Formalusis vyr. lektorės Kristinos Maikštėnienės išsilavinimas – trys magistro laipsniai: taikomoji matematika, finansų ekonomika ir strateginė rinkodara (atitinkamai – KTU Informatikos f-tas, CEU & University of the State of New York, JAV Northwestern University Kellogg School of Management), vis dar bebaiginėjama doktorantūra. Be kelių trumpalaikių darboviečių (dirbtinio intelekto sistemų programavimas, moksliniai tyrimai tikimybių teorijos srityje), ilgiausiai patirties sėmėsi dirbdama Procter and Gamble kompanijoje Rygoje bei Varšuvoje, bei ISM. ISM’e jau dvidešimtus metus specializuojasi vadovų studijose bei mokymuose, dėstymą bei vadovavimą įvairioms programoms derindama su tarptautine konsultacine veikla.

Nuolat skaito pranešimus pasaulio verslo mokyklose bei konferencijose. Konsultantės-ekspertės tyrimai bei įžvalgos koncentruojasi dviejose pagrindinėse srityse: verslo modelių inovacijose bei vadovų (executive) mokymo metoduose. Įsimintiniausi pranešimai skaityti Harvardo verslo mokykloje (2010), Northwestern universiteto Kellogg vadybos mokykloje (2011), Čikagos universiteto Booth verslo mokykloje (2012), Singapūro vadybos universitete (2014), MIT Massachussetts Institute of Technology (2015 ir 2018), Stanfordo universitete (2018), Havanos universitete (2018). Globaliose akademinėse konferencijose periodiškai pristato ir ISM vadovų auditorijose gimusias mokymo metodų inovacijas.

„Universitete dėstau nuo 2000-ųjų, t.y. nuo pat Vadovų magistrantūros studijų įkūrimo pradžios. ISM – tai ypatinga bendrakūrimo erdvė, kurioje dėstytojai ir studentai yra svarbiausi dalininkai ir kokybės tęstinumo garantai. Nemaža dalis šioje erdvėje sutiktų studentų įvairiomis aplinkybėmis yra tapę mano mokytojais arba kolegomis. Studijų kokybę čia nulemia ne formalios taisyklės ar kokybės sistemos, o gilus asmeninis auditorijose esančių žmonių įsipareigojimas, nulemtas unikalaus organizacijos verslo modelio ir universiteto pirmaisiais gyvavimo metais suformuotos kultūros.

Auditorijose siekiu peržengti disciplinos ar verslo funkcijos ribas. Pavienė disciplina – palyginti menkavertis įrankis, ir tik išmanantieji jų derinius atlieka sąmoningus pokyčius. Vadovams dėstydama su strategija bei rinkodara susijusius dalykus, esminiu ateities prioritetu laikau ekosistemų mąstymą. Metodologiniu požiūriu idėjų semiuosi iš tarpdisciplininio tinklų mokslo (network science). Šiuolaikinės rinkų disciplinos yra ne apie tai, kokį tiesioginį poveikį daryti žmonėms, o kaip organizuoti vertės kūrimo tinklus ir praktikuoti decentralizuotą lyderystę. Kalbant apie studijų pritaikomumą – nors būtent darbo rinka dažną priverčia imtis mokslų, sąmoningi vadovai ilgalaikes mąstymo kompetencijas vis dažniau iškelia virš taktinių darbo rinkos “užsakymų”. Ir po daugelio metų sutikti pasakoja, kaip studijose perprasti mąstymo principai lėmė ilgalaikį verslo pokytį, nors specifiniai įrankiai jau seniai pamiršti. Vienok pavykusi vadovų studijų programa – tai geras balansas tarp poveikio ilgalaikiam mąstymui ir įgalinimo jau šiandien atlikti svarbius sprendimus.

Kiekviena paskaita yra žaidimas, kur vadovai žaidžia tarpusavyje. Jie paprastai atviri visoms įmanomoms žaidimo formoms, jei tik tų formų neapribojame. Na, o dėstytojas kuria vertę pasiūlydamas (ne primesdamas) gerą turinį ir organizuodamas tinkamai struktūruotus žaidimų derinius. Stengiuosi nuolat būti arti originalios minties šaltinių – labiausiai pažengusių pasaulio mąstytojų, akademikų, kūrėjų ir taip formuoti kuo objektyvesnį rūpimų disciplinų paveikslą. Dalyvavimas globaliuose renginiuose, konferencijose, gyvi susitikimai su minties lyderiais man pačiai padeda suvokti pilną vadybos studijų lauką, įžvelgti konkuruojančias teorijas, dažnai politines jų konkuravimo priežastis, asmenybių kontekstus ir ieškoti subalansuoto požiūrio. Pasaulinę vadybos minties sceną siekiu kuo objektyviau perteikti ISM vadovų auditorijoms. Mėgstu pristatyti skaitinių ar konkrečių vadybos modelių autorius vizualizuodama jų bendradarbiavimo tinklus, požiūrių susikirtimus, aptarti autorių mąstymo aplinkybes, jų mokyklų konkuravimo aspektus, atskleisti kas tie autoriai kaip asmenybės, su kuo jie bendradarbiauja, apie ką naujo dabar mąsto. Ir, žinoma, diskutuoti, kodėl ir kaip visa tai keičia konkrečias vadybos praktikas.

Didžioji dalis mano laisvadienių prabėga lankantis dideliuose pasaulio miestuose. Ten bandau bent laikinai įsipinti į vietos bendruomenes ir iš jų mokytis įvairiausiuose formatuose nuo meno ar muzikos pamokų iki skirtingų sričių tobulinimosi kursų. Mano naujausias hobis – strateginiai stalo žaidimai (board games), kai kelių kvadratinių metrų erdvėje dažnai net nepažįstami žmonės mėgaujasi žaidimo tėkme ir mąstymo modelių mainais. (Beje, stalo žaidimus kaip mokymosi metodą nuo šių mokslo metų gali išbandyti ir Vadovų magistrantūros studijų dalyviai). O ideali kūrybinio poilsio vieta man – tai suolelis kuriame nors dideliame modernaus meno muziejuje, kelias valandas stebint pasirinktą meno kūrinį ir, kas visų įdomiausia, to kūrinio žiūrovus.“