COVID-19 didžiosioms Lietuvos įmonėms smogė dviem bangomis
2020-06-17

Covid-19 sukelta krizė nepasigailėjo nei mažų, nei didelių verslų bei neigiamai paveikė net ir stipriausias Lietuvos organizacijas. Apie pandemijos atneštus padarinius, šiandienos iššūkius bei esamą situaciją ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rengtoje nuotolinėje vaizdo konferencijoje pasakojo „Lietuvos pašto“, „Lietuvos oro uostų“ bei SEB banko atstovai. 

Diskusijos metu  „Lietuvos pašto“ Strategijos planavimo grupės vadovas Mantas Tursa atskleidė, kad bendrovę COVID-19 palietė dviem etapais, „Lietuvos oro uostų“ generalinis direktorius Marius Gelžinis neslėpė, kad šiuo metu skraido tik 1 proc. keleivių, o SEB banko  Finansavimo paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu pasidalijo statistika, jog bendra atidėtų grąžinimų suma siekia per 30 mln. eurų.

COVID-19 smogė du kartus

Nuotolinės konferencijos metu M. Tursa pasakojo, kad COVID-19 „Lietuvos paštą“ palietė dviem etapais, o pirmuosius krizės simptomus pajuto vasario mėnesį.

„Pirmuosius COVID-19 krizės simptomus pajutome  vasarį, kuomet dėl karantino užsidarė Kinija ir pradėjo lėtėti tarptautinių siuntinių gabenimas iš Kinijos į Lietuvą ir kitas Europos šalis. Antroji COVID-19  viruso banga atėjo kartu su nuo kovo 16 d. Lietuvoje paskelbtu karantinu. Siekdami tiek klientų, tiek savo darbuotojų saugumo, šiame etape atlikome didžiulius pokyčius vidiniuose procesuose, taip pat keitėsi paslaugos ir jų teikimo tvarka, kaip pavyzdžiui, sutrumpintas darbo laikas pašto skyriuose ar uždaryti finansines paslaugas teikiantį tinklą „PayPost“, – sako M. Tursa.

Diskusijos dalyvis įžvelgė ir teigiamą koronaviruso poveikį: sparčiai pradėjo augti elektroninė prekyba šalies viduje, o kartu su tuo ir naudojimasis LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalais.  Balandžio mėnesį siuntų, keliaujančių terminalais, kiekis išaugo daugiau nei dvigubai, lyginant su pernai balandžio mėn. Ypač didelis augimas pastebimas mažesniuose miesteliuose, kai kur net  tris kartus. Gyventojai naudojasi LP EXPRESS terminalais net tik siuntų atsiėmimui, bet ir siuntimui. 

„Lietuvos oro uostų“ generalinis direktorius M. Gelžinis „Lietuvos oro uostų situaciją“ šiuo metu taip pat vertina neigiamai ir sako, kad COVID-19 praktiškai sustabdė organizacijos veiklą. 
„Šiandien mūsų pajamos yra arti nulio. Stabdyti veiklos negalime, nes vis dar vykdome krovininius skrydžius. Be to, tikrai negalime apleisti infrastruktūros. Ji privalo likti tokioje būklėje ir taip prižiūrima, kad esant poreikiui galėtų pradėti veikti nedelsiant“, – sako M. Gelžinis. 

Dabartinę „Lietuvos oro uostų“ situaciją jis iliustruoja skaičiais ir pateikia statistiką – balandžio mėnesį dėl koronaviruso atneštų pokyčių „Lietuvos oro uostai“ neteko 99,9 proc. keleivių. ​
Kaip pandemija paveikė banko situaciją pasakojo SEB atstovė Rūta Gucu. Pasak jos, finansų sektorius COVID-19 požymius pradėjo jausti jau vasario mėnesį ir iš karto ėmėsi tolimesnių veiksmų planavimo.  

„Karantiną ir kartu atėjusią krizę pasitikome jau atlikę namų darbus. Verslams pradėjome daryti kreditų grąžinimo atidėjimus. Sunkiausiu laikotarpiu įvardinčiau kovą. Dabartinė situacija tokia, kad šiuo metu turime 300 verslo klientų. Bendra atidėtų grąžinimų, kalbu apie lizingą ir kreditus, suma siekia per 30 mln. eurų, o portfelis apie, kurį šnekame, per 350 mln.“, – situaciją nusako R. Gucu. 

