Vyriausiasis ekonomistas
Swedbank Lietuvoje
Telefonas:
El. paštas: *protected email*
Dr. Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas. Jis yra parašęs ir apgynęs disertaciją apie revalvacines spekuliacines atakas ir valiutos kurso rizikos draudimą jų kontekste. Nerijus praeityje yra dėstęs INSEEC Grand Ecole (Prancūzija), Tecnologico de Monterrey (Meksika), FHS St. Gallen (Šveicarija) bei University of Ballarat (Australija). Jis yra kelių mokslinių publikacijų apie valiutų krizes, tarptautinius finansus ir ekonominę integraciją autorius, bei mokslinio žurnalo „Baltic Journal of Economics“ redkolegijos narys.
Programos kodas
GRAE007
Kreditai
6
Mokymosi kalba
Objective of the course
This is applied course in advanced macroeconomics, which aims to analyze and develop the models describing macroeconomic dynamics, explain economic growth, fluctuations, and relationship between economic policies, macroeconomic variables and financial markets. Biggest part of the course will be based on comparative analysis of different macroeconomic aspects. Discussions and analysis will focus on contemporary issues in the global economy.
Learning outcomes
On completion of this course successful students will be able to:
Dėstytojai
30 ETCS
Mokymosi valandų skaičius
1 semestras
Kaip kurti vertę organizacijai ir visuomenei? Kaip išlaikyti konkurencingą verslą pandemijos metu? Kokios priemonės tinka ekonomikos skatinimui naujoje realybėje?
„Šis neapibrėžtumo laikotarpis aiškiai parodė, kad ekonomika yra ne tik apie priežastis ir pasekmes, bet ir apie vertybes. Mes rinkų “neatrandame” kaip duotybės, mes jas patys kuriame. Kokias rinkas ir kokį verslą kursime ateityje? Kaip suderinti iš pirmo žvilgsnio nederančius tikslus – būti pelningais ir kurti vertę ne tik sau, bet ir visuomenei? Šio modulio metu analizuosime įvairius verslo atvejus ir diskutuosime, kaip ši neeilinė pandemijos situacija gali atverti galimybes verslui„
– Modulio vadovė Doc. dr. Virginija Poškutė
Organizacijų pažangumą ir konkurencingumą lemia ne tik vidiniai resursai, tačiau ir aplinka, kurioje įmonės veikia bei vyraujančios rinkos tendencijos. Gebėjimas suprasti supančią aplinką, atpažinti kritinius veiksnius ir analizuoti ekonominę, socialinę bei politinę informaciją vadovams leidžia priimti racionalius, konkurencinį pranašumą nulemiančius sprendimus.
Šiuolaikiniam lyderiui svarbu suprasti ne tik vartotojų ir organizacijų elgseną, bet ir gebėti interpretuoti makroekonominę aplinką. Makroekonominių rodiklių pokyčiai atveria naujas verslo galimybes ir kuria iššūkius konkurencingumo strategijai.
Modulyje analizuojamos konkurencingumo aktualijos paremtos Harvardo verslo mokyklos (JAV) Strategijos ir konkurencingumo instituto, steigėjo – prof. Michael Porter, parengta medžiaga. ISM Vadybos ekonomikos universitetas – pirmasis ir kol kas vienintelis universitetas Lietuvoje, kuriam suteikta teisė integruoti šią medžiagą į savo dėstomas disciplinas.
Temos, nagrinėjamos modulio metu, padės suprasti, kada ir kaip šalys ir verslai gali tapti konkurencingais, kas apsprendžia konkurencingumą XXI a. Modulio užsiėmimų metu diskutuosite kartu su ekspertais, kurie turi skirtingus požiūrius į ekonomiką, valstybės ir verslo santykius, verslo vaidmenį visuomenėje.
Baigę modulį išmoksite kritiškai analizuoti šalies, regiono ar verslo konkurencingumą, diskutuoti ir vertinti skirtingų ekonominės minties mokyklų požiūrius į valstybės ir verslo vaidmenis kuriant asmens ir šalies gerovę. Suprasite, kokias naujas verslo galimybes atveria gebėjimas reaguoti į socialines problemas visuomenėje ir ribų tarp privataus ir valstybinio sektoriaus bei civilinės bendruomenės nykimas.
PILNAS MODULIO APRAŠYMAS
Modulio vadovė | Doc. dr. Virginija Poškutė
Doc. dr. Virginija Poškutė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja. Vilniaus universitete studijavo ekonominę kibernetiką, Europos socialinės politikos analizės magistro laipsnį jungtinių studijų metu įgijo Roskildės universitete (angl. Roskilde University) Danijoje ir Bath universitete (angl. University of Bath) Jungtinėje Karalystėje. Socialinių mokslų (ekonomikos) daktaro laipsnio studijos vyko Vilniaus universitete ir Tilburgo universitete (angl. Tilburg University) Nyderlanduose.
Doc. dr. Virginija Poškutė stažavosi ilgalaikėje mokslinėje Fulbright stažuotėje verslo etikos ir socialinės atsakomybės tematika. Taip pat stažavosi Harvardo verslo mokykloje (angl. Harvard Business School), Londono ekonomikos mokykloje (angl. London School of Economics), Fudano universitete (angl. Fudan University), Singapūro vadybos universitete (angl. Singapore Management University), Lorange verslo institute (angl. Lorange Institute of Business Zurich), Bledo vadybos mokykloje (angl. Bled School of Management).
Mokslininkė yra sukaupusi didelę tarptautinio darbo (Jungtinių Tautų vystymo programa, Leuveno universitetas, CEPS/INSTEAD institutas Liuksemburge, kitų tarptautinių organizacijų projektai) ir dėstymo patirtį. Docentės interesų sritys: gerovės ekonomika, konkurencingumas, socialinė politika, verslo ir valstybės bendradarbiavimas, verslo etika ir socialinė atsakomybė.
Studentų atsiliepimai
Eglė Karčiauskaitė | VĮ „Lietuvos oro uostai“ Projektų vadovė
„Studijas ISM vadovų magistrantūroje pasirinkau dėl noro tobulėti ne tik darbinėje aplinkoje. Didelę įtaką modulio pasirinkimui turėjo dėstytojai ir nuomonės lyderiai, kurių komentarus ir straipsnius sekiau viešojoje erdvėje, tačiau nemažiau maloniai nustebino universitete sutikta akademinė aplinka – studentai, turintys ilgametę, unikalią patirtį skirtinguose sektoriuose. Sinergija tarp studentų ir dėstytojų motyvuoja, įkvepia ir suteikia neįkainojamą galimybę pažvelgti į praktines situacijas kitomis akimis.“
Jurgita Vaičiulionienė | UAB „Fondia Lietuva“ Direktorė
„Kokia gerovės valstybė kuriama Lietuvoje? Kuo naudinga privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė? Kaip įgyti ir išsaugoti konkurencinį pranašumą? Modulis – itin praplečiantis akiratį, suteikiantis galimybę susipažinti ne tik su įvairiomis patirtimis – valstybių, verslų, lektorių, kolegų, bet ir ateities tendencijomis. Lengviau skirtingais pjūviais vertinti gaunamą informaciją, ypač viešąją, šiandien šalyje ir pasaulyje vykstančius procesus. O tai lemia kokybiškesnių sprendimų priėmimą.“