.
• Analyse and discuss main principles of measuring income inequality, poverty and social exclusion.
• Overview international aspects of welfare/social security regulation.
• Work in teams, present work results both in writing and orally, provide argumentation.

Pastaruoju metu organizacijose pokyčiai tampa tiek įprasti, kad neturi pradžios ir pabaigos. Tai nebe projektai su aiškiu apibrėžtumu ir terminais, o įprastinė būsena, kai sprendžiamos problemos, greitai reaguojama į besikeičiančią aplinką, ieškoma inovatyvių idėjų ir vystoma organizacija. Tačiau daug pokyčių vyksta nesklandžiai, ne taip, kaip tikėtasi, neapibrėžtai ilgai bei nekryptingai ar netgi skausmingai.

To priežastys – neteisingai nustatomos problemos, standartiniai ir siaurai taikomi metodai („kai turi plaktuką, viskas aplink atrodo kaip vinys“), nurodomasis vadovavimas, o ne įtraukiantis sprendimų priėmimas, menkas suinteresuotųjų šalių įtraukimas ir darbuotojų nuosavybės jausmas priimtiems sprendimams.

Gero pokyčių valdymo pradžia – teisingas ir įtraukiantis sprendimas. Tam vadovas turi gebėti atsitraukti nuo savo išankstinio žinojimo ir sprendimo „nuleidimo žemyn“. Gera praktika – praeiti sprendimo paieškos procesą taip, tarsi tai darytų išorinis konsultantas:

• Atsikratyti savo šališkumo pradedant rinkti duomenis „nuo balto lapo“ ir užtikrinti, kad bus išklausytos visos suinteresuotos šalys,
• Elgtis su suinteresuotomis šalimis tarsi su klientais – jų nuomonė ir nuosavybės jausmas itin svarbūs, nes šiame etape susiburiame pokyčio agentus ir įgyvendintojus,
• Įsitikinti, ar sprendžiama tikrai ta problema, nustatyti tikrąją problemą,
• Parinkti verslo įrankius, padedančius problemai ir jos sprendimui suteikti struktūrą, naudoti inovatyvius idėjų radimo metodus,
• Naudoti technikas, įtraukiančias ir ugdančias komandas, kad jos pasiruoštų pokyčiui psichologiškai, laikytų jį „mūsų“, o ne „tų iš viršaus“, būtų atsakingi už įgyvendinimą ilgą laikotarpį,
• Paruošti organizacijas pokyčiui struktūriškai,
• Pažvelgti į pasirengimą pokyčiui per projekto prizmę – apibrėžtumas laike ir konkretūs veiksmai leidžia išvengti metų metus trunkančių tų pačių problemų aptarinėjimo be sprendimų.

Įvaldęs šiuos principus, kiekvienas vadovas bus pasirengęs ugdyti organizacijas, priimti pokyčius kaip natūralią būseną, kuri vyksta sistemingai, įtraukiančiai ir kryptingai, nebijoti situacijos neapibrėžtumo, nes daugybė šiame modulyje įsisavintų modelių, įrankių ir technikų padės suteikti užtikrintumo sprendimams.

PILNAS MODULIO APRAŠYMAS

Modulio vadovė | Rasa Katilienė

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja. R. Katilienės interesų sritys –  lyderystės ir organizacijos kultūros ypatumai. ISM akademikė yra verslo konsultantė, „ICF ACC“ ugdomojo vadovavimo specialistė, lektorė. R. Katilienė yra sertifikuota Spiralinės Dinamikos teorijos „SDi“ praktikė, „DeepChange SQ21“ dvasinio intelekto ugdymo konsultantė, turi dvylikos metų praktinę patirtį vadovavimo, projektų valdymo, pardavimo ir klientų aptarnavimo srityse, sukauptą dirbant telekomunikacijų bendrovėje, asmenybės ugdymo srityje – savanoriaujant ir konsultuojant.