Vadovai vieni kitiems pataria nepanikuoti

Diskusijos moderatoriaus, ISM Vadovų magistrantūros Strateginio valdymo modelio vadovas Benas Adomavičius atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 343 vadovai, kuriuo aiškinosi koronaviruso poveikį verslui. Tyrimas atskleidė ne tik, koks COVID-19 poveikis įmonės finansinei padėčiai (86.9 proc. pajuto neigiamą poveikį), kaip kito pajamos (lyginant vasarį ir kovą gautas pajamas, 70% respondentų įmonių pajamos sumažėjo) bei darbuotojų skaičius (darbuotojų skaičių mažino 34 proc. įmonių), B. Adomavičius vadovų klausė ir patarimų, kuriuos šiuo sunkiu metu jie galėtų duoti kitiems organizacijų lyderiams.  

„Pirmasis vadovų patarimas – nepanikuoti, nepasiduoti jausmui, kad pasaulis sugriuvo ir viskas baigėsi. Antrasis – suvaldyti pinigų srautus. Šiuo atveju jie omenyje turėjo kaštų mažinimą, kurie dėl mažesnių apsukų jau nereikalingi, ir našumo didinimą. Vadovai savo kolegoms taip pat patarė šioje situacijoje ieškoti naujų galimybių, saugoti darbuotojus, nes jie šiuo metu labai pažeidžiami“, – tyrimo rezultatais dalijasi B. Adomavičius. 

Patarimais verslui ir vadovams taip pat pasidalijo ir diskusijos dalyviai. „Lietuvos pašto“ atstovas M. Tursa iškėlė idėją, jog pastaruosius 20 metų pasaulis per daug sutelkė dėmesio į veiklos efektyvumo didinimą, tačiau kaip parodo COVID-19 krizė, didesnis efektyvumas nepadarė pasaulio atsparesnio.  

„Daugelis verslų planuoja  mažinti investicijas, atleisti darbuotojus ir t.t. Tačiau ilguoju laikotarpiu  reikėtų ieškoti atsakymo, ką daryti, kad verslas galėtų būti atsparesnis panašioms  krizėms ateityje. Kiekviena didžioji įmonė po tam tikro laiko periodo patiria ir patirs nuopuolius, todėl ateityje įmonėms reikėtų daugiau dėmesio skirti ne veiklos efektyvumo didinimui, o atsparumo didinimui norint ateityje sėkmingai išgyventi ekonomines krizes, kurios tikrai pasikartos “, – sako M. Tursa.

Jis taip pat pataria daugiau eksperimentuoti, nes strategija yra apie ateitį, kur dar neturima duomenų, kad  būtų galima pasakyti iš anksto ar strategija pasiteisins ar ne. Todėl labai svarbu bandyti naujus dalykus, testuoti ir tikrinti, kas veikia, o kas ne ir atitinkamai greitai koreguoti savo sprendimus atsižvelgiant į pirmuosius testų rezultatus. 

M. Tursai antrina ir R. Gucu, kuri atsparumą finansų sektoriuje vadina likvidumu ir pataria įmonės stengtis jį išlaikyti visą laiką.

„Ši krizė rodo, kad jai atsparūs tapo tie verslai, kurie atsakingai skolinosi, turėjo likvidumo pagalves. Tie, kurie visą laiką išliko budrūs. Be viso to, vadovams taip pat patarčiau nepamiršti komunikacijos, nes šiuo metu mobilizuoti komandą itin svarbu“, – sako SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktorė. 

M. Gelžinis kitiems vadovams pataria plėsti veiklos spektrą, būti lankstiems, nes išlieka tie, kurie sugeba prisitaikyti.  ​

„Svarbu peržiūrėti savo verslo modelius, neprisirišti prie vienos koncepcijos. Svarbu ir komunikacija, santykis su darbuotojais. Nes tokiu laikotarpiu jie yra tie, kurie palaiko įmonę ir padeda jai išlikti“, – sako „Lietuvos oro uostų“ generalinis direktorius.