Studentų atsiliepimai:

Diana Macevičė | Gyvybės draudimo UAB „SB draudimas“, komercijos direktorė

„Studijų metu praėjau įvairius etapus savo suvokime, kas yra konsultavimas, kiek tai yra man tinkama ir kiek aš esu jam tinkama. Čia ne kartą išgirdau ir supratau prasmę teiginio, kad nuo klausimo priklauso ir atsakymas, kad uždavę neteisingą klausimą, įstringame, o mąstymo pokyčius skatina klausimas „kodėl?“  Pastebėjau, kad po šio studijų pusmečio darbe ir gyvenime pradėjau sąmoningai naudoti daugiau atvirų klausimų, ne tik klausyti, bet ir girdėti,  taikau „koučingo“ metodo elementus, kas duoda rezultatų – leidžia žmogui, su kuriuo bendrauju, tendencingai kreipti savęs analizės link, padėti rasti atsakymus pačiam. Įpratau analizuoti save ir vis įsitikinu,  kad tik pats būdamas autentišku, gali būti nuoširdus ir taip pasiekti rezultatų, kad bendras atsakymų ieškojimas yra svarbesnis už nurodymus, klausimai už atsakymus, o įtampa už komfortą – analogiškai kaip konsultavimo procese.“

Skirmantas Rumševičius | UAB ,,Druskininkų viešbutis Pušynas“ direktorius

„Modulis suteikė teorines ir praktines žinias kurias sėkmingai taikau profesinėje veikloje. Šio modulio metu įgytos žinios įgalino mane lengviau pasiekti užsibrėžtų profesinių tikslų, geriau pažinti save ir kitus. Atrastas ir identifikuotas, mano kaip vadovo stilius, padeda man atsirinkti tinkamus darbuotojus,  kurti norimą organizacijos kultūrą ir spręsti tarpasmeninius santykius komandoje.“

Jūratė Labeckienė | Veiklos architektė, Procesų valdymo ekspertė, Koučerė

„Savo profesinėse srityse mes kasdieną tobulėjame, augame ir manome, jog tampame savo srities žinovais, ekspertais. Tačiau čia slypi ir nemažas pavojus tapti vienpusiais, įstrigusiais į tam tikrą kiekį metodikų, kurios puikiai veikė vienoje situacijoje, bet nebūtinai tiks ir veiks kitoje. Šis modulis paskatino praplėsti akiratį, kiekvienoje situacijoje pritaikyti ne vieną ir ne du analizės metodus, bei parinkti tinkamiausius sprendimus.

Šis modulis ženkliai prisidėjo prie mano profesinio tobulėjimo. Esu dėkinga visiems lektoriams, bei rekomenduoju šį modulį visiems vadovams, kurie siekia nuolatinio tobulėjimo.“

Kaip kurti vertę organizacijai ir visuomenei? Kaip išlaikyti konkurencingą verslą pandemijos metu? Kokios priemonės tinka ekonomikos skatinimui naujoje realybėje?

„Šis neapibrėžtumo laikotarpis aiškiai parodė, kad ekonomika yra ne tik apie priežastis ir pasekmes, bet ir apie vertybes. Mes rinkų “neatrandame” kaip duotybės, mes jas patys kuriame. Kokias rinkas ir kokį verslą kursime ateityje? Kaip suderinti iš pirmo žvilgsnio nederančius tikslus – būti pelningais ir kurti vertę ne tik sau, bet ir visuomenei? Šio modulio metu analizuosime įvairius verslo atvejus ir diskutuosime, kaip ši neeilinė pandemijos situacija gali atverti galimybes verslui“

– Modulio vadovė Doc. dr. Virginija Poškutė

Organizacijų pažangumą ir konkurencingumą lemia ne tik vidiniai resursai, tačiau ir aplinka, kurioje įmonės veikia bei vyraujančios rinkos tendencijos. Gebėjimas suprasti supančią aplinką, atpažinti kritinius veiksnius ir analizuoti ekonominę, socialinę bei politinę informaciją vadovams leidžia priimti racionalius, konkurencinį pranašumą nulemiančius sprendimus.

Šiuolaikiniam lyderiui svarbu suprasti ne tik vartotojų ir organizacijų elgseną, bet ir gebėti interpretuoti makroekonominę aplinką. Makroekonominių rodiklių pokyčiai atveria naujas verslo galimybes ir kuria iššūkius konkurencingumo strategijai.

Modulyje analizuojamos konkurencingumo aktualijos paremtos Harvardo verslo mokyklos (JAV) Strategijos ir konkurencingumo instituto, steigėjo – prof. Michael Porter, parengta medžiaga. ISM Vadybos ekonomikos universitetas – pirmasis ir kol kas vienintelis universitetas Lietuvoje, kuriam suteikta teisė integruoti šią medžiagą į savo dėstomas disciplinas.

Temos, nagrinėjamos modulio metu, padės suprasti, kada ir kaip šalys ir verslai gali tapti konkurencingais, kas apsprendžia konkurencingumą XXI a. Modulio užsiėmimų metu diskutuosite kartu su ekspertais, kurie turi skirtingus požiūrius į ekonomiką, valstybės ir verslo santykius, verslo vaidmenį visuomenėje.

Baigę modulį išmoksite kritiškai analizuoti šalies, regiono ar verslo konkurencingumą, diskutuoti ir vertinti skirtingų ekonominės minties mokyklų požiūrius į valstybės ir verslo vaidmenis kuriant asmens ir šalies gerovę. Suprasite, kokias naujas verslo galimybes atveria gebėjimas reaguoti į socialines problemas visuomenėje ir ribų tarp privataus ir valstybinio sektoriaus bei civilinės bendruomenės nykimas.

PILNAS MODULIO APRAŠYMAS

Modulio vadovė | Doc. dr. Virginija Poškutė

Doc. dr. Virginija Poškutė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja. Vilniaus universitete studijavo ekonominę kibernetiką, Europos socialinės politikos analizės magistro laipsnį jungtinių studijų metu įgijo Roskildės universitete (angl. Roskilde University) Danijoje ir Bath universitete (angl. University of Bath) Jungtinėje Karalystėje. Socialinių mokslų (ekonomikos) daktaro laipsnio studijos vyko Vilniaus universitete ir Tilburgo universitete (angl. Tilburg University) Nyderlanduose.

Doc. dr. Virginija Poškutė stažavosi ilgalaikėje mokslinėje Fulbright stažuotėje verslo etikos ir socialinės atsakomybės tematika. Taip pat stažavosi Harvardo verslo mokykloje (angl. Harvard Business School), Londono ekonomikos mokykloje (angl. London School of Economics), Fudano universitete (angl. Fudan University), Singapūro vadybos universitete (angl. Singapore Management University), Lorange verslo institute (angl. Lorange Institute of Business Zurich), Bledo vadybos mokykloje (angl. Bled School of Management).

Mokslininkė yra sukaupusi didelę tarptautinio darbo (Jungtinių Tautų vystymo programa, Leuveno universitetas, CEPS/INSTEAD institutas Liuksemburge, kitų tarptautinių organizacijų projektai) ir dėstymo patirtį. Docentės interesų sritys: gerovės ekonomika, konkurencingumas, socialinė politika, verslo ir valstybės bendradarbiavimas, verslo etika ir socialinė atsakomybė.

Studentų atsiliepimai 

Eglė Karčiauskaitė | VĮ „Lietuvos oro uostai“ Projektų vadovė

„Studijas ISM vadovų magistrantūroje pasirinkau dėl noro tobulėti ne tik darbinėje aplinkoje. Didelę įtaką modulio pasirinkimui turėjo dėstytojai ir nuomonės lyderiai, kurių komentarus ir straipsnius sekiau viešojoje erdvėje, tačiau nemažiau  maloniai nustebino universitete sutikta akademinė aplinka – studentai, turintys ilgametę, unikalią patirtį skirtinguose sektoriuose. Sinergija tarp studentų ir dėstytojų  motyvuoja, įkvepia ir  suteikia neįkainojamą galimybę pažvelgti į praktines situacijas kitomis akimis.“

Jurgita Vaičiulionienė | UAB „Fondia Lietuva“ Direktorė

„Kokia gerovės valstybė kuriama Lietuvoje? Kuo naudinga privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė? Kaip įgyti ir išsaugoti konkurencinį pranašumą? Modulis – itin praplečiantis akiratį, suteikiantis galimybę susipažinti ne tik su įvairiomis patirtimis – valstybių, verslų, lektorių, kolegų, bet ir ateities tendencijomis. Lengviau skirtingais pjūviais vertinti gaunamą informaciją, ypač viešąją, šiandien šalyje ir pasaulyje vykstančius procesus. O tai lemia kokybiškesnių sprendimų priėmimą.“